apsieti

siẽti, -ja (-na. sẽja. sìna), -jo (-nė. sė̃jo. sìnė). síeti, sẽja, -jo

1. rišti (javus į pėdus): Tėvas su motina rugius pjauna, sūnus siẽna. Trys pjauna, du siẽna, taigi darbas greit eina. Jaunos marčios rugių pjaut, seni diedai pėdų siet. Pjauna, pjauna pjovėjelės, tai prakaituoja. Siena, siena sienėjelės, tai tinginiuoja.

2. rišti, tvirtinti, kabinti: Atsaites sejù nu ašies iki ienų. Siek su pasaitu raktus į kupetą. Su sija siek sienas. pritaisyti indui pasaitą: Aš viedrą seju su pasaitu.

3. teikti bendrumo, jungti į vienovę: Teoriją reikia sieti su praktika. Šias tautas glaudžiai sieja praeitis. Žygdarbių heroiką poetė sieja su ilgaamžėmis liaudies išsivadavimo kovų tradicijomis. Vilniaus įkūrimas siejamas su Gedimino sapnu. Butinės pasakos siejasi su kai kuriais kitais pasakojamosios tautosakos žanrais.

4. karinti: Ankstie pradėjai [vaiką] an to viedro síeti.
apsiẽti. apkabinti: Liuob apsies kartį su rietais ir lips pri lašinių.
atsiẽti.

1. iškėlus parišti: Liepė atsíeti koją į aukštį su abrūsu ir pailsinti bent valandą.

2. atrišti.

3. atskirti, atjungti: Žmogaus protas minties objektą atsiẽja (abstrahuoja) nuo jo patirtojo pagrindo, nuo juslėmis patiriamojo dalyko.
neatsiejamaĩ. Teorija, neatsiejamai susijusi su praktika, yra didžiausia jėga.
atsietaĩ. Rašytojo kalbos ir stiliaus negalima nagrinėti atsietai nuo jo kūrinio idėjinio sumanymo. Praeitis tarsi atsisieja nuo jo.

4. sujungti: Tas lenciūgas nu rankų į kojas atsíetas.
įsiẽti, -ja (į̃seja. į̃siena), -jo (į̃siejo. į̃sinė). įrišti.
išsiẽti, -ja (ìšseja. ìšsiena), -jo (ìšsiejo. ìšsinė). išrišti, išsegti: Motriškosios rutulius nu galvos nurišusios, sigeles iš ančio išsiejusios atdavė į piningų vietą tims kraugeriams.
nusiẽti.

1. atrišti: Nusieti yra kaip nuo kokio sieto paleisti.

2. pakabinti, pririšti: Nusieti ainiolai kybojo ant virvelių ties grabu.

3. nupratinti: Nusiejau vyrą nuo karčemos, t. y. nugrėsiau. Kaip reik nusisiẽti nu pypkos? Nebnusisiesi pypkę rūkyti.
pasiẽti, -ja (pàseja, pàsina, -na), -jo (pàsinė. -nė).

1. pakabinti, parišti: Užgavėnių dieną reik sūpynę pasieti, t. y. pakabinti. Sėmenų maišą pasiẽkiat palubė [je],
kad pelės nepragraužtų. Kretilą pakabins, pasíes ant virvelėms, ka galėtum mitriai iškabinti. Pàseja katilą an [v] ąšo i virina žlugtą. Pasíetos (su bėgūnu) karklės paleistos pačios daros (užsidaro) . Kelnių rumbu pasíes tą spragelą. Pasíetas spragilas an dirželio, an šniūruko. Audeklą inveria, tada pakojas pàsina. Nintys pasíetos ant ricais. Pàseja nytes su tais strickais. Po tomis užlomis dvi kartali, pasieti vytimis. Laikrodėlis, pasietas aukso grandinike, kybojo ant krūtinės. Svietas ant to pasietas. Aš liuob pasietis spragilgalvę su kelnių aprumbu. Liepė savo tarnui pasisieti šunį diržu ir nuvesti jį tolimam dvarininkui. pritaisyti indui pasaitą: Pasiek viedrą, t. y. įdėk pasaitą, – reikia gerti nešti. Puodynę pasiẽsiu su juosta, bus geriau tau nešti. Pasiẽk puodui ąsą, bus geriau nešti. | Pasiek terbelei pasietą. Reikia su kokiu nors šniūru pasisíet tą prikaistuvį. Pasìsiniau uzbonėlį su virvele.

2. pajėgti rišti (javus į pėdus): Siena, siena sienėjeliai, nepasiena.

3. palaikyti, paėmus už rietukų, pakarinti: Metų nėr lovikės pridirbęs: pasíesu an viedro, išsilaukinės – i šventė.
prisiẽti.

1. pririšti: Prisíeti arklį. Tvarte buvo gyvoliai pasieniais prisieti, beje: karvės, jaučiai. Prysíes pagalį su šikšna, i duosi (kulsi) rytą. | Tinklainė pasilieka prisieta tik prie papilos. O man nė valandelės pailsio nėra – turiu būti kaip prisieta, pririšta, – nuėjo auklė bambėdama. Prisíetas pri tos šnapšės kaip pri sieto.

2. prijungti: Daug kraštų tapė prie Lietuvos prisieta.

3. sumokėti baudą, atlyginti už sumušimą; . prisietis.
susiẽti, -ja (sùsina. sùseja. -na), -jo (susė̃jo. sùsinė).

1. surišti (javus į pėdus): Ar jau visus rugius sùsinei?

2. surišti, sujungti: Susiek galvijus su sietu. Susiejo jis atsaitę su iena. Su sietu susiesiu rumbą sajono, raktus į kupetą. Tošimis susiẽti. susiliesti, prisitikti: Stovi galais susisieję dveji dviaukščiai rūmai.

3. suteikti bendrumo, sujungti į vienovę: Logiškai sùsietos mintys. Neišardomi ekonominiai, valstybiniai ir kultūriniai ryšiai susiejo Lietuvą su kitomis tarybinėmis respublikomis. Ir kas gi man džiaugtis draudžia, jei mūsų širdys draugyste susietos? Kiekvienas žmogus daugybe gijų susietas su šeima, draugais, visuomene. Dainuojamojoje tautosakoje glaudžiai susisieja poezijos ir muzikos meno elementai. | Anuodu brosaudamu susisies.
užsiẽti, -ja (ùžseja. -na), -jo (užsė̃jo. ùžsinė). užrišti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>siẽti, </b>-ja (-na. sẽja. sìna), -jo (-nė. sė̃jo. sìnė). síeti, sẽja, -jo<br/>1. <span class="explanation">rišti (javus į pėdus): </span> Tėvas su motina rugius pjauna, sūnus siẽna. Trys pjauna, du siẽna, taigi darbas greit eina. Jaunos marčios rugių pjaut, seni diedai pėdų siet. Pjauna, pjauna pjovėjelės, tai prakaituoja. Siena, siena sienėjelės, tai tinginiuoja. <br/>2. <span class="explanation">rišti, tvirtinti, kabinti: </span> Atsaites sejù nu ašies iki ienų. Siek su pasaitu raktus į kupetą. Su sija siek sienas. <span class="explanation">pritaisyti indui pasaitą: </span> </span> Aš viedrą seju su pasaitu. <br/>3. <span class="explanation">teikti bendrumo, jungti į vienovę: </span> Teoriją reikia sieti su praktika. Šias tautas glaudžiai sieja praeitis. Žygdarbių heroiką poetė sieja su ilgaamžėmis liaudies išsivadavimo kovų tradicijomis. Vilniaus įkūrimas siejamas su Gedimino sapnu. Butinės pasakos siejasi su kai kuriais kitais pasakojamosios tautosakos žanrais. <br/>4. <span class="explanation">karinti: </span> Ankstie pradėjai [vaiką] an to viedro síeti. <br/><b>apsiẽti</b>. <span class="explanation">apkabinti: </span> Liuob apsies kartį su rietais ir lips pri lašinių. <br/><b>atsiẽti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškėlus parišti: </span> Liepė atsíeti koją į aukštį su abrūsu ir pailsinti bent valandą. <br/>2. <span class="explanation">atrišti. </span> <br/>3. <span class="explanation">atskirti, atjungti: </span> Žmogaus protas minties objektą atsiẽja (abstrahuoja) nuo jo patirtojo pagrindo, nuo juslėmis patiriamojo dalyko. <br/><b>neatsiejamaĩ</b>. Teorija, neatsiejamai susijusi su praktika, yra didžiausia jėga. <br/><b>atsietaĩ</b>. Rašytojo kalbos ir stiliaus negalima nagrinėti atsietai nuo jo kūrinio idėjinio sumanymo. Praeitis tarsi atsisieja nuo jo. <br/>4. <span class="explanation">sujungti: </span> Tas lenciūgas nu rankų į kojas atsíetas. <br/><b>įsiẽti, </b>-ja (į̃seja. į̃siena), -jo (į̃siejo. į̃sinė). <span class="explanation">įrišti. </span> <br/><b>išsiẽti, </b>-ja (ìšseja. ìšsiena), -jo (ìšsiejo. ìšsinė). <span class="explanation">išrišti, išsegti: </span> Motriškosios rutulius nu galvos nurišusios, sigeles iš ančio išsiejusios atdavė į piningų vietą tims kraugeriams. <br/><b>nusiẽti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atrišti: </span> Nusieti yra kaip nuo kokio sieto paleisti. <br/>2. <span class="explanation">pakabinti, pririšti: </span> Nusieti ainiolai kybojo ant virvelių ties grabu. <br/>3. <span class="explanation">nupratinti: </span> Nusiejau vyrą nuo karčemos, t. y. nugrėsiau. Kaip reik nusisiẽti nu pypkos? Nebnusisiesi pypkę rūkyti. <br/><b>pasiẽti, </b>-ja (pàseja, pàsina, -na), -jo (pàsinė. -nė). <br/>1. <span class="explanation">pakabinti, parišti: </span> Užgavėnių dieną reik sūpynę pasieti, t. y. pakabinti. Sėmenų maišą pasiẽkiat palubė [je], kad pelės nepragraužtų. Kretilą pakabins, pasíes ant virvelėms, ka galėtum mitriai iškabinti. Pàseja katilą an [v] ąšo i virina žlugtą. Pasíetos <span class="explanation"> (su bėgūnu) </span> karklės paleistos pačios daros <span class="explanation"> (užsidaro) </span>. Kelnių rumbu pasíes tą spragelą. Pasíetas spragilas an dirželio, an šniūruko. Audeklą inveria, tada pakojas pàsina. Nintys pasíetos ant ricais. Pàseja nytes su tais strickais. Po tomis užlomis dvi kartali, pasieti vytimis. Laikrodėlis, pasietas aukso grandinike, kybojo ant krūtinės. Svietas ant to pasietas. Aš liuob pasietis spragilgalvę su kelnių aprumbu. Liepė savo tarnui pasisieti šunį diržu ir nuvesti jį tolimam dvarininkui. <span class="explanation">pritaisyti indui pasaitą: </span> </span> Pasiek viedrą, t. y. įdėk pasaitą, – reikia gerti nešti. Puodynę pasiẽsiu su juosta, bus geriau tau nešti. Pasiẽk puodui ąsą, bus geriau nešti. | Pasiek terbelei pasietą. Reikia su kokiu nors šniūru pasisíet tą prikaistuvį. Pasìsiniau uzbonėlį su virvele. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti rišti (javus į pėdus): </span> Siena, siena sienėjeliai, nepasiena. <br/>3. <span class="explanation">palaikyti, paėmus už rietukų, pakarinti: </span> Metų nėr lovikės pridirbęs: pasíesu an viedro, išsilaukinės – i šventė. <br/><b>prisiẽti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pririšti: </span> Prisíeti arklį. Tvarte buvo gyvoliai pasieniais prisieti, beje: karvės, jaučiai. Prysíes pagalį su šikšna, i duosi <span class="explanation"> (kulsi) </span> rytą. | Tinklainė pasilieka prisieta tik prie papilos. O man nė valandelės pailsio nėra – turiu būti kaip prisieta, pririšta, – nuėjo auklė bambėdama. Prisíetas pri tos šnapšės kaip pri sieto. <br/>2. <span class="explanation">prijungti: </span> Daug kraštų tapė prie Lietuvos prisieta. <br/>3. <span class="explanation">sumokėti baudą, atlyginti už sumušimą; </span>. prisietis. <br/><b>susiẽti, </b>-ja (sùsina. sùseja. -na), -jo (susė̃jo. sùsinė). <br/>1. <span class="explanation">surišti (javus į pėdus): </span> Ar jau visus rugius sùsinei? <br/>2. <span class="explanation">surišti, sujungti: </span> Susiek galvijus su sietu. Susiejo jis atsaitę su iena. Su sietu susiesiu rumbą sajono, raktus į kupetą. Tošimis susiẽti. <span class="explanation">susiliesti, prisitikti: </span> Stovi galais susisieję dveji dviaukščiai rūmai. <br/>3. <span class="explanation">suteikti bendrumo, sujungti į vienovę: </span> Logiškai sùsietos mintys. Neišardomi ekonominiai, valstybiniai ir kultūriniai ryšiai susiejo Lietuvą su kitomis tarybinėmis respublikomis. Ir kas gi man džiaugtis draudžia, jei mūsų širdys draugyste susietos? Kiekvienas žmogus daugybe gijų susietas su šeima, draugais, visuomene. Dainuojamojoje tautosakoje glaudžiai susisieja poezijos ir muzikos meno elementai. | Anuodu brosaudamu susisies. <br/><b>užsiẽti, </b>-ja (ùžseja. -na), -jo (užsė̃jo. ùžsinė). <span class="explanation">užrišti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.