aptekti

tèkti, teñka, tẽko

1. kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi. Avis teko vilkui. Pelnas man tenka. Turtas teñka įpėdiniams. Laimingas bilietas teko. Jai teko pirmoji vieta. Tenka pienelio ne tik jam. bet ir jo marškinėliams. Man jo nebus, ir tau tenetenka. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko. Jam trečia [turto] dalia tẽko. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas]. Pats lengvasiai maišas ma [n] tẽko. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko. Vis tiek ji ne tau tẽko. Kam ana. papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo [je],
tai jos nieks nepirks, jiems tèks. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko. Pakraštinė ežia, čia pelenų. mažiau tẽko. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko. Kas tau iš to tèks? Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) . Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) . Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko. Ir man teko tos laimės, garbės. Man teko didelė garbė. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo. Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku [i] pagyvent. Plaučių uždegimas tẽko. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks. I tos. dūšia velniui tẽko. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį. Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma [n] tėviškėlė. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui. O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks. Tenkmì. Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka. Kiek tèks, tiek pakaks. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai. Biednam renka – bagotam teñka. Gera galva, tik durnam tẽko. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi. Vilką vijus ir uodega tenka. Upartoji ožka vilkui tenka. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis. Velnias esi ir velniui tèksi. Teksi Dievui apsvilęs. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas. Teko zylėms ir pelėdoms. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai. Kam čia teks šūdinasis galas? Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau. Ne panos betekęs, ne pasogos. Nei arklio tekáu, nei piningų. Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi. kibti, prilipti. Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma [n] to gripo tẽko. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka. Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga. Jai džiovelė tẽko nuo brolio. Teñka niežų greit. Miežis neteñkamas. atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem.

2. atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau. Tekáu į kareivius. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus]. Turėjau jau tekti į jų rankas. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim. Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis.

3. būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti. Bėdos tekta padirbau tą darbą. Jug bėdos tektas ką darys. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti. Bėdos tẽkus a gaisras – y [ra] jau iš kur vandens patraukti. Bėdo [je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų. Vaikas, bėdo [je] tẽkęs, ką darys. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi. Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais. būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tektì. Velniuo tektì piningai, vel [nia] s i gavo – neiškasiau.

4. tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė.

5. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti. Jam tèks dar daug vargti. Tèks pakviesti gydytoją. Tam tèks ubagais eiti. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent. Teko jam ten prašytis į nakvynę. Man visi darbai tenka dirbti. Dabar pačiam teñka skursti. Mėšlus teko vienai vežti. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt. Teks numo pėsčioms eiti. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! Nespjauk į vandinį – tèks išgerti. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio.

6. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti. Ir gera, ir bloga tẽko matyt. Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie. Ir verpt, ir aust tèkdavo. Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera. I ma [n] yra tẽkę didelį vargelį vargt. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių. Su arklu man netẽko art. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst. Nedaug ma [n] tẽko gerų dienų matyt. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai. Netẽko mun ganyti. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo. Jei man tèkdavo tamso [je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė [je] tèktų numirti! Aš tekáu (man teko) girdėti. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie. Nė man tèkdavo [šokti],
visą vieką tarnavau. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti]. Slidumo [je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks. Tẽko da man su juom būt. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą]. Ma [n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti. Su marčia netẽko gyvent. Su tais mintuvais mun nebė [ra] tẽkę minti. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi. Kada tèkdamas aplaistau [medelius]. Kada tekdamà ateik pasizambyti. Šiandie netẽko nueiti į daržą. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) . Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj. Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas. Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto. I su vaikais visako tẽkos matyti jau. Teñkasi ir nevalgę būt. Mun jau nebtẽkos [nešioti],
buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių].

7. užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų. Vislab suvalgau, netenku nieko. Aš duonos netekaũ. Neteko vyno. Gaspadorius netẽko pašaro. Netenka to arba to. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Aš netekau šieno. Ar tèksite vietos? Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? Ar ilgai tèksi akių? Jis viso tẽkęs. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Kap neteñkat [duonos],
tai nubėkit ir nuspirkit! Druskos netẽkom, nuej [o] Valkinykan paspirkt. Netẽkom pašarties. Netẽkom šėrimo. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai]. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim. Jei audi, netenkì [audmenų] – verpi ir audi! Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių. Ir netekau [drobės] šešurėliu [i]. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau. Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną. | Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) . Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi. Tèks man to, kiek aš turiu. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam. Pavasarį pašaro neteñka. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka. Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos. Šuliniuosa tai teñka vandens. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v] andenio [šulinyje]. Ma [n] netẽko: aš paskutinė buvau. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės. Kiaulėms senovė [je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių. Sylų prigimtų nemitenka. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane. Irgi galvoj [proto] neteñka. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti. Dviem pirštam siūlo netẽko. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja. Žinok, kiek apmest [audeklo],
kad tektų an metmenų. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) . Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus. [Neduosime aliejaus, ] idant netèktų mumus ir jumus. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? Man sylų iž prigimimo netenka. Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) . Karalius duonos netẽko.
tektinaĩ. Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai. Tektinaĩ užteks. Netektinai yra žalmenų čia. Tektinai (mistinai) – ne tuktinai.

8. nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos. Iš išgąsčio kojų netẽko. Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau. Kap tu netekaĩ akių (apakai) ?. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) . Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) . Matysi: ji tų vaikų netèks greit. Pavargom, kai tėvo netẽkom. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių. Netekau nė žmonos, nė dukterių. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau. Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) . Bedirbdami ir sveikatos netẽkom. Par tą arielką ir sveikatos netẽko. Netẽko drąsos duris klabent. Piningai vertės netẽko. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! An trečių metelių ašarėlių netekau. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus. Sąmonės netẽkęs. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs. Kad tu netektai kojų nei rankelių. Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko. Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių. Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios. Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) . Blaškos kap danties netekęs. Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam. Daug benorint ir mažo neteksi. Gerą pažįstam jo nebtekę. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos. Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi. Negeisk pyrago – duonos neteksi. Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi. Galvos netekęs kepurės verkia. Galvos neteksi, kol į vietą pateksi. Varioko beieškodamas i auksino neteksi. Kai dalies neteksi, i akis išdegsi. Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi. Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi. Kad vietos neteksi, protą gausi. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi. Išejo pešt, o pats kuodo neteko. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi.

9. kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam]. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis. Taikai, kad tam. tèkt, tada pasiėmei sau. Šovė, i tẽko kiškiu. Leidžia kulkas, ale mum netẽko. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo. Kuo mesi, tuo teksì: medum – medum, lašiniais – lašiniais. Kad tu man neteksì, tai aš tau teksiù. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada. Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui) vis tèks. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks.

10. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo. Kitą sykį ir nekaltam teñka. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun. Kitus apmuša, ale i jam tèks. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Gal i tau teñka diržu? Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos. Sudaužiau [puodą],
tẽko da rūron nuo mamos.
dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs.
galvõs netèkti

1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka.

2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami.
į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti.
kaĩp (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus. Eina kaip galvos netekęs.
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom.
aptèkti

1. apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas. Pavasarį muno bulbės aptẽko. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks. Apteñka [v] andiniu pievos. Apteñkančios pievos. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų. Menkai kibiras šulinė [je] beapteñka. Ka su sulte aptẽkęs y [ra] [mėsos kubilas],
ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko. [V] andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu. Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus. Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu]. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Rupūžės, ka jūs su [v] andiniu aptèktumėt! Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v] andineliu apteko. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v] andenys apteko. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus.
aptektinaĩ. Užpilk ant bulvių vandens aptektinaĩ. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinaĩ. Reik tus kriupius. apipilti su sukru aptektinaĩ.
aptẽkusiai. Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Neik, visas aptèksi sniegu. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko. Akys miegu aptekusios, nemato toli. Širdis taukais aptẽko. Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus. Senio nosis taukais aptekus.

2. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka. Virvė dukart apie vežimą aptẽko. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi. Siauri marškiniai, neapteñka kūno. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) . [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) . Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės. Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) . Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) . Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne.

3. būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais]. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais. Šašais visa galva aptẽkus. Sūnus spungėms aptẽko. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais. Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais. | Aptekáu slogoms. Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro. O štai vyras aptektas raupais. Didi skauduliai apteko visą kūną. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti. Krūmais aptekti. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę. apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę.

4. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms. Pats. sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs. Skolums aptẽko kaip blusums. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais. Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka. Jis vargais aptẽko. Žmogus yra aptekęs paslaptimis.

5. spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti. Visur neaptenkmi. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù. Negali aptèkti darbų par darbylaiką. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų. Nebaptenkù, tiek darbų turu. Visur negali aptèkti. Aš turu visur aptèkti. | Verkia ir verkia [nesveikas vaikas],
kiek tik jo galva apteñka. Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam. apeiti, nuvykti: Karūmenė [je] kur tat aptèkti reikėjo! Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami. Ale mud [v] i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti.

6. užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam. Mažas tavo. bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko.

7. išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje.

8. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa. Jau aš negaliu jo aptèkti.
ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo [je] kad buvau, ãkys aptẽkusios. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks.
atitèkti (attèkti).

1. pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui. Audeklas attenka laumėm. Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei. Katras pirmu atneš [gyvo vandens],
tam dūšia atitèks. Jam atiteko pats sunkiausias darbas. Vilką vijus nors uodega atiteko. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks.

2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus.
datèkti.

1. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka. Jokūbas matė sapnė [je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus.

2. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro. Iki daktaro nedatekáu. Ligi numų datèksi. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą. Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius.

3. nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna. Ans mokslo nedatẽkęs yra. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga…. Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų. Geriau likius negu nedatẽkus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tèkti, </b>teñka, tẽko<br/>1. <span class="explanation">kliūti į dalį, būti gautam: </span> Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi. Avis teko vilkui. Pelnas man tenka. Turtas teñka įpėdiniams. Laimingas bilietas teko. Jai teko pirmoji vieta. Tenka pienelio ne tik jam. bet ir jo marškinėliams. Man jo nebus, ir tau tenetenka. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko. Jam trečia [turto] dalia tẽko. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks. Kas kam tèkdavo – žėk <span class="explanation"> (žiūrėk), </span> kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas]. Pats lengvasiai maišas ma [n] tẽko. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko. Vis tiek ji ne tau tẽko. Kam ana. papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės. Ka špūkuoja <span class="explanation"> (vaidenasi) </span> stubo [je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko. Pakraštinė ežia, čia pelenų. mažiau tẽko. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko. Kas tau iš to tèks? Man visos trejos mišios tẽko <span class="explanation"> (visose dalyvavau) </span>. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko <span class="explanation"> (elgeta liko) </span>. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko. Ir man teko tos laimės, garbės. Man teko didelė garbė. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo. Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku [i] pagyvent. Plaučių uždegimas tẽko. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko. Aštuontuo <span class="explanation"> (aštuntam) </span> jau i netẽko. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks. I tos. dūšia velniui tẽko. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį. Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma [n] tėviškėlė. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui. O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks. Tenkmì. Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka. Kiek tèks, tiek pakaks. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai. Biednam renka – bagotam teñka. Gera galva, tik durnam tẽko. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi. Vilką vijus ir uodega tenka. Upartoji ožka vilkui tenka. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis. Velnias esi ir velniui tèksi. Teksi Dievui apsvilęs. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas. Teko zylėms ir pelėdoms. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai. Kam čia teks šūdinasis galas? Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau. Ne panos betekęs, ne pasogos. Nei arklio tekáu, nei piningų. Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi. <span class="explanation">kibti, prilipti</span>. Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma [n] to gripo tẽko. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka <span class="explanation"> (nelimpa) </span> kitam? Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka. Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga. Jai džiovelė tẽko nuo brolio. Teñka niežų greit. Miežis neteñkamas. <span class="explanation">atsitikti: </span> Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem. <br/>2. <span class="explanation">atsidurti kur, pakliūti: </span> Ar tèksim į vidų? Aš netekáu antrą kartą į pruntą <span class="explanation"> (frontą), </span> susirgau. Tekáu į kareivius. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus]. Turėjau jau tekti į jų rankas. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim. Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis. <br/>3. <span class="explanation">būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan): </span> Bėdos tẽkęs turėjau keliauti. Bėdos tekta padirbau tą darbą. Jug bėdos tektas ką darys. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti. Bėdos tẽkus a gaisras – y [ra] jau iš kur vandens patraukti. Bėdo [je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų. Vaikas, bėdo [je] tẽkęs, ką darys. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi. Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais. <span class="explanation">būti skirtam: </span> Tie piningai buvo velniuo tektì. Velniuo tektì piningai, vel [nia] s i gavo – neiškasiau. <br/>4. <span class="explanation">tekėti, ištekėti (už vyro): </span> Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė. <br/>5. <span class="explanation">būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: </span> Mums tẽko ilgai laukti. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti. Jam tèks dar daug vargti. Tèks pakviesti gydytoją. Tam tèks ubagais eiti. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent. Teko jam ten prašytis į nakvynę. Man visi darbai tenka dirbti. Dabar pačiam teñka skursti. Mėšlus teko vienai vežti. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt. Teks numo pėsčioms eiti. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! Nespjauk į vandinį – tèks išgerti. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio. <br/>6. <span class="explanation">pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: </span> Ar rado arklį? – Netẽko justi. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti. Ir gera, ir bloga tẽko matyt. Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie. Ir verpt, ir aust tèkdavo. Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera. I ma [n] yra tẽkę didelį vargelį vargt. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių. Su arklu man netẽko art. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst. Nedaug ma [n] tẽko gerų dienų matyt. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai. Netẽko mun ganyti. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo. Jei man tèkdavo tamso [je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė [je] tèktų numirti! Aš tekáu <span class="explanation"> (man teko) </span> girdėti. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti]. Slidumo [je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks. Tẽko da man su juom būt. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą]. Ma [n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti. Su marčia netẽko gyvent. Su tais mintuvais mun nebė [ra] tẽkę minti. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi. Kada tèkdamas aplaistau [medelius]. Kada tekdamà ateik pasizambyti. Šiandie netẽko nueiti į daržą. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą <span class="explanation"> (kalėdoti) </span>. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj. Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas. Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto. I su vaikais visako tẽkos matyti jau. Teñkasi ir nevalgę būt. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių]. <br/>7. <span class="explanation">užtekti, pakakti, netrūkti: </span> Tenku duonos. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų. Vislab suvalgau, netenku nieko. Aš duonos netekaũ. Neteko vyno. Gaspadorius netẽko pašaro. Netenka to arba to. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Aš netekau šieno. Ar tèksite vietos? Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? Ar ilgai tèksi akių? Jis viso tẽkęs. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Druskos netẽkom, nuej [o] Valkinykan paspirkt. Netẽkom pašarties. Netẽkom šėrimo. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai]. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim. Jei audi, netenkì [audmenų] – verpi ir audi! Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių. Ir netekau [drobės] šešurėliu [i]. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau. Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną. \| Duona visko tẽkusi <span class="explanation"> (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) </span>. Kad neteko bačka <span class="explanation"> (baigiasi alus), </span> noris antrą galą gręžk – tiek gausi. Tèks man to, kiek aš turiu. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam. Pavasarį pašaro neteñka. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka. Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos. Šuliniuosa tai teñka vandens. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v] andenio [šulinyje]. Ma [n] netẽko: aš paskutinė buvau. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės. Kiaulėms senovė [je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių. Sylų prigimtų nemitenka. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane. Irgi galvoj [proto] neteñka. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man <span class="explanation"> (gailestis neleido) </span> pjauti. Dviem pirštam siūlo netẽko. Darėms, darėms <span class="explanation"> (rengėm butą) – </span> neteñka lentų. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų. I apsiruošt <span class="explanation"> (drabužių įsigytų), </span> i duonos tèkt, ale drena burna <span class="explanation"> (viską prageria) </span>. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus. [Neduosime aliejaus, ] idant netèktų mumus ir jumus. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? Man sylų iž prigimimo netenka. Neteko subinei ataudų <span class="explanation"> (pristigo duonos) </span>. Karalius duonos netẽko. <br/><b>tektinaĩ</b>. Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai. Tektinaĩ užteks. Netektinai yra žalmenų čia. Tektinai (mistinai) – ne tuktinai. <br/>8. <span class="explanation">nustoti ko turėto, prarasti: </span> Medžiai žiemą žalių lapų netenka. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos. Iš išgąsčio kojų netẽko. Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau. Kap tu netekaĩ akių <span class="explanation"> (apakai) ?</span>. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko <span class="explanation"> (apkurto) </span>. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau. Netekaũ paskutinio šiaudo <span class="explanation"> (nieko nebeturiu) </span>. Matysi: ji tų vaikų netèks greit. Pavargom, kai tėvo netẽkom. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių. Netekau nė žmonos, nė dukterių. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau. Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio <span class="explanation"> (išklydo) </span>. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom. Par tą arielką ir sveikatos netẽko. Netẽko drąsos duris klabent. Piningai vertės netẽko. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! An trečių metelių ašarėlių netekau. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus. Sąmonės netẽkęs. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs. Kad tu netektai kojų nei rankelių. Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko. Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių. Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios. Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko <span class="explanation"> (pabėgo) </span>. Blaškos kap danties netekęs. Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam. Daug benorint ir mažo neteksi. Gerą pažįstam jo nebtekę. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos. Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi. Negeisk pyrago – duonos neteksi. Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi. Galvos netekęs kepurės verkia. Galvos neteksi, kol į vietą pateksi. Varioko beieškodamas i auksino neteksi. Kai dalies neteksi, i akis išdegsi. Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi. Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi. Kad vietos neteksi, protą gausi. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi. Išejo pešt, o pats kuodo neteko. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi. <br/>9. <span class="explanation">kliudyti, pataikyti: </span> Kulka turėjo tèkti jam. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam]. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis. Taikai, kad tam. tèkt, tada pasiėmei sau. Šovė, i tẽko kiškiu. Leidžia kulkas, ale mum netẽko. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo. Kuo mesi, tuo teksì: medum – medum, lašiniais <span class="explanation"> – </span> lašiniais. Kad tu man neteksì, tai aš tau teksiù. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada. Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui) vis tèks. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks. <br/>10. <span class="explanation">gauti barti, mušti: </span> Jei neklausysi, tèks nuo tėvo. Kitą sykį ir nekaltam teñka. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun. Kitus apmuša, ale i jam tèks. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Gal i tau teñka diržu? Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos. <br/><b> dùlkės tẽkęs</b> <span class="explanation">nelabai protingas: </span> Šitas kiek dùlkės tẽkęs. <br/><b>galvõs netèkti</b><br/>1. <span class="explanation">susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: </span> Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka. <br/>2. <span class="explanation">pamiršti: </span> Galvos neteko kalbėdami. <br/><b>į káilį tèkti</b> <span class="explanation">gauti pylos, būti mušamam: </span> Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti. <br/><b>kaĩp (lýg) galvõs netẽkęs</b> <span class="explanation">smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): </span> Boba atplasnojo lyg galvos netekus. Eina kaip galvos netekęs. <br/><b>pilvų̃ netèkti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom. <br/><b>aptèkti</b><br/>1. <span class="explanation">apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: </span> Vandenimi aptèks ledas. Pavasarį muno bulbės aptẽko. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks. Apteñka [v] andiniu pievos. Apteñkančios pievos. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų. Menkai kibiras šulinė [je] beapteñka. Ka su sulte aptẽkęs y [ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko. [V] andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu. Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus. Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu]. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Rupūžės, ka jūs su [v] andiniu aptèktumėt! Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v] andineliu apteko. <span class="explanation">užlieti, apsemti: </span> Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v] andenys apteko. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus. <br/><b>aptektinaĩ</b>. Užpilk ant bulvių vandens aptektinaĩ. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinaĩ. Reik tus kriupius. apipilti su sukru aptektinaĩ. <br/><b>aptẽkusiai</b>. Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų. <span class="explanation">apsitraukti, apkibti kuo: </span> Aptẽkusi dešina akis. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Neik, visas aptèksi sniegu. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko. Akys miegu aptekusios, nemato toli. Širdis taukais aptẽko. Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus. Senio nosis taukais aptekus. <br/>2. <span class="explanation">apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: </span> Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka. Virvė dukart apie vežimą aptẽko. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi. Siauri marškiniai, neapteñka kūno. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka. Tavo lūpos dantų neapteñka <span class="explanation"> (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) </span>. [Karvė] neapteñka tešmenio <span class="explanation"> (labai didelis) </span>. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės. Apteks lūpos dantis <span class="explanation"> (baigsis juokai, praeis noras juoktis) </span>. Tavo lūpos dantų n'aptenka <span class="explanation"> (esi išdidus, pasipūtęs) </span>. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne. <br/>3. <span class="explanation">būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: </span> Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais]. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais. Šašais visa galva aptẽkus. Sūnus spungėms aptẽko. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais. Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais. \| Aptekáu slogoms. Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! <span class="explanation">apnikti, apipulti: </span> Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro. O štai vyras aptektas raupais. Didi skauduliai apteko visą kūną. <span class="explanation">gausiai apaugti, apželti: </span> Lapais aptekti. Krūmais aptekti. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę. <span class="explanation">apspisti, apsupti: </span> Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko. <span class="explanation">būti apspistam, apsuptam: </span> Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę. <br/>4. <span class="explanation">labai daug turėti ko: </span> Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms. Pats. sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs. Skolums aptẽko kaip blusums. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais. Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka. Jis vargais aptẽko. Žmogus yra aptekęs paslaptimis. <br/>5. <span class="explanation">spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: </span> Visus galus negali aptekti. Visur neaptenkmi. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù. Negali aptèkti darbų par darbylaiką. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų. Nebaptenkù, tiek darbų turu. Visur negali aptèkti. Aš turu visur aptèkti. \| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka. Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam. <span class="explanation">apeiti, nuvykti: </span> Karūmenė [je] kur tat aptèkti reikėjo! Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami. Ale mud [v] i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti. <br/>6. <span class="explanation">užtekti, pakakti: </span> Negal aptèkti visims duoti. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam. Mažas tavo. bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko. <br/>7. <span class="explanation">išsiversti, pasikakinti: </span> Be maisto apsitekti negalima. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje. <br/>8. <span class="explanation">įveikti: </span> Stalas nukrautas – negi aptèksma visa. Jau aš negaliu jo aptèkti. <br/><b> ãkys (aũsys) aptẽkusios</b> (kuo) <span class="explanation">labai daug ko yra, daug turi ko: </span> Meisos, klebonijo [je] kad buvau, ãkys aptẽkusios. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios. <br/><b>ãkys (ãkės) aptẽko</b> <span class="explanation">labai įskaudino pikti žodžiai: </span> Žodį ka mes, ãkys apteñka. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks. <br/><b>atitèkti</b> (attèkti). <br/>1. <span class="explanation">pakliūti į kieno dalį, būti gautam: </span> Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui. Audeklas attenka laumėm. Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks. Jam atiteko pats sunkiausias darbas. Vilką vijus nors uodega atiteko. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks. <br/>2. <span class="explanation">atitekėti, atplūsti: </span> Vanduo atiteñka iš upelio. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus. <br/><b>datèkti</b>. <br/>1. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka. Jokūbas matė sapnė [je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus. <br/>2. <span class="explanation">nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: </span> Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro. Iki daktaro nedatekáu. Ligi numų datèksi. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą. Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius. <br/>3. <span class="explanation">nepakakti, pritrūkti: </span> Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna. Ans mokslo nedatẽkęs yra. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga…. Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų. Geriau likius negu nedatẽkus.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

aptekti

#