apsiskiesti

skíesti, skíedžia (skíeda), skíedė (skíedo). skiẽsti.

1. daryti skystą, skystesnį: Skíedžiu košę vandenimi. Dirbdamas alų, nebskíedžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas. Pienu skiesta bulvinė košė kitur padažinė vadinos. Skíedžia arielką. Leido vaistus, o tien (tie) skíeda kraujį. Tręšti naudojamos srutos skiedžiamos vandeniu. Kai pradėjo lietus skiest (merkti) žemę, tai skiedžia ir skiedžia. Bagoto nosis riesta, bet dūšia skiesta. daryti palaidus (vidurius): Vaistas skies tau vidurius, ir triesi. Girdant veršius su miltais, pilvus skieda. Bruknės skiedžia lengvai vidurius. Skiedžiamíeji vaistai.

2. perdėtai kalbėti, girti; niekus tauzyti: Boba tik skíedžia, skíedžia – atrodytų, kad ten kažin kas. Skíedžia skíedžia lyg koks skystimas – nei jau taip buvo, nei ką. Neskíesk tiek daug, ba visi žino, kad meluoji. Jau kaip motina skíedžia apie tą Norkų, negali apsakyt! Ką tu jį tę suprasi: jis tik skiẽdžia ir skiẽdžia, o gero tai nieko nepasako. Tai ką gi čia skíedi, kad nežinai! Jau tu kai pradedi skíest, tai nuskiedi visai. Neskíesk čia nesąmonių! Et, skíedi tiktai: nė taip buvo, nė ko. Jaunas beskiedi, senas betriedi. Nereikia per daug skíestis. kaulyti, prašyti: Jonienė to pjūklo skíedė skíedė, o dabar jau koks mėnuo visai nesirodo – manė, kad aš dovanai pakišiu.

3. jausmingai reaguoti, karščiuotis: Čia reik apgalvot, o ne skíest. Mama, antai tetutė ateina, aš bėgsiu pasitikti. – Neskiesk, ateina, tai ateis.

4. juoktis: Ko tu čia tep skiedì? Regi, kap skiedžia. Ir neišturėjo neskiẽdęs.

5. garsiai šaukti; plonai giedoti: Mergaitės, kad jūs labai skiẽdžiat. Mano gaidys labai skiẽdžia. Ko tu čia skíedi, kad net par ausis eina!

6. skaidyti atribojant: Gyvenimą gal pusiau skíesti. Tas gyvenimas y [ra] skíestas su ta puse. Tris sudėjo, potam pusiau skíedo kulkozą. skirstyti į dalis: Ka dvi motinelės y [ra],
gal skíesti [bites]. Ant daug dalių skiedu aš javus. Matai, kiti į apačią skíedas, kiti į viršų skíedas siūleliai. Kad audi, tai gijos prie skieto vienos eina aukštyn, antros žemyn skiedžiasi. Kitą giją [siūlų] aš skaidyčio – didliai gerai skíedas. An kelių dalių skíedas (turi kelias reikšmes) tas žodis. | Lūpos kušėjo, skiedėsi (vėrėsi) ir vėl susičiaupė. irti, skirtis, ardytis: Tavo siena skíedas. Mašina (bortai) skíedės ir išvirto – aplamdė visus. šakotis: Visur, kur tiktai vieškeliai skiedžiasi arba keičiasi (ant kryžkelio), tur kelrodžiai statyti būti. skirtis, atsidalyti iš visumos: Neskiedas akuotai iš gūdų, jei nėr vėjo vėtant ar berant. Šiemet gera skaidula linų, bo skiedas nuo kailio, greitai išsimina. Plova skiedas nu dalgio, atšoksta, atsitranko tinant.

7. šalinti vieną nuo kito, skirti (susipešusius): Mūsų gaidžiai buvo susimušę kruvinai, bėgom skíesti. Skiesk mušančius, bo jiejie užsimuš. Gerai, kad buvo kam skíesti, – būtų vienas antrą užsimušę. Du mušas, o trečias skíeda.

8. sklaidyti į šalis: Vėjas debesis skíeda. Lūkstas skieda debesis (šio ežero apylinkėse retai telyja) . Žegnojimas skieda debesius. | Tu skiedei drabužius, t. y. tvaipinais, rodei. Tokie kalnai, ka debesys skíedas. Garas skiedžias, kaį nėr kas suvaržo.

9. neleisti kartu būti, skirti: Skiedė muni gentys, skiedė giminelės, skiedė mumi jauną nu jaunos mergelės. Nieks nuo tavęs mus neskiedė. | Skies mudums meilelę dėl to seno šeirio. nebūti kartu būryje; šalintis iš būrio: Karvės neskíedas – kartu i kartu. Anos karvė y [ra] šerama, girdoma, ana skíesis nu bandos, nepaganysi su visoms. Ir tad tebskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys. Tolei neleiskiva skiestis [vaikams],
kolei kaip vien reikiant neišmoks savo amato. Skiedas tada kožnas į savo numus.

10. neleisti santuokoje gyventi: A tura motyna skíesti sūnų su pačia? išsituokti: Tas pons nor skíestis. Šnekėjo, by skíedas su pačia. Pagyvena mėnesį, du – jau skíedas. Pirma anie skíedės, tik nežinau, kas kaltas buvo. Skíedės vieną kartą, bet daba vėl krūvo [je] gyvena. Skíeduos, kam munie reik tokios bjaurybės! Aš neskíesuos, mun gerai.

11. išskirti iš kitų, kitaip elgtis su kuo: Kartu valgė, niekas neskíedė. Nū normos nė vieno neskíeda.

12. daryti, kad būtų skirtingas: Čia mokyto [ja] s tur ištarti žodį Adoms, skiesdamas pirmąjį balsą nu antro. Žemaitiška tarmė skiedas nu lietuviškos. justi, suvokti kieno skirtumus, laikyti kitonišku, skirtingu: Lietuvis skiedė kūną nuo dvasios. Ne apdaras skiedė kiltės vyrą nu kitų ūkinykų.

13. eiti kiaurai, smelktis. Ale tai skiedžia šaltis par visą kūną – kaip ir vėliausiam rudeny. Troba, rokuok, be stogo, per visas sienas skiedžia.

14. ploninti (siūlą): Jos verpimas – skíedžia, skíedžia siūlą. Ale ir skíedi siūlą!

15. lepinti: Motina skiedžia dukterę, t. y. lepina.
į kélnes skíesti karščiuotis: Ko čia skíedi į kélnes?!
apsiskíesti daugeliui išsiskirstyti: Apsiskiedė jau žmonys, ištuštėjo miestalis.
atskíesti.

1. padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atskíedi su pienu – dideliai skanu. Ana atskíedė košę vandenimi. Reikia da atskíest duona [maišant]. Kanapių pieną, sulo [je] atskíestą, valgė pri košės. Atskíesk kiaulėm ėdalą. Anie parduodami pieną su vandiniu atskíeda. Štai priganysiu karveles, jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos. Daug kartu atskiedžiami vandeniu klijai kaskart mažesnį turi stiprumą. Jūra spindi ir atrodo balzgana, lyg pienu atskiesta. Žemė lietaus atskiestà (įmerkta) – kap košė. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešų aplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, atskiesdamas krauju gimtąją žemelę. Sutrikęs žiūrėjo į pilkumu atskiestą tamsą. Atsiskiedė spirito.

2. atskirti iš visumos: Avys susimaišė, ir negaliu atskíesti. Atskiesti skujines sėklas nu kankorėžių. Varant gyvolius numie, pirmiau atsiskíesk avis. | Ištirpini korius, vaškas atsiskíeda.

3. atitolinti vieną nuo kito, neleisti būti kartu, atskirti nuo ko: Mano Oniukė negal atskíesti avių nuo ožių. Vaiką nu motinos atskíedė. Tuo metu tėvai nuo vaikų bus atskiesti. Dvidešimt pirmų metelių atskies mumis nu tėvelių. Jau laikas paršelius nu kiaulei atskíesti. Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo. Nuo bažnyčios su visu atskiestieji. Tikt retai koks … kaip atskiesta žąsis prie liberalų priklydo. Republikė turinti nuo bažnyčios atsiskiesti. nebūti kartu, pasitraukti: Ans nu mūsų kaip atsiskíedė, ir nebsutikom daugiau. Mes noram atsiskíesti su pažįstamaisiais. Aš nu tėvų tat kaip atsiskíedžiau, tai čia parejau. Atsiskíedom nū anų, išvažiavom kitur. Atsiskíedom nū tėvynės. Kas atsiskíedęs nuo svieto, tas atskyduolis. Kaip tos karvės atsiskíedė nū bandos?

4. nutraukti santuoką, išskirti: Py mūsų i bažnyčia gal atskíesti. Ta merga pamasino, ir atsiskíedė. Užsimanė skíesties – nuejo, atsirašė, atsiskíedė. Į mūsų kraštą i seniaus galėjai atsiskíesties.

5. padaryti atskirą, atidalyti, atriboti: Sako, motina žemę atskíes nu sūnaus. Vesdamys tribą nu Švėkšnos lig tribos, kuri atskíeda Žemaičius nu Aukštaičių, apturėsma du kampu. Kapinės … iš dviejų šalių giliais grioviais nuo kitų laukų atskiestos. Su Žvingiais buvom [vienoje apylinkėje],
dabar atskíedo. Vyskupas, atskiedęs nu Palangos bažnyčios Darbėnų koplyčią, pakėlė ją į parakvijos bažnyčias. Atsiskíedėm nū Lingių, atskira soda.

6. atsipalaiduoti, atsidalyti: Juk turi nužiūrėti, kumet atsiskíeda nu to stiebelio jau [linai]. atsišakoti: Kiti [žiedai] noris ant vienu kelmu yra, vienog būtinai atsiskiedę kaipo lazda.

7. pajusti, suvokti būdingas ypatybes, skirtumą: Enrikas Latvis, aprašydamas gyvenimą vyskupo Rygos Alberto ir jo kares su latviais, nežino, kaip juos atskiesti nu lietuvių.
įskíesti. padaryti skystą: Lietaus įskiestà žemė.
úodegą įskíesti prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius! Kad neįskiestų tau uodegos.
išskíesti.

1. padaryti skystą, ištirpdyti: Pieną praaušinti ir sudėti išleistas (išskiestas) mieles. išskysti, ištižti.

2. kartu nebebūti, nebegyventi, išsiskirti, išsiskirstyti: Išejo, išskíedo nesutikę. Giedojo par naktį, paryčiais išskíedo. Išskíedę po visą svietą žmonys. Menka buvo muno veselė: vakare paviešėjom, auštant išsiskíedom. Nedrįsdamys išsiskiesti, [neprieteliai] badu merėjo vienoje vietoje. Juk ka jau paaugo, jau pri tėvų nebipakirmės visi, reik išsiskíesti jau.

3. nutraukti santuoką, išsiskirti: Nepasisekė: už pijoko išejau, išsiskíedžiau. Su tuo išsiskíedė, su anuo susidėjo.

4. išsklisti: Išskíedęs toks kaimas. išsišakoti: Nemunas išsiskíedęs: Nemunas, Skirvytė, Pakalnė, Vorusnė, Atmata.

5. suskilti, susproginėti: Tol kūrins duobą, kol išsiskíes tos galvelės.

6. nutraukti, išardyti: Viseip norėjo tas pažines išskiesti, bet veltui. Išsiskíedė tas gyvenimas jų.

7. išsklaidyti: Geras šautuvas neišsiskieda (neištaško), šratus kaip abrūsą nutrauka pagal [v] andens.

8. pašalinti, panaikinti: Pipirai išskiedė skaudumą iš galvos.

9. palaidai, nesukriai suverpti: Linai nedašukuoti, siūlą išskíedžiau, audeklas – nemožna sušaudyt. Neišskíesk siūlo – kur jį dėsi!
nuskíesti, nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė

1. padaryti per skystą: Nereikia nuskíesti alų dirbant. Nenuskíedė alaus – visi girti paliko. Alų, matyt, nùskiedei, kad tiek pridirbai. Atnešk dar miltų: nepamačiau, kaip nùskiedžiau pyragą. Kad buvau nuskiedusi, įdėjau miltų.

2. perdėtai apie ką nukalbėti, pasigirti: Jis bepasakodamas labai nuskíedžia. Jau ta kad nùskiedė, tai nùskiedė! Kad i nuskíedi baisiausiai – nė teip buvo, nė ko. Ką jau tu jos klausai: kad jau nuskíedžia ką, tai niekam netinka. Nu jau čia tai nuskíedei!. Kad tu jau visai nusiskíedęs (be rimtumo) . paleisti, paskleisti kalbas: Užgirs ką, tuoj ir nuskíedžia par žmonis.

3. palaidai, nesukriai suverpti: Nuskíedė siūlą, i trūksta ažtat.
paskíesti

1. padaryti kiek skystesnį. padaryti palaidesnius (vidurius): Kam (kieno) vidurius paskíesti.

2. perdėti kalbant: Begiriant [= begirdami] senovę, … seniai … truputį paskiedžia.

3. išsklaidyti, išskirstyti. . Pasiskíeda po laukus šernai, išknisa viską. Ejo po svietą pasiskiedę, o metų gale susirinko karčemoj. Sukilėliai pasiskiedė dum keliais.

4. paskleisti: Ardamas išarė paskiestus piningus.

5. išsišakoti: Ir antjojo vietą, kame ano kelias pasiskíeda į tris šalis.

6. išardyti: Tėvo mirtis paskíedė vestuves.

7. paplisti: Paskíedęs vėžys po visą kraujį.
parsiskíesti. nebejusti saiko kalbant, plepant: Tos moterys plepa ir plepa, jau visai parsiskíedę.
pérskiesti

1. per daug suskystinti.
pérskiestinai. Tai vis maišyk pridėjęs mielių kiek reikiant, tiktai neparskiestinai.

2. išmirkus ištižti: Nuo lietaus nepérskiesi.

3. atitolinti vieną nuo kito, perskirti: Dėku jam, kad jis anus párskiedė. Susimušo vaikai, ka nė párskiesti negal. Juodu sustojo į kovą, iki sargtė atėjusi juodu perskiedė. Tos bitės pešės, ir ans párskiedė.

4. trukdyti kartu būti, gyventi: Jie norės mudu perskiesti. Tikt neperskies mudu, neprastok, berneli! Ilgainiuo nedorybė svieto parskiedė judu dėl savo naudos. nebebūti kartu, atsiskirti: A susipyksav pársiskiesdami?! Juk čia vedvi neparbūsva, reiks parsiskiesti. Gana palinksminau bėdą, laikas jau būtų ir pársiskiesti su anu, o kaip?. Nežinau, su savo lazda kame pársiskiedžiau.

5. išardyti santuoką, išskirti: Párskiedo su vyru. Kišos tėvai, seserės lojo – i párskiedė. Teismas párskiedė. Galų galais pársiskiedė, dabar jau nebriesias. Pasidalijo turtą i pársiskiedo. Tikrai nupasakojo, ka pársiskiedusiu. Pársiskiedęs ans su pačia. Anie gyvena pársiskiedę.

6. perdalyti, atidalyti: Párskiedė pulką i sumušo. Slavių ir lietuvių senmotynė kalba tebebuvusi nepárskiesta ir daug paskiaus ji išsidalijusi į dvi kalbi. Ištuštinau ką greičiausiai bačką su sukoriais, ing kelias parskiedžiau dalis. Dieve, [v] andenies mares pusiau parskiedei. Parsiskiedę į keturias žaras traukė į lenkų pasvietį. Jau pársiskiedo taukai nuo vandens. atriboti: Beveik visoj Aukštaitijoj sodiečių laukai eina perdėm, šniūrais, arba rėžiais, padalinti ir ežėmis perskiesti. Parejo [sūnus] su marčia, i pársiskiedėm. Pársiskiedė mūsų kaimas par pusę. Pirmu gyvenov abudu, paskuo pársiskiedėv pusiau.

7. pereiti kiaurai: Išeini, tai vėjas pérskiedžia ligi kaulų. Saulė debesėlius perskiedė.
praskíesti, praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė.

1. padaryti skystesnį, silpnesnį, kiek atmiešti: Pyvą vandeniu praskíesti. Praskíedei alų nulaidindamas, daug dėdamas, pildamas vandens. Pienas praskíestas. Skysčių į tirščius pildamas, praskíedžiau. Skystai praskiest. Nepraskiestas midus, alus. Tos ampolės (ampulės) galia kraujį praskíesti. Tešlą praskiesti. [V] andenio inpylau tašlon i praskíedžiau. Prie sumuštos kūno vietos pridedamas rasalu arba gira praskiestas molis. Praskíesti dažus. Šviesa vos praskíedė nakties tamsą. Arabų kalba silpnai praskiesta finikiečių, romėnų ir helenų garsais. Arklys praskíesto plauko – maišytplaukis. Pieną, prasiskíesti. Jonas prasiskiedė cemento ir užkrėtė juo fotografijoms skirtą išdaubimą. Kam jums. buvo ir gimti pasaulin, prasiskiedžiant ir audrų nedarant. padaryti palaidus (vidurius): Man vidurius praskíedė.

2. padaryti pabjurusį, pažliugusį, permerkti, ištižinti: Ilgi lietūs kelius praskíedė. Reikt gi jau ir art pradėt, ale gi praskíesta dirvos – ineik, kad nori. Lietus praskíedė kelią. Neik, ba praskiẽs lietus. Nepraskies, kad ir sulis. Našlaičių karčios ašaros ir akmenį praskiedžia.

3. išsisklaidyti: Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas.

4. praskirti: Aš tuos linus praskiesdama, o tas judraites pamindama, atrasiu kelaitį pas matušę.

5. plonai paskleisti: Praskiesme žirnius par visas kartis, daugiau rodysis.
priskíesti. priskiẽsti, priskiẽdžia, prìskiedė

1. daug atskiesti, atmiešti: Atnešė medaus su vandeniu priskiẽdus. Priskíedei tiek, kad nebus kam ir valgyt. Tėvai liuob priskíes kubilaitį ir raugins girą vasarai. Iš lašo marias priskiedžia.

2. pripasakoti, prirašyti perdedant: Tavo žentas apie tai visur nemaža pavojingiausių istorijų priskiedė.

3. prisklisti: Pryskíeda pilni laukai vištalių.
suskíesti

1. viską atskiesti, suskystinti: Suskíesti vandeniu. Suskíesti pienu. paleisti (vidurius): Viduriai prisikemša tų obulų, suskíesti gal tus vidurius. Mun tujau pat suskíeda vidurius.

2. pasikarščiuoti, pasiskubinti: Ko tu taip greit suskíedai ženytis, ar negalėjai palaukt?!

3. pasiligoti: Ona suskíedusi buvo, sirgo.

4. išskirti, kad kartu nebūtų, negyventų, nebendrautų: Norėjo tėvai suskíesti, al anie nesidavės.

5. atsiskirti: Anuodu suskiedę palaidoti – ne vieno [je] vieto [je] palaidojo.

6. suimti: Pask anus jau suskíedė, suskíedė, i pasku nebliko [vagių].
užsiskíesti, užsiskiẽsti, užsiskiẽdžia, užsìskiedė. labai panorėti, užsigeisti, panūsti: Duktė užsiskíedė skepetą nupirkti. Na ir užsìskiedė puoštis! Jeigu jau jis ką užsiskíedė, tai jau jo niekas neatkalbys. Užsiskíedė kap nuogas triest.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsiskiesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x