atsipliurpti

pliur̃pti, -ia, -ė.

1. valgant išduoti šlerpimo, plerpimo garsą: Jis pliurpia, kai kiti žmonės tykiai valgo. Ko teip pliurpì valgydamas, lyg veršis putrą gerdamas! Nepliur̃pk, gražiai valgyk! Ko čia pliurpì! Jei nemoki gražiau valgyt, tai eik nuo stalo. skystį lūpomis plerpiant įsiurbti ir išpurkšti.

2. su garsu srėbti, gerti: Vakare visi snausdami pliur̃piam žirnienius kleckus ar bulbienę. Susėdusi šeimyna jau pliurpė barščius. Ką ten užsigulęs pliurpì? Pliur̃pia iš viso bliūdo. Ir aš pieno pliurpiaũ ir pliurpiaũ. Žąsys vandenį pliur̃pia.

3. daug, be saiko gerti, maukti (ppr. svaigalus): Pliurpia alų kaip vandenį. Sudaužė monopolį ir ėmė pliurpt degtinę kaip galvijai. Degtinės nė lašelio, bet jau alų kaip jis pliurpia – retas su juo susilygins. Jonas pliur̃pia pliur̃pia alų, net išpurto kaip ridikas.

4. garsiai pilti: Jis pliur̃pia vandenį iš vieno indo į kitą, t. y. pilsto.

5. skystai tuštintis: Visai išnyko tas mano vaikiūkštis, pliurpia ir pliurpia, ir nuvalyt nespėju. Jau ta gyvatė. vėl pliur̃pia pasuoly. garsiai gadinti orą.

6. kliurksėti nosimi: Tu gražiai valykis nosį, nepliur̃pk taip baisiai. Eitum geriau nusismauktum, nepliur̃pęs čia kaip varvulnosis. šnirpšti, šnopuoti, prunkšti.

7. plerpti.

8. kurkti: Labai varlės pliur̃pia, bus ryt pagada. Kultuvėlės pliur̃pia vakarais.

9. maišyti, drumsti, teršti (vandenį): Nepliur̃pk vandenį, o pasku pačiam reikės gerti. Ans tik pliurpa vandenį ir gaišina laiką, o skalbti tai tikrai nemoka.

10. turkšti, turlytis: Pylės (antys) pliur̃pa prūde. Pliur̃pa kaip antis pelkė [je]. Pliurpas vandeny antis. Jei priausys, priauskis, o nepliurpkis, pri vandens atsistojęs.

11. skalbti, mazgoti smulkius daiktus: Tai jau i vėl pliurpýs.

12. kastis per purvą, makoti: Vežimas lengvai nuriedėjo nuo aikštelės ir vėl pliurpė dumblynėj. klampoti: Nemalonu purvą pliurpti.

13. bėgti, tekėti su garsu, čiurkšti: Vanduo į prūdą iš kiemo pliur̃pia. Kraujas net pliur̃pia bėgdamas iš žaizdos. Pro vagelį alus pradeda pliur̃pt.

14. nesmarkiai lyti, lynoti, purkšti: Tas oras toks – pliur̃pia ir pliur̃pia.

15. kalbėti niekus, taukšti, pliaukšti, plepėti: Kas užeina ant seilės, tą ir bèpliurpa. Nepliur̃pk be reikalo. Dirbk, ką dirbi, i nepliur̃pk nėkų. Nepliur̃pk jau tu man daugiau apie tuos niekus. Gali pasakų čia nepliur̃pti – ne mažas vaikas esu. Eik eik nepliurpęs! Tu kito darbo neturi, tik pliurpì ir pliurpì. Jis įsigėręs tik pliurpti temoka. Jie jam pliur̃pė pripliurpė visokių niekų pilną galvą. Nustok galų gale pliur̃pęs. Ką jau pliur̃ptie apie kitus, tai geriau patylėtie. Nepliur̃pk, kas ant seilės užeina. Bijai kalbų. Man visiškai vis tiek, ką pliuškiai pliurpia.
atsipliur̃pti, -ia (atsìpliurpia), atsìpliurpė.

1. daug, iki soties atsigerti: Atsìpliurpėm to bizalako.

2. daug, iki soties prišnekėti, prikalbėti: Tai atsìpliurpiau tame vakarelyje.
įsipliur̃pti, -ia (įsìpliurpia), įsìpliurpė. įnikti plepėti, įsiplepėti: Tylėk tu, ko čia įsìpliurpei! Įsìpliurpa, nebgal besulaukti.
išpliur̃pti, -ia (ìšpliurpia), ìšpliurpė.

1. su garsu išsrėbti, išgerti: Paskiaus valgius tau reiks išpliur̃pt nedarytus. Jis išvalgė vieną dubenį, išpliurpė ir antrą. Gi Petras, mačiau, pliurpė pliurpė ir ìšpliurpė barščius.

2. išgerti, išmaukti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Gėrimo nebus per daug – išpliur̃ps. Jo išpliurpiate, besočiai, uzbonus, ir svečius svaiginat jaunus ir senus. Ìšpliurpė alų kaip veršis putrą.

3. išsividuriuoti: Išsìpliurpė, ir sveikas.

4. išmaišyti (valgį, ėdalą): Paršai ėdalą ìšpliurpė, t. y. išteršė.

5. išklampoti, išmakoti: Kelias ìšpliurptas kaip putra.

6. išpasakoti, išplepėti, ištaukšti: Ancė viską mamai ìšpliurpė. Kas tau galia sakyti – da boboms išpliur̃psi. Tas mano sūnus tai tikras pliurpalas – išpliur̃pia aliai žodį. Nereikėjo visiems išsipliur̃pti, jei norėjai, ka nėkas nežinotų. Imi ir išsìpliurpi.

7. iki soties atsišnekėti, atsiplepėti: Mes, linkdami po naštomis, turime stovėti ir laukti, kol tas prakeiktas pliurpa išsipliurps.
nupliur̃pti, -ia (nùpliurpia), nùpliurpė.

1. nudergti: Laikyk katę gryčioj, tai visus pakraščius nupliur̃ps. nusituštinti: Gali dabar ir tvartan nueit nusipliur̃pt – nebešalta.

2. viduriuojant parsibaigti: Veršiukai visai nusìpliurpė.

3. nusišniurkšti, nusivalyti (nosį): Nusipliur̃pk nosį – tai snarglys patįsęs tįso.

4. kvailai nukalbėti: Jau jis kad nupliur̃ps, tai paskui nei pats nežino ką.
papliur̃pti, -ia (pàpliurpia), pàpliurpė.

1. niekus pašnekėti, paplepėti: Nu i pàpliurpė nė šį, nė tą. Papliurpė, i pats paraudo kai nudegęs. Išejo svetur ir pàpliurpė, ką tik bežinojo. Ką girtas pàpliurpa, a gali klausyti? Vienas pàpliurpė, o visi klauso. Įgėrus nė šią, nė tą pàpliurpas. Ims taip ir pasipliur̃ps (pasisakys, prisipažins), ką mislija.

2. Pliurpte papliurpusi motriška, t. y. apsileidusi.
prapliur̃pti, -ia (pràpliurpia), pràpliurpė.

1. ištežinti: Lytus pràpliurpė žemę.

2. išeikvoti, išleisti, išmėtyti: Turėjo daug pinigų, bet dabar Jonas visus pràpliurpė.

3. bet kaip pravirti: Ką davė pietums? – Putros pràpliurpė.

4. kurį laiką praplepėti: Pràpliurpėm visą naktį.
pripliur̃pti, -ia (prìpliurpia), prìpliurpė.

1. daug privalgyti skysto valgio, prisrėbti: Ar jau prìpliurpei rūgštaus pieno? Iš kleckų maža naudos: prìpliurpi, rodos, gerai, bet kaipmat ir vėl nori.

2. daug pripilti, pripliaupti: Prìpliurpė pilną bliūdą putros.

3. pritepti, priterlioti: Prìpliurpė prìpliurpė torielkas tie pliurpaliukai. Nesupilk į sagoną iš to bliūdo, bo čia vaikai pripliurpė.

4. prišniurkšti: Eik eik, kiaule – prìpliurpei pilną nosinę svetimą.

5. pridergti: Jau čia gal višta ant lovos prìpliurpė.

6. pritaukšti niekų, priplepėti: Ana jam prìpliurpė dykosios, tai ir pyksta. Prìpliurpė prìpliurpė atejusi, o tu žmogus daba už viską kentėk. Žmonys apei ją viso ko pripliurpia. Atsivilko, pripliurpė visokių nesąmonių.
supliur̃pti, -ia (sùpliurpia), sùpliurpė.

1. suryti: Todėl tūls žioplys, supliur̃pęs visą zopostą, kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja.

2. suburbuliuoti. Suerzintas kalakutas įsižeidęs garsiai supliurpė ir piktai paraudonavo. suprunkšti. Jo arklys, ausis pastatęs, supliurpė.

3. sudrumsti: Žiūrėk, kaip antys prūdą sùpliurpė.

4. susidergti: Eik, moč, vaiką nukuopk, girdėjau, kaip susìpliurpė.

5. sulyti: Vežk tu tą šieną greičiau, kad nesupliur̃ptų.

6. supilstyti (ėdalą): Sùpliurpei pliurpalą dėl veršių, dėl paršų, t. y. supyliojai.

7. sutrūnyti, sukežti: Supliurpęs gremėzdas.

8. prasitarti, išsiplepėti: Būsi ką supliur̃pusi svetimam žmoguo.
užpliur̃pti, -ia (ùžpliurpia), ùžpliurpė.

1. užsrėbti: Kai rytą ùžpliurpiau barščių, tai lig dabar nieko nevalgiau.

2. uždergti: Brukit peklon šitą katę, aš nebegaliu – visą užpečkį ùžpliurpė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pliur̃pti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">valgant išduoti šlerpimo, plerpimo garsą: </span> Jis pliurpia, kai kiti žmonės tykiai valgo. Ko teip pliurpì valgydamas, lyg veršis putrą gerdamas! Nepliur̃pk, gražiai valgyk! Ko čia pliurpì! Jei nemoki gražiau valgyt, tai eik nuo stalo. <span class="explanation">skystį lūpomis plerpiant įsiurbti ir išpurkšti. </span> <br/>2. <span class="explanation">su garsu srėbti, gerti: </span> Vakare visi snausdami pliur̃piam žirnienius kleckus ar bulbienę. Susėdusi šeimyna jau pliurpė barščius. Ką ten užsigulęs pliurpì? Pliur̃pia iš viso bliūdo. Ir aš pieno pliurpiaũ ir pliurpiaũ. Žąsys vandenį pliur̃pia. <br/>3. <span class="explanation">daug, be saiko gerti, maukti (ppr. svaigalus): </span> Pliurpia alų kaip vandenį. Sudaužė monopolį ir ėmė pliurpt degtinę kaip galvijai. Degtinės nė lašelio, bet jau alų kaip jis pliurpia – retas su juo susilygins. Jonas pliur̃pia pliur̃pia alų, net išpurto kaip ridikas. <br/>4. <span class="explanation">garsiai pilti: </span> Jis pliur̃pia vandenį iš vieno indo į kitą, t. y. pilsto. <br/>5. <span class="explanation">skystai tuštintis: </span> Visai išnyko tas mano vaikiūkštis, pliurpia ir pliurpia, ir nuvalyt nespėju. Jau ta gyvatė. vėl pliur̃pia pasuoly. <span class="explanation">garsiai gadinti orą. </span> <br/>6. <span class="explanation">kliurksėti nosimi: </span> Tu gražiai valykis nosį, nepliur̃pk taip baisiai. Eitum geriau nusismauktum, nepliur̃pęs čia kaip varvulnosis. <span class="explanation">šnirpšti, šnopuoti, prunkšti</span>. <br/>7. <span class="explanation">plerpti</span>. <br/>8. <span class="explanation">kurkti: </span> Labai varlės pliur̃pia, bus ryt pagada. Kultuvėlės pliur̃pia vakarais. <br/>9. <span class="explanation">maišyti, drumsti, teršti (vandenį): </span> Nepliur̃pk vandenį, o pasku pačiam reikės gerti. Ans tik pliurpa vandenį ir gaišina laiką, o skalbti tai tikrai nemoka. <br/>10. <span class="explanation">turkšti, turlytis: </span> Pylės <span class="explanation"> (antys) </span> pliur̃pa prūde. Pliur̃pa kaip antis pelkė [je]. Pliurpas vandeny antis. Jei priausys, priauskis, o nepliurpkis, pri vandens atsistojęs. <br/>11. <span class="explanation">skalbti, mazgoti smulkius daiktus: </span> Tai jau i vėl pliurpýs. <br/>12. <span class="explanation">kastis per purvą, makoti: </span> Vežimas lengvai nuriedėjo nuo aikštelės ir vėl pliurpė dumblynėj. <span class="explanation">klampoti: </span> Nemalonu purvą pliurpti. <br/>13. <span class="explanation">bėgti, tekėti su garsu, čiurkšti: </span> Vanduo į prūdą iš kiemo pliur̃pia. Kraujas net pliur̃pia bėgdamas iš žaizdos. Pro vagelį alus pradeda pliur̃pt. <br/>14. <span class="explanation">nesmarkiai lyti, lynoti, purkšti: </span> Tas oras toks – pliur̃pia ir pliur̃pia. <br/>15. <span class="explanation">kalbėti niekus, taukšti, pliaukšti, plepėti: </span> Kas užeina ant seilės, tą ir bèpliurpa. Nepliur̃pk be reikalo. Dirbk, ką dirbi, i nepliur̃pk nėkų. Nepliur̃pk jau tu man daugiau apie tuos niekus. Gali pasakų čia nepliur̃pti – ne mažas vaikas esu. Eik eik nepliurpęs! Tu kito darbo neturi, tik pliurpì ir pliurpì. Jis įsigėręs tik pliurpti temoka. Jie jam pliur̃pė pripliurpė visokių niekų pilną galvą. Nustok galų gale pliur̃pęs. Ką jau pliur̃ptie apie kitus, tai geriau patylėtie. Nepliur̃pk, kas ant seilės užeina. Bijai kalbų. Man visiškai vis tiek, ką pliuškiai pliurpia. <br/><b>atsipliur̃pti, </b>-ia (atsìpliurpia), atsìpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">daug, iki soties atsigerti: </span> Atsìpliurpėm to bizalako. <br/>2. <span class="explanation">daug, iki soties prišnekėti, prikalbėti: </span> Tai atsìpliurpiau tame vakarelyje. <br/><b>įsipliur̃pti, </b>-ia (įsìpliurpia), įsìpliurpė. <span class="explanation">įnikti plepėti, įsiplepėti: </span> Tylėk tu, ko čia įsìpliurpei! Įsìpliurpa, nebgal besulaukti. <br/><b>išpliur̃pti, </b>-ia (ìšpliurpia), ìšpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">su garsu išsrėbti, išgerti: </span> Paskiaus valgius tau reiks išpliur̃pt nedarytus. Jis išvalgė vieną dubenį, išpliurpė ir antrą. Gi Petras, mačiau, pliurpė pliurpė ir ìšpliurpė barščius. <br/>2. <span class="explanation">išgerti, išmaukti (ppr. svaigiuosius gėrimus): </span> Gėrimo nebus per daug – išpliur̃ps. Jo išpliurpiate, besočiai, uzbonus, ir svečius svaiginat jaunus ir senus. Ìšpliurpė alų kaip veršis putrą. <br/>3. <span class="explanation">išsividuriuoti: </span> Išsìpliurpė, ir sveikas. <br/>4. <span class="explanation">išmaišyti (valgį, ėdalą): </span> Paršai ėdalą ìšpliurpė, t. y. išteršė. <br/>5. <span class="explanation">išklampoti, išmakoti: </span> Kelias ìšpliurptas kaip putra. <br/>6. <span class="explanation">išpasakoti, išplepėti, ištaukšti: </span> Ancė viską mamai ìšpliurpė. Kas tau galia sakyti – da boboms išpliur̃psi. Tas mano sūnus tai tikras pliurpalas – išpliur̃pia aliai žodį. Nereikėjo visiems išsipliur̃pti, jei norėjai, ka nėkas nežinotų. Imi ir išsìpliurpi. <br/>7. <span class="explanation">iki soties atsišnekėti, atsiplepėti: </span> Mes, linkdami po naštomis, turime stovėti ir laukti, kol tas prakeiktas pliurpa išsipliurps. <br/><b>nupliur̃pti, </b>-ia (nùpliurpia), nùpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">nudergti: </span> Laikyk katę gryčioj, tai visus pakraščius nupliur̃ps. <span class="explanation">nusituštinti: </span> Gali dabar ir tvartan nueit nusipliur̃pt – nebešalta. <br/>2. <span class="explanation">viduriuojant parsibaigti: </span> Veršiukai visai nusìpliurpė. <br/>3. <span class="explanation">nusišniurkšti, nusivalyti (nosį): </span> Nusipliur̃pk nosį – tai snarglys patįsęs tįso. <br/>4. <span class="explanation">kvailai nukalbėti: </span> Jau jis kad nupliur̃ps, tai paskui nei pats nežino ką. <br/><b>papliur̃pti, </b>-ia (pàpliurpia), pàpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">niekus pašnekėti, paplepėti: </span> Nu i pàpliurpė nė šį, nė tą. Papliurpė, i pats paraudo kai nudegęs. Išejo svetur ir pàpliurpė, ką tik bežinojo. Ką girtas pàpliurpa, a gali klausyti? Vienas pàpliurpė, o visi klauso. Įgėrus nė šią, nė tą pàpliurpas. Ims taip ir pasipliur̃ps <span class="explanation"> (pasisakys, prisipažins), </span> ką mislija. <br/>2. Pliurpte papliurpusi motriška, t. y. apsileidusi. <br/><b>prapliur̃pti, </b>-ia (pràpliurpia), pràpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">ištežinti: </span> Lytus pràpliurpė žemę. <br/>2. <span class="explanation">išeikvoti, išleisti, išmėtyti: </span> Turėjo daug pinigų, bet dabar Jonas visus pràpliurpė. <br/>3. <span class="explanation">bet kaip pravirti: </span> Ką davė pietums? – Putros pràpliurpė. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką praplepėti: </span> Pràpliurpėm visą naktį. <br/><b>pripliur̃pti, </b>-ia (prìpliurpia), prìpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">daug privalgyti skysto valgio, prisrėbti: </span> Ar jau prìpliurpei rūgštaus pieno? Iš kleckų maža naudos: prìpliurpi, rodos, gerai, bet kaipmat ir vėl nori. <br/>2. <span class="explanation">daug pripilti, pripliaupti: </span> Prìpliurpė pilną bliūdą putros. <br/>3. <span class="explanation">pritepti, priterlioti: </span> Prìpliurpė prìpliurpė torielkas tie pliurpaliukai. Nesupilk į sagoną iš to bliūdo, bo čia vaikai pripliurpė. <br/>4. <span class="explanation">prišniurkšti: </span> Eik eik, kiaule – prìpliurpei pilną nosinę svetimą. <br/>5. <span class="explanation">pridergti: </span> Jau čia gal višta ant lovos prìpliurpė. <br/>6. <span class="explanation">pritaukšti niekų, priplepėti: </span> Ana jam prìpliurpė dykosios, tai ir pyksta. Prìpliurpė prìpliurpė atejusi, o tu žmogus daba už viską kentėk. Žmonys apei ją viso ko pripliurpia. Atsivilko, pripliurpė visokių nesąmonių. <br/><b>supliur̃pti, </b>-ia (sùpliurpia), sùpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">suryti: </span> Todėl tūls žioplys, supliur̃pęs visą zopostą, kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja. <br/>2. <span class="explanation">suburbuliuoti</span>. Suerzintas kalakutas įsižeidęs garsiai supliurpė ir piktai paraudonavo. <span class="explanation">suprunkšti</span>. Jo arklys, ausis pastatęs, supliurpė. <br/>3. <span class="explanation">sudrumsti: </span> Žiūrėk, kaip antys prūdą sùpliurpė. <br/>4. <span class="explanation">susidergti: </span> Eik, moč, vaiką nukuopk, girdėjau, kaip susìpliurpė. <br/>5. <span class="explanation">sulyti: </span> Vežk tu tą šieną greičiau, kad nesupliur̃ptų. <br/>6. <span class="explanation">supilstyti (ėdalą): </span> Sùpliurpei pliurpalą dėl veršių, dėl paršų, t. y. supyliojai. <br/>7. <span class="explanation">sutrūnyti, sukežti: </span> Supliurpęs gremėzdas. <br/>8. <span class="explanation">prasitarti, išsiplepėti: </span> Būsi ką supliur̃pusi svetimam žmoguo. <br/><b>užpliur̃pti, </b>-ia (ùžpliurpia), ùžpliurpė. <br/>1. <span class="explanation">užsrėbti: </span> Kai rytą ùžpliurpiau barščių, tai lig dabar nieko nevalgiau. <br/>2. <span class="explanation">uždergti: </span> Brukit peklon šitą katę, aš nebegaliu – visą užpečkį ùžpliurpė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.