aptekinti

.
tẽkinti (-yti), -ina, -ino. tekėti.

1. daryti, kad tekėtų, bėgtų, sroventų; leisti tekėti, varvėti, srūti: Tekinamasis vamzdis. Kraujis užtekėjo ant drabužio, kaip ana tẽkindama kraujais vaikščiojo. Atverčia [paskerstą] kiaulį an šono ir kraują tẽkina. Tas levas, kraują tekindamas, nubėgęs sau į mišką. Ištraukia volę, tẽkina [alų]. Kad palenktų tau bačkelę, o tu tẽkink į plėčkelę. Aš tekinu sulą. [Šiluma] ne vien tą sulą tekina ir skieda, bet dar be jos. paties [sulos] kušėjimo [medyje] nebūtų. Jis tekindavo iš medžių sakus. Pavasarį rytų viršukalniai gausią savo drėgmę tuo upeliu tekina, plačiai užliedami pievas. Oras stebuklingai atšilo, ir žmonės, į kailinius ir sermėgas sulindę, prakaitus upeliais tekino.

2. košti, sunkti (alų, degtinę): Daba [reikia] parkrėst [susalintą salyklą] į antrąjį tą kubilą, kur viskas sutaisyta, an tų šiaudų, ir viryto vandenio viršum pilt, pamaišyt biškį – tų šiaudų nereik užkabyt – nu tai daugiau i pradėsi tẽkyt. Paskui apynius nuvirina, palaiko porą trejetą valandų i tẽkina. Alų možna i kept: salyklą sumala, deda po pečium, užpila verdantį vandenį i tẽkina. Ar da teka alus? Jag da teka, tai ir tẽkyk. Ka jau nė [ra] gero tẽkinamo kubilo, tai y [ra] blogai. Moteris gudri namų alų prato padaryti, tekinti gėrimą gardų iš sudygusių grūdų. Sėdžia sau po krūmu ir tẽkina arielkėlę.

3. lydyti: Tekintas sviestas.

4. leisti už vyro: Tekino tas ūkininkas netrukus dukterį, vestuves jai kėlė. Devyniolekos metų buvau, kad muni tẽkino. Kiškit pinigus į plyšį (taupykit), kai mergučes tẽkysit, kraitį turėsit.

5. greitai varyti, plukdyti: Gožos laivą tẽkina. Neduok [bangoms] laivo tẽkinti – gali apversti.
aptẽkinti. padaryti, kad aptekėtų, apvarvėtų paviršius: Žaizdas medžiai gausiai aptekindavo lipniais sakais. Apsitẽkysi pildamas iš butelio.
įtẽkinti. padaryti, kad įtekėtų; leisti įtekėti, įsrūti: Įtẽkino senis sulos iš beržo. Įtẽkink man iš trikojės giros. Aš viedran netekinu [vandens],
aš tik bliūdelin intẽkinu. Įtekino vynelį iš didžiojo boselio. Eik įsitẽkink iš trikojės giros.
ištẽkinti.

1. daryti, kad ištekėtų, išvarvėtų; leisti ištekėti, išvarvėti: Ištekinu kraują. Neištẽkink jam kraujo daug. Kas norint ištekina kraujį žmogaus, bus ištekintas jo kraujas. Daug tas karas žmonėms ištẽkino kraujo ir ašarų. Ką tik papjovė [kiaulę] ir jau visą kraują ištẽkino? Anas visą vandenį iš bačkos ištẽkino. Kam sulą ištẽkinai? Smalą ištẽkina iš pušų ir parduoda. Ištẽkinau verpelę lig paskutinio lašo. išsišlapinti. daryti, kad išbyrėtų, perleisti: Ištekinti grūdus par gyvatuką.

2. iškošti, išsunkti (ppr. alų): Iš pūrelio pirmutinio [alaus] keturius viedrus ištẽkina tirščiausio. Kai ištẽkysi [alų],
vėl užpilk vandeniu. Ištẽkink misą iš kubilo ir sukošk į bačką.

3. ištirpyti, išlydyti: Kad užsišviestų saidri saulelė, kad ištẽkintų ledų krūsnelę.

4. išleisti už vyro: Jau ir dukterį ištẽkino. Jis visas tris dukteris ištẽkino, į geras dubas nuleidė, išvartojo. Ištẽkino ana jau paskutinę dukterį. Negalėdavai ištẽkyt be pasogos: arklį vieną, karvių porą, avių, o to piningelio, kiek susilygdavo. Visos močios nori dukteris ištẽkyt, ne visos sūnus apženyt. Matai, ana savo dukteris ištẽkino. Ištekėjau? Ne, mane, našlaitę, ištekino teta. Tik kaip ją dabar ištekinti, kaip tą vyrą besurasti. Pirma reikia Marę ištekinti.
nutẽkinti.

1. daryti, kad nutekėtų, nuvarvėtų, nusroventų; leisti nutekėti, nuvarvėti: Kol žaizdą užrišo, daug kraujo nutẽkino. Nutẽkinti sulą. Vandenį nutẽkini iš kubilo [pro skylę dugne]. Giliu grioviu iš pievos įlomės nutekino vandenį atgal į upę ir atsidusę laukė kito pavasario. Rūgštų pieną sukildė ant lengvos ugnies, nutẽkino ir supylė į sūrmaišį. Nutẽkins išrūgas, paliks varškė. Nutẽkink varškę. Nutẽkink [sulytus] drabužius. Nutẽkini [grybus],
smagiai sausi, druska biškį pavoliojai. Nuplauk, nutekink grybus ir slėk. Iš Lietuvos išeivybė – emigracija nutekino visą ketvirtą dalį sveikojo, jaunojo kraujo – vienos jaunuomenės. nuleisti iš indo liesą pieną, atskiriant nuo riebaus: Ar nutẽkytas tavo pienas, ar ne?

2. nukošti (ppr. alų): Nutẽkina tą pirmą [alų],
daugiau antrą užpilia. Ar jau nutẽkinai alų, jei rūpinies su bačkom? Reikia karštą misą nutẽkint. Kogi tu, Povilai, nenusitẽkini alaus?

3. nuvynioti: Jis vieną virvę nutekinti (nuvynioti) [nuo rato] gavo.

4. priverpti: Nutẽkinau vieną verpstę.

5. išleisti už vyro į jo namus: Dukterį taip toli nutẽkinai.
patẽkinti.

1. kiek pribėginti, privarvinti: Patekink jušnykui kraujo.

2. kiek pakošti. .
pértekinti.

1. perpilti iš vieno indo į kitą.

2. perkošti. .
pratẽkinti. prakošti: Misa saldi, kad pratẽkini iš kubilo, alų dirbant.
pritẽkinti.

1. leisti pritekėti, privarvinti: Pritẽkinti sulos iš beržo, iš klevo. Pritẽkinau pilną puodelį sulos. Pritekino tepalo, kur tik lindo. Prisitẽkinom daug sulos, ir vasarai liko užraugti.

2. prikošti (alaus): Vabalnykėnuos darydavo alų tokį, miežių, matai, čia gali pritẽkyt daug – bus skystesnis, o jie – pūrelį.
sutẽkinti.

1. padaryti, kad viskas sutekėtų, suvarvėtų; leisti sutekėti: Sutẽkink sulos, ir turėsi viraluo parūgštinti. Sutẽkina pieną, padaro varškę. Kraujas sutekinama tam tikran indan.

2. pervyti (siūlus) ant verpstės: Sutekink siūlą ant verpstės. Nuo pakeltinės sutẽkin [k] siūlus an tekintinės.
užtẽkinti.

1. užlieti: Moma, būdavo, paema, aviniu lajum ažtẽkina, ažmaigo [suskirdusias nuo ganymo kojas]. Vandenio an rankų užsitẽkinam nueję.

2. prilaistyti: Duo (duok) tu man bliūdą kokį, aš gi visus kambarius ažtẽkinsiu [iš nosies bėgančiu krauju] ! Tu su šituo tekuoliu viedru visą pirkią ažtẽkinai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptekinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x