.
sėdìnti, -ìna, -ìno
1. sėsti 1: Sakyk, sesutele, sakyk, jaunoja, kas tave sėdino ažu balto stalo? Sėdino svetelius už stalo, o mane jaunutę prie šonui.
2. leisti sėdėti: Niekas nesėdina munęs lovo [je],
liepa darbuoties.
3. sėsti 4: Sėdink nors dešimt metų, aš neatpilsu pyliavas.
4. sėsti 5: Sėdina vištą ant kiaušinių.
5. sėsti 10: Kad ir šalta, vis tiek saulė sniegą jau sėdina.
apsisėdìnti. apsėsti
1. Boba ta penkis šešis vaikus kai kurapka apsisėdìna.
kir̃vį apsėdìnti piktai atkirsti, atšauti: O tau – kir̃vį apsėdìno! Nelįsk, kur nereikia!
atsėdìnti.
1. atmesti, atblokšti atgal: Žiūrėk, kad neužkliūtų šito kelmo – arklį gali atsėdìnt.
2. palikti sėdėti, neimti: Bagatyrkas (turtuoles) atsėdìnsme, iš tų biednų siratelių daug geresnės gaspadinės.
nusėdìnti. nusėsti 15: Valomųjų įrengimų nusėdintas dumblas ir kitos atliekos turi daug organinių ir mineralinių medžiagų, reikalingų augalams.
pasėdìnti
1. pasėsti 1: Ažu stalo pasėdìno mešką meškinykai. Atvažiavo tas senas našlelis, anas pasėdino ažu balto stalelio.
2. liepti dirbti sėdimą darbą: Pasėdìno raštinėn mano sūnų kariuomenėj.
užsėdìnti; . užsėsti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.