ėjinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, ejinė́ti. eiti.
apsiėjinė́ti ruoštis, liuobtis: Pamačyj man apsejinė́ti – jau temsta, ė da niekas nedaryta. Da i mano niekas neapsejinė́ta.
atėjinė́ti. ateiti 1: Aš pažįstu – ana pas mus atejinė́jo.
įėjinė́ti
1. įeiti 1: Girdžiu, ką atdarinėja duris kas, inejinė́ja pirkion.
2. įeiti 3: Doko vartai buvo atidaryti, ir gariniai anglialaiviai čia įėjinėjo, čia išėjinėjo.
išėjinė́ti.
1. išeiti
3.
2. išaugti: Jau bernėkas iš piemenų išejinė́jo.
nuėjinė́ti. nueiti
1. Buvo piktu, o prieš veselią pradėjo nuejinė́t (lankytis) .
priėjinė́ti
1. prieiti
14. Išgert dažnai jam prisiejinė́ja tokiam darbe.
2. prieiti 19: Man šešiuras priejinė́jo (buvo) .
suėjinė́ti. sueiti:
1. Nieko nesuejinė́ju.
2. Jau suejinė́ja svečiai.
3. sueiti 7: Paskolos paėmėm, procentas suejinė́ja, reikia innešinėt.
užėjinė́ti. užeiti 12: Kai užejinėjo vaina, tai visus mano sūnus parinko vaiskan. | Jam dažnai užejinė́davo vidus (vidurių skausmai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.