„Atpečiotyti“ reiškia atsargiai ir lėtai judėti (ypač pėsčiomis), dažnai dėl fizinių sunkumų, senatvės ar atsargumo. Tai lietuviškas žodis, artimas „lėtai eiti“, „klimpčioti“ ar „nuskęsti“.
Pavyzdžiai:
1. Seno žmogaus ėjimas:
Senelis jau sunkiai atpečioja, bet vis tiek kasdien išėja į kiemą.
2. Sugedusiu daiktu:
Automobilis po avarijos tik atpečioja iki serviso.
3. Pertekliaus prasmė:
Vanduo po liūties buvo iki kelių – teko atpečioti per šlapynę.
Trumpai: Žodis nusako lėtą, sunkų judėjimą dėl fizinių ribotumų ar kliūčių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.