apvaipyti

vaipýti, vaĩpo, vaĩpė. viepti.

1. kraipyti, sukioti į šalis: Vaipýti veidą. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaĩpos, seilę ryna, uostus kraipo.

2. daryti grimasas, raukytis, čiaupytis (ppr. reiškiant nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą): Vaipydamas valgau. Pareina tėvas par kiemą vaipýdamas. Jis raukos, čiaupos, šaipos, vaĩpos. Guvus aplamį apgavęs juokas, o aplamis apsigaudinęs vaĩpos. Vieni tikrai verks, kiti vaipysias, miauzgės, kiti juoksias, da kiti palaikais godžiai dalysias. Ko vaipáis, ko susiraukei, bene dantį skaustat, svembat? Skausmą kentėdams, jis vaipėsi bjauriai ir ašaras šluostės. Susiraukęs, atsiviepęs vaĩpos jis, ar viduriai jam skausta? Ana vaĩpos, kad netinka valgis, nenora priimti. Atsisės valgyt, tai vãipos, kraipos, būdavo, kaip koks paskutinis ligonis. Valgyk valgyk, nesivaipýk, bo nieko geresnio negausi. Ale va pradėjo vaipýtis mano šeimyna, va nei neėda šitų grybų. Traukis nuo stalo, ko vaipaĩs! Kam ana taip vaĩpos pikta mina? Jug ana. svetima, nenorėk, ka nevaipỹtųs. Nesivaipýk – pasiliksi visą amžių su perkreiptu veidu. Ko tu čia vaipaĩs, dar niekas nebara. Ko vaipáis, a mušo kas? Ans besivaĩpo, t. y. nori verkti. Išblyškę, nešvarūs [vaikų] veideliai piktai vaipėsi. Marcelė iš pradžios čiaupėsi, vaipėsi kaip ožka, į prekymetį vedama. Kuikų (kumelių) y [ra] bjaurių: i vaĩpos, i spira, i kanda. Tėvas iš pradžių vaipės, alkūnę atstatinėjo. Senis turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai, nesivaipydamas davė. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti. Bernui vaipantis ir nebenoriant eit, atsirado tuo tarpu ir urėdas. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai, kurie nemoka nei angliškos kalbos, nei turi piningų, gana vaiposi ir gailinasi. Vaipos, kai į spąstus uodegą įkliuvęs. Ko čia vaipáis kaip biesas (šuo) priš žaibus. Ko vaipáis yt velnaitis, žaibus metant. Vaĩpos kaip perkūnas (šuo) priš žaibus. Ir vaipýsies čia kap velnias prieš debesį. Ir vaipos kaip velnias po kryžiu. Vaĩpos it Zaburo kumelė, spalių padėta. Ko dabar vaipaĩs lyg katė stipdama. Ir vaipýsis kaip ožka, myžalų išgėrusi. Ko čia vaipáis kaip šuo, molio parkandęs. Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos. Vaipykis, vargeli, atkandęs akmenėlį! Vaipykias, nabagele, prikandusi akminelį.

3. maivytis, šaipytis, nenatūraliai juoktis: Vaikas vãipėsi visa burna. Linksmai vaipýtis. Anos nesigėdi nesutarpusiai vaipýties. Mankos, vaipos, kraipos, šaipos – rodo, ką ji mandra, graži. Kitos mergos vaĩpos vaĩpos, o ana rami. Vaĩpos švaĩpos, linksmios mergikės. Staipos vaĩpos vaikį pamačiusi. Pamatė, ka su kitais vaĩpos, ans i devė anai. Kol dar dideli staipos vaĩpos, aš pirmoji išvedu kokį šokt. Ko tu čia vaipaĩsi prieš akis, ar neisi iš čia! Tu vaipýkis čia ma [n] da! Kas čia tau do juokai, ko vaipaĩsi? Ko čia dabar vaipáis, a neisi darbo dirbti! Sakyk, jeigu sakai, o ne vaipýkias. Dėl niekų šaipos vaipos ir nieko gero apreikšti negali. Būtų po ranka akmuo, – meisteris paleistų jam į besivaipantį snukį. Kiti vaikai kaip žvirbliai išsilakstė, stovi pakrūmėj ir žiūri vaipydamiesi. Dar čia vaipysis prieš motiną! Vaĩposi kaip nedakepęs. Ko vaipáis yt gelželį radęs. Ko dabar vaipaĩs kaip šuo prieš mėnesį. Nevaipýkias kaip priš mėnesieną. Vaiposi kap varlė prieš mėnulį. Ko vaipaĩs kaip kumelės subinė. Vaipaĩs ir vaipaĩs kap kumelės gėda. Ko vaipáisi kaip Kristė Velykose. Vaipýkis kaip kumelė – ar neisi gulti! Ko vaipáis kaip ragana priš velnią.

4. tyčiotis, išjuokti, pašiepti: Iš seno žmogaus niekad nesivaipýk. Nesakyk jam, paskui besivaipỹs. Gauna pensijas [buvę stribai] i vaĩpos iš Lietuvos. Jie nesibijo lietuviškai kalbėti, nors ir kažin koks pasipūtėlis iš lietuviškos kalbos vaipytųsi. Vaiposi iš brolių, nešančių dvasišką pašalpą tautai. Ko tu vaipais iš seno žmogaus; kad tu vaipýtais šaltais dantimi!

5. lankstyti, klaipyti, kraipyti: Pjūklo dantis vaĩpo, ka takas būtum geresnis. Minkštas kirvis vaĩpos, o kietas trupa. Jei dalgis vaĩpos tinamas, kišk į peklą – neištinsi. Peilio ašmenys vaĩpos, jei anuo į kūlį pjausi.

6. vaipalėti: Vaipytisi.
apvaipýti. apjuokti.
atvaipýti. išvaipyti 1: Atvaipiáu peilį į plytas, paliko toks išsivaipęs.
išvaipýti

1. išlankstyti, iškraipyti (ašmenis): Parbrauksi par kūlį ir išvaipýsi ašmenis. Kas tus gervukus išvaĩpė? Vaikai peilį išvaĩpę. Ąžuolo medis išvaipo minkšto peilio ašmenis. Kirvio ašmenys gerai išsivaipys, kol akmenį suskaldys. Minkštas dalgis išsivaipo po krūmalius pjaunant. Išsivaĩpę danteliai: šukos nu patapo metų.

2. nerimtai elgtis, išsimaivyti: Kaip tos mergės daba tik neišsivaĩpo, Dieve Dieve!
nuvaipýti

1. šypsoti.

2. nusišaipyti: Tik mėnulis kartas nuo karto apglėbtas ūkų lyg linksmaveidis senis nusišypso, nusivaipo.

3. susiraukti, išsišiepti (ppr. nepatenkintam): Geri burnikę – spjaudais, nusivaipái i vėl geri.
pavaipýti

1. padaryti grimasų, pakraipyti, paraukyti: Veidą pavaipýti. Tai girdant, broliai lūpoms pavaipė, ant žemės spjovė, pečiais pakraipė. Šeimininkė pasivaipydama ir prisičiaupdama kiekvieną paduotą stiklelį kratė į save iki dugno. Pašoko, pasikraipė, pasivaipė ir, virtusi šarka, purpt per langą ir išlėkė. Gudriai pasivaipýti.

2. pasimaivyti: Kaip i merga – pasišmėkliojo, pasivaĩpė ir išmovė.

3. pasišaipyti: Pasivaipýsi čia, ka pilsu! Ursula pasišaipė, pasivaipė ir parodė liežuvį. Žandarai nesiteirauja, ar mes bent kiek numigę ir užkandę, ir į klausimus, kur ir ką daryti, tik pasivaipo.
privaipýti

1. ilgai grimasas daryti: Privaipýti veidą.

2. pakankamai šaipytis, vaipytis.
suvaipýti. suviepti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaipýti, </b>vaĩpo, vaĩpė. viepti. <br/>1. <span class="explanation">kraipyti, sukioti į šalis: </span> Vaipýti veidą. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaĩpos, seilę ryna, uostus kraipo. <br/>2. <span class="explanation">daryti grimasas, raukytis, čiaupytis (ppr. reiškiant nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą): </span> Vaipydamas valgau. Pareina tėvas par kiemą vaipýdamas. Jis raukos, čiaupos, šaipos, vaĩpos. Guvus aplamį apgavęs juokas, o aplamis apsigaudinęs vaĩpos. Vieni tikrai verks, kiti vaipysias, miauzgės, kiti juoksias, da kiti palaikais godžiai dalysias. Ko vaipáis, ko susiraukei, bene dantį skaustat, svembat? Skausmą kentėdams, jis vaipėsi bjauriai ir ašaras šluostės. Susiraukęs, atsiviepęs vaĩpos jis, ar viduriai jam skausta? Ana vaĩpos, kad netinka valgis, nenora priimti. Atsisės valgyt, tai vãipos, kraipos, būdavo, kaip koks paskutinis ligonis. Valgyk valgyk, nesivaipýk, bo nieko geresnio negausi. Ale va pradėjo vaipýtis mano šeimyna, va nei neėda šitų grybų. Traukis nuo stalo, ko vaipaĩs! Kam ana taip vaĩpos pikta mina? Jug ana. svetima, nenorėk, ka nevaipỹtųs. Nesivaipýk – pasiliksi visą amžių su perkreiptu veidu. Ko tu čia vaipaĩs, dar niekas nebara. Ko vaipáis, a mušo kas? Ans besivaĩpo, t. y. nori verkti. Išblyškę, nešvarūs [vaikų] veideliai piktai vaipėsi. Marcelė iš pradžios čiaupėsi, vaipėsi kaip ožka, į prekymetį vedama. Kuikų <span class="explanation"> (kumelių) </span> y [ra] bjaurių: i vaĩpos, i spira, i kanda. Tėvas iš pradžių vaipės, alkūnę atstatinėjo. Senis turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai, nesivaipydamas davė. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti. Bernui vaipantis ir nebenoriant eit, atsirado tuo tarpu ir urėdas. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai, kurie nemoka nei angliškos kalbos, nei turi piningų, gana vaiposi ir gailinasi. Vaipos, kai į spąstus uodegą įkliuvęs. Ko čia vaipáis kaip biesas (šuo) priš žaibus. Ko vaipáis yt velnaitis, žaibus metant. Vaĩpos kaip perkūnas (šuo) priš žaibus. Ir vaipýsies čia kap velnias prieš debesį. Ir vaipos kaip velnias po kryžiu. Vaĩpos it Zaburo kumelė, spalių padėta. Ko dabar vaipaĩs lyg katė stipdama. Ir vaipýsis kaip ožka, myžalų išgėrusi. Ko čia vaipáis kaip šuo, molio parkandęs. Nuplaktas ir nenorėdamas vaipos. Vaipykis, vargeli, atkandęs akmenėlį! Vaipykias, nabagele, prikandusi akminelį. <br/>3. <span class="explanation">maivytis, šaipytis, nenatūraliai juoktis: </span> Vaikas vãipėsi visa burna. Linksmai vaipýtis. Anos nesigėdi nesutarpusiai vaipýties. Mankos, vaipos, kraipos, šaipos – rodo, ką ji mandra, graži. Kitos mergos vaĩpos vaĩpos, o ana rami. Vaĩpos švaĩpos, linksmios mergikės. Staipos vaĩpos vaikį pamačiusi. Pamatė, ka su kitais vaĩpos, ans i devė anai. Kol dar dideli staipos vaĩpos, aš pirmoji išvedu kokį šokt. Ko tu čia vaipaĩsi prieš akis, ar neisi iš čia! Tu vaipýkis čia ma [n] da! Kas čia tau do juokai, ko vaipaĩsi? Ko čia dabar vaipáis, a neisi darbo dirbti! Sakyk, jeigu sakai, o ne vaipýkias. Dėl niekų šaipos vaipos ir nieko gero apreikšti negali. Būtų po ranka akmuo, – meisteris paleistų jam į besivaipantį snukį. Kiti vaikai kaip žvirbliai išsilakstė, stovi pakrūmėj ir žiūri vaipydamiesi. Dar čia vaipysis prieš motiną! Vaĩposi kaip nedakepęs. Ko vaipáis yt gelželį radęs. Ko dabar vaipaĩs kaip šuo prieš mėnesį. Nevaipýkias kaip priš mėnesieną. Vaiposi kap varlė prieš mėnulį. Ko vaipaĩs kaip kumelės subinė. Vaipaĩs ir vaipaĩs kap kumelės gėda. Ko vaipáisi kaip Kristė Velykose. Vaipýkis kaip kumelė – ar neisi gulti! Ko vaipáis kaip ragana priš velnią. <br/>4. <span class="explanation">tyčiotis, išjuokti, pašiepti: </span> Iš seno žmogaus niekad nesivaipýk. Nesakyk jam, paskui besivaipỹs. Gauna pensijas [buvę stribai] i vaĩpos iš Lietuvos. Jie nesibijo lietuviškai kalbėti, nors ir kažin koks pasipūtėlis iš lietuviškos kalbos vaipytųsi. Vaiposi iš brolių, nešančių dvasišką pašalpą tautai. Ko tu vaipais iš seno žmogaus; kad tu vaipýtais šaltais dantimi! <br/>5. <span class="explanation">lankstyti, klaipyti, kraipyti: </span> Pjūklo dantis vaĩpo, ka takas būtum geresnis. Minkštas kirvis vaĩpos, o kietas trupa. Jei dalgis vaĩpos tinamas, kišk į peklą – neištinsi. Peilio ašmenys vaĩpos, jei anuo į kūlį pjausi. <br/>6. vaipalėti: Vaipytisi. <br/><b>apvaipýti</b>. <span class="explanation">apjuokti. </span> <br/><b>atvaipýti</b>. išvaipyti 1: Atvaipiáu peilį į plytas, paliko toks išsivaipęs. <br/><b>išvaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">išlankstyti, iškraipyti (ašmenis): </span> Parbrauksi par kūlį ir išvaipýsi ašmenis. Kas tus gervukus išvaĩpė? Vaikai peilį išvaĩpę. Ąžuolo medis išvaipo minkšto peilio ašmenis. Kirvio ašmenys gerai išsivaipys, kol akmenį suskaldys. Minkštas dalgis išsivaipo po krūmalius pjaunant. Išsivaĩpę danteliai: šukos nu patapo metų. <br/>2. <span class="explanation">nerimtai elgtis, išsimaivyti: </span> Kaip tos mergės daba tik neišsivaĩpo, Dieve Dieve! <br/><b>nuvaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">šypsoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">nusišaipyti: </span> Tik mėnulis kartas nuo karto apglėbtas ūkų lyg linksmaveidis senis nusišypso, nusivaipo. <br/>3. <span class="explanation">susiraukti, išsišiepti (ppr. nepatenkintam): </span> Geri burnikę – spjaudais, nusivaipái i vėl geri. <br/><b>pavaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti grimasų, pakraipyti, paraukyti: </span> Veidą pavaipýti. Tai girdant, broliai lūpoms pavaipė, ant žemės spjovė, pečiais pakraipė. Šeimininkė pasivaipydama ir prisičiaupdama kiekvieną paduotą stiklelį kratė į save iki dugno. Pašoko, pasikraipė, pasivaipė ir, virtusi šarka, purpt per langą ir išlėkė. Gudriai pasivaipýti. <br/>2. <span class="explanation">pasimaivyti: </span> Kaip i merga – pasišmėkliojo, pasivaĩpė ir išmovė. <br/>3. <span class="explanation">pasišaipyti: </span> Pasivaipýsi čia, ka pilsu! Ursula pasišaipė, pasivaipė ir parodė liežuvį. Žandarai nesiteirauja, ar mes bent kiek numigę ir užkandę, ir į klausimus, kur ir ką daryti, tik pasivaipo. <br/><b>privaipýti</b><br/>1. <span class="explanation">ilgai grimasas daryti: </span> Privaipýti veidą. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai šaipytis, vaipytis. </span> <br/><b>suvaipýti</b>. suviepti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.