aptrėsti

trė̃sti, trẽsia, -ė.

1. greitai ar ristele bėgti, eiti: Ana tresa į atlaidas, t. y. bėga. Kur ans tau netrė̃s, ans leka kaip velnias. O kur tu šį vakarą misliji trė̃sti? [Vilkas] iš to strioko – trėst, o betrėsdamas šoko per kelmą ir išspyrė vaikiuką. Dažnai regėdavo jį vėlai vakare tresiant Strasburgan. Teip zovada trẽsiame ne kaip ant abejotino. Vilkui trėsus lab ir uodega. Prašoko tatai visa kaip šešėlis: ir kaip pasiuntinis greitai trė̃sęsis.

2. vaikščioti be tikslo, lakstyti, bastytis: Tu tik ir težinai po jomarkus trė̃sti. Trė̃sė i trė̃sė, kol nuplėšė i batus. Netrė̃sk kaip kalė par kaimus!. Eita, sako, žvingaliuo [ja],
trẽsas po tas sanatorijas. meilintis, šlidintis: Prie vaikų tresa merga. Tas Jūzapas trẽsa i trẽsa pri tos mergos kaip šuo pri kalės. I trẽsas kaip katės (laksto paskui bernus) .

3. rujoti, draikiotis: Šunys tresa su kalėmis. Briedžiai pikti, jie ir an arklių eita an viršaus, kai jie trẽsia. Kur kalė trẽsas, ten kerkutė šunų. Turbūt kalaitė trẽsias, kad šunes ima į kiemą landžioti. Šunys, katinai trẽsas, kniaukinas par naktis. Kalei tresiantis, pigiai šunų neatsigysi.

4. išdykauti, šėlti, dūkti: Ką vaikai dirbs netrė̃sę. Vaikai trẽsia. Vaikai! Netrė̃skit!
aptrė̃sti, àptresia, àptrėsė

1. apibėgti, apeiti: Jau pusę parakvijos àptrėsiau ieškodama. Anas toks skudrus vaikas, kad visur apìtresia.

2. apsivaisinti: Mūso kalikė turbūt apsìtrėsė – mačiau, su šunimis lakstė. | Apsìtrėsė (pastojo), nu o ką darys.
rankàs apsitrė̃sti negarbingai pasielgus, ką bloga padarius prarasti gerą vardą: Naudos iš to miško vogimo neturėjom, tikt rankàs apsìtrėsėm.
atitrė̃sti, atìtresia, atìtrėsė. atbėgti, ateiti: Iš kur àttrėsė, t. y. atbėgo, šuo. Vieną sekmadienio popietį ji vėl atitrėsė. Pamatė attresančiu du levu.
ištrė̃sti, ìštresia, ìštrėsė. išbėgti, išeiti, išlėkti: Ans jau i vėl kažin kur ìštrėsė. Šunys ištrėsė į kaimynus. Ištrėsė į kiemus naujynų pasiteirauti. Ištrėsė kažin kur kaip kalė kokia. Sakau, eik, karves parvaryk, o ans ìštrėsė sykiu su kitais. Visi ìštrėsė į tabalą.
nutrė̃sti, nùtresia, nùtrėsė

1. nubėgti, nueiti: Ar eisi į vaisčių ar į mokslavietę, ar nutrėsi į sūdą ar į palicijos butą – ant kožno žingsnio rasi svetimus žmones. Vilkas į girią nùtrėsė.

2. nusiaubti, nuniokoti: Kartais vyresnysis tokių badaujų daug kraštų nutrėsęs ir su didžiu grobiu pargrįžęs. Pavyko tenai vokyčiams didę girią nutrėsti ir tenai daugybę susidanginusio svieto nužudyti ir nuvergti.

3. dirbant nuvargti, nusidirbti: Esu nusitrė̃susi kaip kalė su tais darbais.
patrė̃sti, pàtresia, pàtrėsė.

1. kurį laiką bėgti.

2. greitai pabėgti, pasprukti.

3. pasirujoti, pasibėgioti: Kalė pasìtrėsė.

4. padūkti, pašėlti: Jurgutis ir Marutė laksto kaip patrėsę su kaimyno vaikais po kiemą, po daržą, karstosi per tvoras. Vaikai, ko jūs dusinatės?! – Mes da pastrėst norim!
partrė̃sti, par̃tresia, par̃trėsė. parbėgti, parlėkti: Musint šunies trėsena i par̃trėsei teip greitai iš Darbėnų.
pértrėsti, pártrėsti.

1. perbėgti, perlėkti per ką nors: Zuikiui kelį parbėgus ar vilkui partrėsus, sako, būsiant laimingą ar nelaimingą kelį. Tikėjos laimėsiąs, kad vaiką sutiko ar vilkas skersai kelio partrėsė.

2. pervargti: Juodu buvo didžiai parsitrėsusiu.
sutrė̃sti, sùtresia, sùtrėsė. daugeliui subėgti, sueiti.
užtrė̃sti, ùžtresia, ùžtrėsė.

1. užbėgti ant ko.

2. užbėgti kur, į ką: Aš išnešiu [grietinę] į balą, kur nė šuo užtresa, nė paukštis užleka.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trė̃sti, </b>trẽsia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">greitai ar ristele bėgti, eiti: </span> Ana tresa į atlaidas, t. y. bėga. Kur ans tau netrė̃s, ans leka kaip velnias. O kur tu šį vakarą misliji trė̃sti? [Vilkas] iš to strioko – trėst, o betrėsdamas šoko per kelmą ir išspyrė vaikiuką. Dažnai regėdavo jį vėlai vakare tresiant Strasburgan. Teip zovada trẽsiame ne kaip ant abejotino. Vilkui trėsus lab ir uodega. Prašoko tatai visa kaip šešėlis: ir kaip pasiuntinis greitai trė̃sęsis. <br/>2. <span class="explanation">vaikščioti be tikslo, lakstyti, bastytis: </span> Tu tik ir težinai po jomarkus trė̃sti. Trė̃sė i trė̃sė, kol nuplėšė i batus. Netrė̃sk kaip kalė par kaimus!. Eita, sako, žvingaliuo [ja], trẽsas po tas sanatorijas. <span class="explanation">meilintis, šlidintis: </span> Prie vaikų tresa merga. Tas Jūzapas trẽsa i trẽsa pri tos mergos kaip šuo pri kalės. I trẽsas kaip katės <span class="explanation"> (laksto paskui bernus) </span>. <br/>3. <span class="explanation">rujoti, draikiotis: </span> Šunys tresa su kalėmis. Briedžiai pikti, jie ir an arklių eita an viršaus, kai jie trẽsia. Kur kalė trẽsas, ten kerkutė šunų. Turbūt kalaitė trẽsias, kad šunes ima į kiemą landžioti. Šunys, katinai trẽsas, kniaukinas par naktis. Kalei tresiantis, pigiai šunų neatsigysi. <br/>4. <span class="explanation">išdykauti, šėlti, dūkti: </span> Ką vaikai dirbs netrė̃sę. Vaikai trẽsia. Vaikai! Netrė̃skit! <br/><b>aptrė̃sti, </b>àptresia, àptrėsė<br/>1. <span class="explanation">apibėgti, apeiti: </span> Jau pusę parakvijos àptrėsiau ieškodama. Anas toks skudrus vaikas, kad visur apìtresia. <br/>2. <span class="explanation">apsivaisinti: </span> Mūso kalikė turbūt apsìtrėsė – mačiau, su šunimis lakstė. | Apsìtrėsė <span class="explanation"> (pastojo), </span> nu o ką darys. <br/><b> rankàs apsitrė̃sti</b> <span class="explanation">negarbingai pasielgus, ką bloga padarius prarasti gerą vardą: </span> Naudos iš to miško vogimo neturėjom, tikt rankàs apsìtrėsėm. <br/><b>atitrė̃sti, </b>atìtresia, atìtrėsė. <span class="explanation">atbėgti, ateiti: </span> Iš kur àttrėsė, t. y. atbėgo, šuo. Vieną sekmadienio popietį ji vėl atitrėsė. Pamatė attresančiu du levu. <br/><b>ištrė̃sti, </b>ìštresia, ìštrėsė. <span class="explanation">išbėgti, išeiti, išlėkti: </span> Ans jau i vėl kažin kur ìštrėsė. Šunys ištrėsė į kaimynus. Ištrėsė į kiemus naujynų pasiteirauti. Ištrėsė kažin kur kaip kalė kokia. Sakau, eik, karves parvaryk, o ans ìštrėsė sykiu su kitais. Visi ìštrėsė į tabalą. <br/><b>nutrė̃sti, </b>nùtresia, nùtrėsė<br/>1. <span class="explanation">nubėgti, nueiti: </span> Ar eisi į vaisčių ar į mokslavietę, ar nutrėsi į sūdą ar į palicijos butą – ant kožno žingsnio rasi svetimus žmones. Vilkas į girią nùtrėsė. <br/>2. <span class="explanation">nusiaubti, nuniokoti: </span> Kartais vyresnysis tokių badaujų daug kraštų nutrėsęs ir su didžiu grobiu pargrįžęs. Pavyko tenai vokyčiams didę girią nutrėsti ir tenai daugybę susidanginusio svieto nužudyti ir nuvergti. <br/>3. <span class="explanation">dirbant nuvargti, nusidirbti: </span> Esu nusitrė̃susi kaip kalė su tais darbais. <br/><b>patrė̃sti, </b>pàtresia, pàtrėsė. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką bėgti. </span> <br/>2. <span class="explanation">greitai pabėgti, pasprukti. </span> <br/>3. <span class="explanation">pasirujoti, pasibėgioti: </span> Kalė pasìtrėsė. <br/>4. <span class="explanation">padūkti, pašėlti: </span> Jurgutis ir Marutė laksto kaip patrėsę su kaimyno vaikais po kiemą, po daržą, karstosi per tvoras. Vaikai, ko jūs dusinatės?! – Mes da pastrėst norim! <br/><b>partrė̃sti, </b>par̃tresia, par̃trėsė. <span class="explanation">parbėgti, parlėkti: </span> Musint šunies trėsena i par̃trėsei teip greitai iš Darbėnų. <br/><b>pértrėsti, </b>pártrėsti. <br/>1. <span class="explanation">perbėgti, perlėkti per ką nors: </span> Zuikiui kelį parbėgus ar vilkui partrėsus, sako, būsiant laimingą ar nelaimingą kelį. Tikėjos laimėsiąs, kad vaiką sutiko ar vilkas skersai kelio partrėsė. <br/>2. <span class="explanation">pervargti: </span> Juodu buvo didžiai parsitrėsusiu. <br/><b>sutrė̃sti, </b>sùtresia, sùtrėsė. <span class="explanation">daugeliui subėgti, sueiti. </span> <br/><b>užtrė̃sti, </b>ùžtresia, ùžtrėsė. <br/>1. <span class="explanation">užbėgti ant ko. </span> <br/>2. <span class="explanation">užbėgti kur, į ką: </span> Aš išnešiu [grietinę] į balą, kur nė šuo užtresa, nė paukštis užleka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.