atsipeikėti

péikėtis, -ėjasi (-isi, -stis), -ėjosi, peikė́tis, -ė́jasi, -ė́josi. gautis, taisytis, stiprėti: Ligonis iš sunkios ligos peikėjas.
atsipéikėti atgauti jėgas, sąmonę; sustiprėti po ligos: Šįryt galvą kaip sugavo, tai ir dabar da vis negaliu atsipéikėt. Dabar jau atspeikė́jo, ale kad tu būtum matęs jį sergant! Gal kada atsipéikėsi, jei gerai užsilaikysi. Ką tik atsipéikėjo, sakėm, jau neatgis. Atsipeikėjusi negalėjo suprasti, kur jinai yra. atsigauti po kokių stiprių įspūdžių, sukrėtimų, išgyvenimų: Kad man neduodat nė kiek ir atspeikė́t. Ilgai negalėjo atsipeikėti nuo pirmųjų įspūdžių. Einu ir negaliu atsipeikėti nuo to viso bjaurumo, kurį mačiau. Ale potam jis atsipeikėjo [apkurtintas trenksmo],
atsiminė, ką jis turi su tuom kiaušiniu daryt. Da tu po veselijos neatsipéiksti.
išsipéikėti

1. atsigauti, pagyti: Negalima išsipéikėt iš ligų. Slabni buvo, ale išsipéikėjo.

2. išsiblaivyti: Išsipéikėjo oras. Diena buvo apsiniaukus, bet in vakarą išsipeikėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsipeiketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x