šliūžúoti, -úoja, -ãvo.
1. slysti, šliuožti: Pentelė (šliūžė, pavažėlė) – ant jos šliūžúoja plūgas.
2. slidinėjant, vargingai eiti: Ir ejau, ir šliūžavaũ ir tik nesušalau. | Lebeda šliūžuo [ja],
smurgliais apsileidęs. Atsileidęs šliūžúok, t. y. darbuokis iš lengvo. Kai nesprausus, kai kiaulė šliūžúoji.
3. rėplioti, ropoti: Gyvas autakojis paslenksčioj šliūžuoja.
atšliūžúoti. atšliaužti: Ažna mūsų svokelė šikna atšliūžavo.
nušliūžúoti.
1. nuslysti, nušliaužti: Die, tetužėl, nušliūžavau! Visaip slydau: ir šonu, ir pilvu.
2. nuslinkti: Pakabinai kabinį, pasdarei čiūlę (gniūžtę), arielka pavilgei – nušliūžavo maltiniai galan vėdaro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.