skálsinti (-yti), -ina, -ino. skal̃sinti.
1. po truputį, taupiai vartoti, kad ilgai užtektų: Jijė skálsina mėsą, taukus, kad užtektum ant Užgavėnių [= Užgavėnėms],
t. y. po biškį teduoda šeimynai. Kai daug pieno yra, tai i neskálsinu. Skalsinom, pjaustėm bulbas, dėl to ir menkos užderėjo. Kiek tos varškės buvo – pusė sūrio! Ir tai jau skálsinom skálsinom. Grebėstus skálsina, plačios lentos. | Seniau dalgis sunkiau buvo gauti negu dabar, dėl to labiau jį skalsino (tausojo) . Duoną skálsink rytojui, ne darbą.
2. palikti ilgesniam laikui, sutaupyti: Ai, kaip daug jie. mums per metą skálsina duonos! Daug duonos kepalų ir ketvirčių rugių jums skalsina [bulvės].
3. trukinti, vilkinti: Neturėjimas sūdynės skalsino visus mano darbus. Sekančiai dienai reikalą skálsinti. | Skálsina (delsia) kaži ko, vieną vaiką tetura. Skálsinas (nespartu) menkos pakulos verpti.
4. didinti, dauginti, gausinti: Aitvaras rinko ir skalsino naudą to ūkininko. Ir šildydama didžiaus širdis, o neg kūnus, skálsina gamtas, o nuodėmes ižsvilina. O jog skálsinsis neteisumas, tad užges meilė tūlų žmonių. Tvirtais būkite, skalsindamies darbe Viešpaties.
5. teikti skalsą, apsčiai duoti: Pūstelnykas padavė jam abudu bliūdu ir sako: „Valgyk, mums ponas Dievas skálsys“. Skalsins pondzies ir besočius.
skálsink Diẽve. Jei nuejęs rasi jau visus už stalo, tai sakyk: skálsyk Diẽve! Skálsyk Diẽve! Skálsyk Diẽve, kas valgo. Skalsink Dieve, skalsos! Skálsink Diẽve! – Dėku už skalsą. Skálsink Diẽve! – Prašom pro šalį. Skalsink Dieve! – Prašom, kas savo atsineša.
atskálsinti. atlyginti, kompensuoti: Sugaištį Dievas atskálsina – nesigailėsi, eik!
išskálsinti. po truputį vartojant, sutaupyti: Ką čia beišskálsinsi, duok, kad priėstų. Išsiskálsinom geruosius rūbus, tai ligpavasar ir išteks.
paskálsinti
1. po truputį vartoti, kad ilgai užtektų, pataupyti: Paskálsink obalių, t. y. neduok daug, kad skelstum kitam kartui. Paskálsinkiam miltus, kol bulbių dar yr. Paskálsink pašarą, kad ilgiau užtektų. Pasiskálsina mesa beposnykaujant.
2. palikti ilgesniam laikui, padaryti skalsesnį: Bulvės paskálsina duoną.
3. padauginti, pagausinti: Nešiojo numon kaulus sudegintųjų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą.
4. padaryti, kad būtų pakankamai, gausiai suteikti: Paskalsink mums vieros. Jus Viešpats tedaugina ir tepaskalsina meile vieno prieš kitą. Dieve, paskalsyk man, paskalsyk ir jam! Dieve, paskalsyk duonelę, kad nebadautų maži vaikeliai. Paskalsys ponas Dievas. Kad Dievas paskalsintų!
5. pasakyti „skalsu“: Radęs juos valgant, neužmiršk paskal̃sint.
paskálsink Diẽve. Paskalsink Dieve! Dieve paskalsyk. Skalsu tamstoms, svoteliai, Dievuli paskalsink.
praskálsinti. padaryti, kad ilgai užtektų: Ponas Dievas mums duoną praskalsys.
priskálsinti.
1. po truputį vartojant, pritaupyti: Nebepriskálsinsi, kai savam aruode nebėr. Savo duonos neturėjęs, svetima neprisiskal̃sinsi.
2. padauginti, padidinti, pagausinti: Tada tavi visa šimteriopai priskalsinta bus. Mumus tuo čėsu žadi priskalsint visa, ko tiktai reikalauja žmogystė mūsų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.