atšlieti

šliẽti, -ja (šlẽja. -na). -jo (šlė̃jo. šlìnė). šlíeti, -ja (šlẽja. -na), -jo (šlė́jo).

1. remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos. Šliejuos pri sienos. Remkis stalo, šliekis sienos. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šlíenasi an medžio. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo [je].

2. jungti: Šliẽti krūvon. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais. Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas.

3. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma. Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos.

4. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo.

5. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti. kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi.

6. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis. Šliẽnas tvartas in šono. Trioba pradeda šliẽtis.

7. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo. Idant vis [a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo.

8. statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas.

9. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei.

10. lenkti: Šliẽti prie žemės.
atšliẽti. atšlíeti, -ja (àtšleja. -na), -jo (atšlė́jo. atàšlinė).

1. atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo sėdomis į sieną ir nusibraukė prakaitą. Stačius sustatė, neatàšlinė, i susisukė [rugių] kūliai. Atšlíek prie sienai. Abrozas atšlíetas į sieną. Kad mano tėvas, motina (tėvas, moma gyvas, gyva) būtų, norint sieną atšlietas, atšlieta. Kad mano tėvas gyvas būtų, norint sieną atšlietas, aš toks nebūčiau. Ko tu čia atsišlíejai į sieną stačias, t. y. atsikolei. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi. Ant pražvalgų atvažiavęs, tvoros atsišlė́jo. Trys vaikai pasikavojo, dujai vyresnieji atsišlėjo pečiaus. prisėsti: Atsišlėjo p. vaitas ant suolo su desetnykais.

2. kiek prigulti: Tik atsišlíejau ir užmigau. Gulkitės (atsišliekitės) po medžiu.

3. paspirti ramsčiu: Atšliek sieną – ir negrius.

4. ateiti.
įšliẽti, įšlíeti, -ja (į̃šleja), -jo (įšlė́jo).

1. priremti, priglausti. .

2. įkišti, įterpti, įsprausti: Ir šitą mažmožį galėjai įšlieti. Praskečia du daiktu ir spraudžia įšliejamąjį daiktą.

3. įsibrauti, įlįsti, slapčia įsigauti: Ir Mikis išėjęs. Pirma dar buvęs įsišliejęs į Grėtės stubelę jos atsisveikinti. Vagis į stubą įsišliejo ir pavogė muno drabužius. Razbaininkai buvo nakties gūdume į skyriu esantį butą įsišlieję. Todėl ir sakau, jog velnias turi būti šišon įsišliejęs. Pradeda dilti iš atminties ansai baisusis jausmas, kurį jis pajuto, laidojant Stagarienę, kuris ir dabar, seneliui mirus, dažnai įsišliedavo į jo atmintį. Tarp jo bei gendroliaus yra nesutikimas įsišliẽjęs. Viens persižiūrėjimas yra įsišliẽjęs. Kelios nepadorios kliaudos į prekes įsišliejo, kurias reikėjo su juodyla pertaisyti. įlindus prisiglausti: Prie vakarienės [mums] einant, jis. į kerčią įsišlieja. Į bažnytelę nuėjęs, įsišliejo jis į kampą, idant jį ne kas pažintų.

4. įsisėsti: Įsišlė́jęs važin pusgirtis jau svečias išvažiavo namo.
nušliẽti, -ja (-na), -jo (nùšlinė).

1. nulenkti, nuversti: Nušliejus galvą pasnaudžiu, ir gerai. Pirkia palobin nusìšlinė.

2. padaryti nuolaidesnį, nuožulnesnį: Nùšlinė šienaudamas, susiaurino suvis šniūrą. Šitą šoną nušliek labiau pjaustydamas.
nušlietaĩ. Kap tu sukirpai marškinius stačiais pečiais – nušliẽn', kerp (kirpk) nušlietaĩ.

3. nusidriekti: [Šešėlis] ik angos nusišliejęs ir pro duris išsidriekdamas mums iš akių prapuolė.
pašliẽti. pašlíeti, -ja (pàšleja), -jo (pašlė́jo).

1. paremti: Pàšleja [pavargusią bitę] šonu, eidamos pro šalį [kitos bitės]. Zosė sukdamos kaip stums poną į krūtinę nuo savęs, net pasišliejo. Jei yra kur pasišliet, tai pabūnu kiek, ir praeina tas blogumas.

2. pakišti, įsprausti.

3. palenkti į šoną, pakreivinti: Pašliẽti tvorą.

4. paslysti: Eik atsargiai, kad koja nepašlietų.

5. prigulti: Nu vakaro reik biškį pasišlíeti, juo ilgiau galės vakaroti. Galiausiai juodu visiškai nuvargusiu po vienum medžiu pasišlėjo ir sumigo.
paršliẽti. žemyn nulenkti. .
pérsišlieti

1. užsiremti, užsikvempti: Pársišliejęs ant rankos sėdi ir snaudžia. pasilenkti, persisverti.

2. atsiremti: [Panašios] yra į trobesnį griūnantį, parsišliejusį ant atsparo arba paramčio.

3. sugulti, sukristi, sulinkti: Į augynojį parkeltas augymes liuobė [jo] žiemą speigai teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišleja it išrautos.

4. prigulti: Pársišliek ant lovos, pagulėk. Nu rūpesnių ir baimės išguręs, parsišliejo ant medžiu, nu kurio buvo nulipęs.

5. pereiti: Bandžiau per tiltelį persišlieti, ale tie pavidalai, man ant kožno pasisukimo vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido.
piesišlíeti. prisigretinti, prisisukti, prisimesti: Toks Vėsulas pysišlíejo, i su tuo gyveno. Pysišlíejo py mergų, tura gerą liežuvį.
prasišliẽti. praeiti šliejantis: Jis į stubą atėjęs ir, aplink stalą pro svečius prasišliedamas ir juos prie vakarienės paraginęs, vėl laukan išėjo.
prišliẽti. prišlíeti, -ja, -jo (prìšlinė).

1. priglausti, priremti, pridėti: Prišlíek lentą prie sienai, tegul stovi. Kartį prie mūro prišliẽti. Pasilsėk prišliejęs galvą prie mano krūtinės. Tada meška tarė: – Tai prišliek prie mano šono kirvį! Reikia prišlieti senatvę. Prilingavo prie manęs, prisišliejo. Šlaitas kriaučius prisišlíejo prie šalies motriškos, t. y. prisiglaudė. Jis stovėjo prie sienos prisišliẽjęs. Prisìšlinė in sieną. Vagone kai kada nesti kur ir prisišliet. Prie pikio prisišliejęs, susitepsi. Varpos kita pri kitos prisišliejusi. Glūdot, prisišliejus kur už kertės, saugotis ar tykoti. priverti, pridaryti: Durys tikt tebuvo prišlietos, ne uždarytos.

2. prijungti: Jogaila Lietuvos žemes prišliejo prie Lenkijos karūnos.

3. sintaksiškai susieti du sakinio dėmenis nesinaudojant nei tarnybiniais žodžiais, nei morfologine kaita: Paprastai prišliejami tik nekaitomų formų žodžiai, o prišlieti kaitomieji žodžiai savo formos nebekeičia.

4. būti visai šalia: Tadas Ivanauskas ypač mėgo Gudų girią, prie kurios buvo prisišliejusi tėviškės sodyba. Prie kalvos buvo prisišliejęs miestas.

5. prisigretinti, pritapti: Ji prie manęs prisišlíejo. Manau, tamsta prisišliesi prie kurio garsaus advokato. Kiti, nors ir vadinosi lietuviais, bet buvo prie lenkų prisišlieję.

6. visai greta pasistatyti, statant priglausti: Jis viralinę prie tvartų prisišlíejo.

7. gauti prieglaudą, pastogę, priglausti: Valstiečiai, atvežę savo vaikus miestan mokytis, rūpinasi juos prišlieti kur pigiau. Sesuo prisišlíejo in juos i gyvena. Žvirblaitis pastogėje vietos sau prisišlieti, prisiglausti – niekur neranda.

8. prisilenkti, prilinkti: Prisišliẽti prie žemės.
sušliẽti, -ja (sùšliena), -jo (sùšlinė), sušlíeti, -ja (sùšleja), -jo (sušlė́jo).

1. suglausti, suremti: Kelis pėdus sušliẽji – ir guba. Sušliejo studentų draugystę. Tankiai pasėti žirniai susišlieja, išvirsta, rečiau pasėti – vienas kitą už ūsų sukabina ir standžiai stovi.

2. ribotis, liestis.
3, prastai, greitomis ką padaryti (ppr. pastatyti): Daržinę šiaip taip sušliek – tit bus pastogė. Sušlíejai migelį ir turėsi kur kiaules suvaryt. Karnizus tokius sušlíejau – ant langų dratos buvo, labai negražu. Autuvą sùšliena, ažuluobės kietos. Šliete sušlietas vežimas. Susišliek nors mažutę triobelę, turėsi kur gyvent. Kad tik kaip nors susišlíetum savo bakūžę. Gal reiks kokį audeklėlį susišlíet (išsiausti) .

4. coire: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru. Ana susišliejo su vyru.
pečiùs sušliẽti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčium.
užšliẽti

1. užglausti, užslėpti. . Kas ten stovi už medžio užsišliẽjęs?

2. užeiti: Nekursai gaspadorius. pamatęs keturis vaikelius baltuose rūbuose, kurie nuog jo lyg slapstydamiesi, ant kapinių užsišlieję, prapuolė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atslieti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x