atraitotlūpis

„Atraitotlūpis“ – tai senas, šiuolaikinėje lietuvių kalboje nebenaudojamas žodis, reiškęs „našlaitis“ (vaikas, netekęs vieno ar abiejų tėvų).

Pavyzdžiai:
1. Senuosiuose metraščiuose minimas atraitotlūpis, kurį globojo giminės.
2. Tautosakoje kartais sutinkamas žodis „atraitotlūpis“ vietoj „našlaitis“.

Pastaba:
Šis terminas yra istorinis, kilęs iš žodžių „atraitotis“ (našlė/našlys) ir „lūpyti“ (auginti, globoti). Dabar vartotinas tik kalbant apie senąją kalbą ar tekstus.

Įrašas
Paaiškinimas	„Atraitotlūpis“ – tai senas, šiuolaikinėje lietuvių kalboje nebenaudojamas žodis, reiškęs „našlaitis“ (vaikas, netekęs vieno ar abiejų tėvų). Pavyzdžiai: 1. Senuosiuose metraščiuose minimas atraitotlūpis, kurį globojo giminės. 2. Tautosakoje kartais sutinkamas žodis „atraitotlūpis“ vietoj „našlaitis“. Pastaba: Šis terminas yra istorinis, kilęs iš žodžių „atraitotis“ (našlė/našlys) ir „lūpyti“ (auginti, globoti). Dabar vartotinas tik kalbant apie senąją kalbą ar tekstus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.