Apysaka – tai epinio pasakojimo forma, trumpesnė už romaną, bet ilgesnė už apsakymą. Ji turi vieną pagrindinę siužeto liniją, ribotą veikėjų skaičių ir koncentruojasi į tam tikrą gyvenimo epizodą ar konfliktą.
Pagrindiniai bruožai:
- Vidutinio ilgio prozinis kūrinys.
- Viena pagrindinė siužeto linija, kuri gali turėti šalutinių atšakų.
- Veiksmas apima santykinai trumpą laikotarpį.
- Dėmesys – veikėjo charakterio raidai ar konkrečiai socialinei problemai.
Pavyzdžiai lietuvių literatūroje:
- Vincas Mykolaitis-Putinas – „Altorių šešėly“ (kartais priskiriama romanui, bet turi apysakos bruožų).
- Antanas Vienuolis – „Paskenduolė“.
- Ignas Šeinius – „Kuprelis“.
- Jonas Biliūnas – „Laimės žiburys“.
Trumpai: Apysaka – tarpinė forma tarp apsakymo ir romano, dažnai nagrinėjanti asmeninius ar visuomeninius konfliktus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.