apygirtis

Apygirtis – tai veiksmažodžio apigirti veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, reiškiantis buvimą apgirtam (t. y. apgaubtam, apsuptam, apsuptam iš visų pusių). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme.

Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziškai apsuptas – pvz., miško, vandens, sienų.
2. Perkeltinė prasmė – apimtas tam tikros būsenos, jausmo, atmosferos (pvz., tylos, paslapties, šešėlių).

Pavyzdžiai:
1. Pilis apygirtis giliu grioviu. (apsupta)
2. Kaimas apygirtis tankių miškų. (supamas)
3. Jis apygirtis liūdnos atmosferos. (apimtas)
4. Vietovė apygirtis paslapties. (gaubiama)

Sinonimai: apsuptas, apgaubtas, apvilktas, supamas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apygirtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Apygirtis – tai veiksmažodžio apigirti veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, reiškiantis buvimą apgirtam (t. y. apgaubtam, apsuptam, apsuptam iš visų pusių). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme. Pagrindinės reikšmės: 1. Fiziškai apsuptas – pvz., miško, vandens, sienų. 2. Perkeltinė prasmė – apimtas tam tikros būsenos, jausmo, atmosferos (pvz., tylos, paslapties, šešėlių). Pavyzdžiai: 1. Pilis apygirtis giliu grioviu. (apsupta) 2. Kaimas apygirtis tankių miškų. (supamas) 3. Jis apygirtis liūdnos atmosferos. (apimtas) 4. Vietovė apygirtis paslapties. (gaubiama) Sinonimai: apsuptas, apgaubtas, apvilktas, supamas.