apsiryžti

rýžtis, -tasi (-asi), -osi (-ėsi).

1. tvirtai nuspręsti ką daryti, nusistatyti: Seniai aš rýžaus tą darbą padaryti, pas tave važiuoti ir vos prisiryžau. Ir jis ryžos važiuoti. Sakė nedovanos – rýžosi atkeršyt. Aš rýžaus tą dalyką ištirti. Galų gale tėvas ryžosi savo namuose įvesti tvarką. Ryžaus eiti kur galvos nešamas. Dabar ryžaus tiktai tris dešimtis aulių belaikyti. Buklus ir ant visa ryžąs. Žmogus karštas ir su atide doras ant visa ko ryžas. Ryžtuos keliauti aplink pasaulį. Ryžuos metavoties. Grūšius nuskynė ir ryžos statyti namus. Todėl, kiek padejavusi, ryžos ir ji gydytis. Kieme Jurgis nusiėmė kuprinę ir ilgai dairėsi, lyg nesiryždamas įeiti į vidų.

2. elgtis savo nuožiūra, žinotis: Tegu ryžtas, t. y. dirba velug savo nūmonės. Ar taip dirbti? – Ryžkis: kaip nori, taip dirbk. Tesiryžtie, neduosiu nė dabar! Lai rýžtas, užteks to gero! Aš neisiu į dvarą, neisiu! Tesiryžta patys! Tegul rýžtas: kaip pondievas duos, teip būs gerai. Jei taip nori, ryžkias sau, bet paskuo negailėkis! Rýžkias, balandali, daryk, kaip išmanai. Dėl manęs tesiryžtiesi. Ryžkias: ar pats nori kalbėti, ar ant rašto paduoti tą, ką keti rikiuo kalbėti. Bet teip pradėjau mislyti, o ką padarysi, eisiu, terýžties, būsiu gaspadinė. Nebturu ko beduoti, rokuo [ja],
aš tau, rýžkis, nebturu ko beduoti. Tedaro kaip tinkamas, teryžtas, kad sveikata jam nemyla. Lai svietas būna margas, tesirýžtas. Aš eisiu ropių graužti, o tu – ryžkis (žinokis) ! Rýžkias su savo Tryškiais!

3. tvarkytis: O motriškosios su numų darbais ryžos. Laikas dėl darymo apierų buvo saulėtekis, kad Krivio Kriveitis su dievais bylojo, nes kokiame mėnesė [je] anas reikėjo daryti, su tu patsai Viešpats ryžos, ta yra Krivio Kriveitis.

4.
terýžties. beje: Aš, terýžties, ano nė vardo nežinau, bet pažįstu. Terýžties, nebeisu šiandieną į miestą.
apsirýžti

1. išsiversti, apsieiti: Apsirýžtu aš ir be medaus, kad tik duonos būtų.

2. žinotis: Kad manęs neklausai, apsiryžk!
atsirýžti

1. atsisakyti savo sprendimo, nutarimo: Čia noris ligi laima nu mūšos atsiryžo, vienog grekonys nebdrįso to [je] vieto [je] beriogsoti.

2. atsiskaityti, susitvarkyti: Jau tu atsirýžai ir eik sau namo, t. y. atsinarakavojai. Kol atsirýžo su žmonimis, ir sutemo. Esav [a] vedu atsirýžusiu. Jis norėjo visu pirmu su gudais atsiryžti. išsisukti, išvengti: Ar nešoktum iš laivo abudu, idant nu regamo paojumo staigiu smerčiu atsiryžtų.

3. išsiversti, pasitenkinti: Tuokart jau priseina nebe su keturiomis, bet tiktai su dviem muterkom atsiryžti.
pasirýžti. tvirtai nuspręsti, nutarti: Pasirýžau važiuoti į turgų. Ar esi girdėjęs, kad senovėj būtų lietuvaitė pasiryžusi bėgti iš tėvų krašto su vokiečiu? Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest. Aš viską pasirýžus pakentėt. Pats drūčiausias, piktam pasiryžęs vyriškis žengia prie miesto sargų. Aš esu pasiryžęs eiti su tavim į kalėjimą ir mirti. numatyti, apsispręsti: Labai geras daiktas, kad pasiryžote „Vilties“ kalbą gerinti. Esame pasiryžę leisti atskirais sąsiuviniais skaitymų šių dienų mokyklai. Ans pasirýžo ratus dirbti. Aš dėl savo nesveikatos tikrai esu pasiryžęs išstoti iš fakulteto tarnybos. pasirengti, pasiruošti: Už kiekvienos respublikos laisvę ir nepriklausomybę šiandien pasiryžusios kovoti visos tautos. Jis pasiryžęs yra akis aniems išplėšti. Supykusi užmiršta viską ir pasiryžusi eiti ugnin ir vandenin.
prisirýžti prisirengti, prisitaisyti: Ryžos, ryžos jis padaryti tą darbą ir prisirýžo vienu kartu. Neprisirýžau bent kartą nueiti į Kalvariją. Pačiam reikia pasiruošti, pačiam ir prisiryžti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rýžtis, </b>-tasi (-asi), -osi (-ėsi). <br/>1. <span class="explanation">tvirtai nuspręsti ką daryti, nusistatyti: </span> Seniai aš rýžaus tą darbą padaryti, pas tave važiuoti ir vos prisiryžau. Ir jis ryžos važiuoti. Sakė nedovanos – rýžosi atkeršyt. Aš rýžaus tą dalyką ištirti. Galų gale tėvas ryžosi savo namuose įvesti tvarką. Ryžaus eiti kur galvos nešamas. Dabar ryžaus tiktai tris dešimtis aulių belaikyti. Buklus ir ant visa ryžąs. Žmogus karštas ir su atide doras ant visa ko ryžas. Ryžtuos keliauti aplink pasaulį. Ryžuos metavoties. Grūšius nuskynė ir ryžos statyti namus. Todėl, kiek padejavusi, ryžos ir ji gydytis. Kieme Jurgis nusiėmė kuprinę ir ilgai dairėsi, lyg nesiryždamas įeiti į vidų. <br/>2. <span class="explanation">elgtis savo nuožiūra, žinotis: </span> Tegu ryžtas, t. y. dirba velug savo nūmonės. Ar taip dirbti? – Ryžkis: kaip nori, taip dirbk. Tesiryžtie, neduosiu nė dabar! Lai rýžtas, užteks to gero! Aš neisiu į dvarą, neisiu! Tesiryžta patys! Tegul rýžtas: kaip pondievas duos, teip būs gerai. Jei taip nori, ryžkias sau, bet paskuo negailėkis! Rýžkias, balandali, daryk, kaip išmanai. Dėl manęs tesiryžtiesi. Ryžkias: ar pats nori kalbėti, ar ant rašto paduoti tą, ką keti rikiuo kalbėti. Bet teip pradėjau mislyti, o ką padarysi, eisiu, terýžties, būsiu gaspadinė. Nebturu ko beduoti, rokuo [ja], aš tau, rýžkis, nebturu ko beduoti. Tedaro kaip tinkamas, teryžtas, kad sveikata jam nemyla. Lai svietas būna margas, tesirýžtas. Aš eisiu ropių graužti, o tu – ryžkis (žinokis) ! Rýžkias su savo Tryškiais! <br/>3. <span class="explanation">tvarkytis: </span> O motriškosios su numų darbais ryžos. Laikas dėl darymo apierų buvo saulėtekis, kad Krivio Kriveitis su dievais bylojo, nes kokiame mėnesė [je] anas reikėjo daryti, su tu patsai Viešpats ryžos, ta yra Krivio Kriveitis. <br/>4. <br/><b>terýžties</b>. <span class="explanation">beje: </span> Aš, terýžties, ano nė vardo nežinau, bet pažįstu. Terýžties, nebeisu šiandieną į miestą. <br/><b>apsirýžti</b><br/>1. <span class="explanation">išsiversti, apsieiti: </span> Apsirýžtu aš ir be medaus, kad tik duonos būtų. <br/>2. <span class="explanation">žinotis: </span> Kad manęs neklausai, apsiryžk! <br/><b>atsirýžti</b><br/>1. <span class="explanation">atsisakyti savo sprendimo, nutarimo: </span> Čia noris ligi laima nu mūšos atsiryžo, vienog grekonys nebdrįso to [je] vieto [je] beriogsoti. <br/>2. <span class="explanation">atsiskaityti, susitvarkyti: </span> Jau tu atsirýžai ir eik sau namo, t. y. atsinarakavojai. Kol atsirýžo su žmonimis, ir sutemo. Esav [a] vedu atsirýžusiu. Jis norėjo visu pirmu su gudais atsiryžti. <span class="explanation">išsisukti, išvengti: </span> Ar nešoktum iš laivo abudu, idant nu regamo paojumo staigiu smerčiu atsiryžtų. <br/>3. <span class="explanation">išsiversti, pasitenkinti: </span> Tuokart jau priseina nebe su keturiomis, bet tiktai su dviem muterkom atsiryžti. <br/><b>pasirýžti</b>. <span class="explanation">tvirtai nuspręsti, nutarti: </span> Pasirýžau važiuoti į turgų. Ar esi girdėjęs, kad senovėj būtų lietuvaitė pasiryžusi bėgti iš tėvų krašto su vokiečiu? Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest. Aš viską pasirýžus pakentėt. Pats drūčiausias, piktam pasiryžęs vyriškis žengia prie miesto sargų. Aš esu pasiryžęs eiti su tavim į kalėjimą ir mirti. <span class="explanation">numatyti, apsispręsti: </span> Labai geras daiktas, kad pasiryžote „Vilties“ kalbą gerinti. Esame pasiryžę leisti atskirais sąsiuviniais skaitymų šių dienų mokyklai. Ans pasirýžo ratus dirbti. Aš dėl savo nesveikatos tikrai esu pasiryžęs išstoti iš fakulteto tarnybos. <span class="explanation">pasirengti, pasiruošti: </span> Už kiekvienos respublikos laisvę ir nepriklausomybę šiandien pasiryžusios kovoti visos tautos. Jis pasiryžęs yra akis aniems išplėšti. Supykusi užmiršta viską ir pasiryžusi eiti ugnin ir vandenin. <br/><b>prisirýžti</b> <span class="explanation">prisirengti, prisitaisyti: </span> Ryžos, ryžos jis padaryti tą darbą ir prisirýžo vienu kartu. Neprisirýžau bent kartą nueiti į Kalvariją. Pačiam reikia pasiruošti, pačiam ir prisiryžti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.