atalauža

Atalauža – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išpirka arba išperkamoji suma (dažniausiai dėl nuotakos).

Reikšmė:
Pinigai ar turtas, kurį jaunoji (ar jos šeima) moka jaunikio šeimai, kad atpirktų nuotaką iš tėvų namų. Istoriškai tai buvo kaip kompensacija už dukters/netekėjusios sesers "praradimą" kaip darbo jėgą.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: "Vestuvėse nuotakos tėvas atidavė didelę atalaužą – galvijų ir aukso."
2. Perkeltine prasme: "Už tokią specialistę įmonei teko mokėti tikrą atalaužą" (t. y. didelę kompensaciją).
3. Frazė: "Jis ją išsipirko kaip atalaužą" (išreiškiant didelę kainą ar auką).

Trumpai: Atalauža – išperkamoji suma (istorinėse/tautosakos kontekstuose), šiuolaikinėje kalboje retai vartojama, dažniau metaforiškai.

Įrašas
Paaiškinimas	Atalauža – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išpirka arba išperkamoji suma (dažniausiai dėl nuotakos). Reikšmė: Pinigai ar turtas, kurį jaunoji (ar jos šeima) moka jaunikio šeimai, kad atpirktų nuotaką iš tėvų namų. Istoriškai tai buvo kaip kompensacija už dukters/netekėjusios sesers "praradimą" kaip darbo jėgą. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: "Vestuvėse nuotakos tėvas atidavė didelę atalaužą – galvijų ir aukso." 2. Perkeltine prasme: "Už tokią specialistę įmonei teko mokėti tikrą atalaužą" (t. y. didelę kompensaciją). 3. Frazė: "Jis ją išsipirko kaip atalaužą" (išreiškiant didelę kainą ar auką). Trumpai: Atalauža – išperkamoji suma (istorinėse/tautosakos kontekstuose), šiuolaikinėje kalboje retai vartojama, dažniau metaforiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.