apsalti

.
sálti, są̃la (-sta, sãla. sal̃na, sul̃na), sãlo (sãlė).

1. darytis saldžiam, saldesniam: Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta. Misa jau pradeda sálti. Salykla sãla, nepraveizėk. Sula, miežiai jau sąla. Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na. Verdančiu vandeniu užpili, ir są̃la tie miltai.

2. salėti 1: Nevalgysiu aš to saldainio prieš miegą – paskui ma burna są̃la. Kaip mun burna sálsta nu to medaus.

3. tižti, skystėti, leistis: Išlytų kviečių miltai są̃la, neišlytų – brinksta. Ima miltai salti. Užlijo nupjautus kviečius, dabar są̃la blynai.

4. labai norėti, geisti: Vaikas net są̃la, uogas pamatęs. Net sąlù in medų. Telyčia in tuos žirnius net są̃la. Sueini [pasišokti] į kriūvą, gi vakare nenori miego, o rytą – sąlì, ka nebegali liautis. Kur tik pamatys gražesnę mergą, tai ir są̃la kaip in medų.

5. blėsti. Sálsta ugnis, sálsta ir užsalsta, kad nėr sausų medžių prakuruo.
širdìs są̃la

1. labai malonu darosi: Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo. Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla, pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį.

2. labai norisi: Miego taip dar nori – net širdis salsta. Širdis salti pradėjo, eisiu gulti. Eina miegas, ka širdìs są̃la. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla.

3. silpna, negera darosi: Tai pakalnė – širdìs są̃la leidžiantis! Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros.
apsálti.

1. pasidaryti saldžiam, saldesniam: Gerai apsãlo toj broga. Apsmukinau ruginių miltų, paturėjau apdengtus pusdienį, kad apsaltų. Ir šulinėse vanduo apsalnąs. Saldus buvo [cukrus]:
gabaliuką įmeti – apsáls visas katilas. Kopūstai skanūs apsãlę. Kap neįvyniojau tešlos su dieška, apsãlo duona. Mūsų duona šiemet bus apsãlusi – visi rugiai buvo sužėlę. Tašla buvo čystai apsãlusi. Mūs bulvės apsãlo, matyt, šaltis prigriebė. netekti gero skonio: Pastatyk viralą šaltan daiktan, ba apsal̃s.

2. pajusti silpnumą, apleipti: Iš džiaugsmo apsãlo. Teip patiko silkė: ant bliūdą pasižiūrėjau, tai net apsalaũ. Žvilgterėjo žmogelis in ją. ir apsalo.

3. pasidaryti lipšniam, pataikaujamam: Jo šypsena apsalusi. Žiūrėjo į ją apsalusiu žvilgsniu.

4. pasidaryti silpna, bloga, apalpti: Paplūdo kraujas, šventas apsalo ir susileido. Suėmęs toks blogumas, jis ir apsalęs. Tasai jam kad kirto su šalta ranka, kad net apsalo. Žmonys peralkę, išbadėję sueidavę būriais, tos putros pasrėbę, ten pat ir apsaldavę, išmirdavę. Kiškis, nuo šunų vytas, apsãlo, t. y. apgeso, apsilpo.

5. pasidaryti mieguistam, apsnūsti: Ir tuo kartu žmona teliovės svetį raginti, kad užstalė [je] apsalęs užsnūdo. Krisi į lovą ir apsalsi – toks buvo nuvargimas. Beskaitydamas net apsalaũ.
širdìs apsãlo

1. labai malonu pasidarė: Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria, kad net, šìrdžiai apsãlus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Dusetų miestas gražus be galo, man an jį žiūrint, širdis apsalo. Nuo pagyrimo net širdis apsalo.

2. nuo saldumo šleikštu pasidarė: I širdìs apsãlo nu tų saldumynų. Tai saldu – širdìs apsãlo. Apsãlo širdìs nuo saldaus gėrimo, ir jis užsnūdo. Širdìs apsãlo nū barkščių rasalo.

3. bloga, silpna pasidarė: Ir širdìs apsãlo, ka gavau su kūliu į kaktą. Ka movė karvė su ragais, tai teip i apsãlo širdìs. Jau aptemo mano akys, širdelė apsalo. Akys pabals, širdis apsals, ir mirsi.

4. labai užsinorėjo (ppr. miego): Apsãlo širdìs, ir užmigom.
atsálti. atlyžti: Kai gavo į antausį, ir atsãlo.
įsálti. pasidaryti saldžiam, saldesniam. .
nusálti

1. susalti 1: Pakaštavojau – net šaukštas saldus: nusãlo salymas.

2. nusilpti: Iš pradžių kalbėjo gerai, o ant galo taip nusãlo, kad vos galėjai suprasti, ką sako.
širdìs nusãlo silpna pasidarė: Man širdìs nusãlo.
pasálti. pasidaryti saldžiam, saldesniam: Iš miltų salymą daro: [v] andenin miltų inmaišo, ãnas pasą̃la, pečiun instumi, inrūgsta, ir valgai. Karštan [v] andenin miltų inmaišai, pasą̃la, pasą̃la, ir tada salymas vadinas. Šiemet visų pasą̃la kviečiai. Ar pasãlo kiek duonienė? Užpili cukro, ka pasal̃tų alus.
prisálti.

1. susalti 1: Jau mažiau reik – tris valandas, keturias ka jis. ten, kaip susaldai, pastovėt, prisal̃t.

2. prisirišti, prikibti, prilipti: Kam te teip prisált, jei paskiau nuo mergos neatstrauki. Nuėjo boba rasalo, ir pati prisãlo.

3. prisnūsti: Leiskit valandelę pokaičio prisalt.
susálti

1. pasidaryti saldžiam, saldesniam: Salyklas tavo susalo jau. Jeigu miltai susą̃la, būna saldi ir gardi gira. Salykla jau susãlo, daryk alų. Neiškepsi gero ragaišio – miltai susãlę. Duonos tešla ne išrūgo, bet susãlo – netikus duona bus. Pirma duonos maišymas susą̃la, o tik paskum užrūgsta. Bandelės nė kiek nesusãlę (nesaldžios, nesuzmekusios) ir nerūgščios. Bulbos kap sušalo, tai i susãlo. Svogūnai susą̃la, kaip palengvučiais viruliuoja.

2. susalinti: Salyklą susálti.

3. patižti, suzmekti: Susãlęs pyragas, gal paukštelius daryt (lipinti) . Ruginiai blynai susą̃la. Duonelė susãlo, mat miltai padygusių rugių. Pasirodo, miltai prastesni, ir pyragai susalsta.
užsálti.

1. susalti 1: Ažusą̃la raugienė pečiuj.

2. užblėsti, užgesti: Salsta ugnis, salsta ir užsálsta, kad nėr sausų medžių prakuruo.

Žargonai: apšalti

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsalti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sálti, </b>są̃la (-sta, sãla. sal̃na, sul̃na), sãlo (sãlė). <br/>1. <span class="explanation">darytis saldžiam, saldesniam: </span> Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta. Misa jau pradeda sálti. Salykla sãla, nepraveizėk. Sula, miežiai jau sąla. Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na. Verdančiu vandeniu užpili, ir są̃la tie miltai. <br/>2. salėti 1: Nevalgysiu aš to saldainio prieš miegą – paskui ma burna są̃la. Kaip mun burna sálsta nu to medaus. <br/>3. <span class="explanation">tižti, skystėti, leistis: </span> Išlytų kviečių miltai są̃la, neišlytų – brinksta. Ima miltai salti. Užlijo nupjautus kviečius, dabar są̃la blynai. <br/>4. <span class="explanation">labai norėti, geisti: </span> Vaikas net są̃la, uogas pamatęs. Net sąlù in medų. Telyčia in tuos žirnius net są̃la. Sueini [pasišokti] į kriūvą, gi vakare nenori miego, o rytą – sąlì, ka nebegali liautis. Kur tik pamatys gražesnę mergą, tai ir są̃la kaip in medų. <br/>5. <span class="explanation">blėsti</span>. Sálsta ugnis, sálsta ir užsalsta, kad nėr sausų medžių prakuruo. <br/><b> širdìs są̃la</b><br/>1. <span class="explanation">labai malonu darosi: </span> Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo. Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla, pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį. <br/>2. <span class="explanation">labai norisi: </span> Miego taip dar nori – net širdis salsta. Širdis salti pradėjo, eisiu gulti. Eina miegas, ka širdìs są̃la. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla. <br/>3. <span class="explanation">silpna, negera darosi: </span> Tai pakalnė – širdìs są̃la leidžiantis! Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros. <br/><b>apsálti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti saldžiam, saldesniam: </span> </span> </span> Gerai apsãlo toj broga. Apsmukinau ruginių miltų, paturėjau apdengtus pusdienį, kad apsaltų. Ir šulinėse vanduo apsalnąs. Saldus buvo [cukrus]: gabaliuką įmeti – apsáls visas katilas. Kopūstai skanūs apsãlę. Kap neįvyniojau tešlos su dieška, apsãlo duona. Mūsų duona šiemet bus apsãlusi – visi rugiai buvo sužėlę. Tašla buvo čystai apsãlusi. Mūs bulvės apsãlo, matyt, šaltis prigriebė. <span class="explanation">netekti gero skonio: </span> Pastatyk viralą šaltan daiktan, ba apsal̃s. <br/>2. <span class="explanation">pajusti silpnumą, apleipti: </span> Iš džiaugsmo apsãlo. Teip patiko silkė: ant bliūdą pasižiūrėjau, tai net apsalaũ. Žvilgterėjo žmogelis in ją. ir apsalo. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti lipšniam, pataikaujamam: </span> Jo šypsena apsalusi. Žiūrėjo į ją apsalusiu žvilgsniu. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti silpna, bloga, apalpti: </span> Paplūdo kraujas, šventas apsalo ir susileido. Suėmęs toks blogumas, jis ir apsalęs. Tasai jam kad kirto su šalta ranka, kad net apsalo. Žmonys peralkę, išbadėję sueidavę būriais, tos putros pasrėbę, ten pat ir apsaldavę, išmirdavę. Kiškis, nuo šunų vytas, apsãlo, t. y. apgeso, apsilpo. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti mieguistam, apsnūsti: </span> Ir tuo kartu žmona teliovės svetį raginti, kad užstalė [je] apsalęs užsnūdo. Krisi į lovą ir apsalsi – toks buvo nuvargimas. Beskaitydamas net apsalaũ. <br/><b> širdìs apsãlo</b><br/>1. <span class="explanation">labai malonu pasidarė: </span> Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria, kad net, šìrdžiai apsãlus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Dusetų miestas gražus be galo, man an jį žiūrint, širdis apsalo. Nuo pagyrimo net širdis apsalo. <br/>2. <span class="explanation">nuo saldumo šleikštu pasidarė: </span> I širdìs apsãlo nu tų saldumynų. Tai saldu – širdìs apsãlo. Apsãlo širdìs nuo saldaus gėrimo, ir jis užsnūdo. Širdìs apsãlo nū barkščių rasalo. <br/>3. <span class="explanation">bloga, silpna pasidarė: </span> Ir širdìs apsãlo, ka gavau su kūliu į kaktą. Ka movė karvė su ragais, tai teip i apsãlo širdìs. Jau aptemo mano akys, širdelė apsalo. Akys pabals, širdis apsals, ir mirsi. <br/>4. <span class="explanation">labai užsinorėjo (ppr. miego): </span> Apsãlo širdìs, ir užmigom. <br/><b>atsálti</b>. <span class="explanation">atlyžti: </span> Kai gavo į antausį, ir atsãlo. <br/><b>įsálti</b>. <span class="explanation">pasidaryti saldžiam, saldesniam. </span>. <br/><b>nusálti</b><br/>1. susalti 1: Pakaštavojau – net šaukštas saldus: nusãlo salymas. <br/>2. <span class="explanation">nusilpti: </span> Iš pradžių kalbėjo gerai, o ant galo taip nusãlo, kad vos galėjai suprasti, ką sako. <br/><b> širdìs nusãlo</b> <span class="explanation">silpna pasidarė: </span> Man širdìs nusãlo. <br/><b>pasálti</b>. <span class="explanation">pasidaryti saldžiam, saldesniam: </span> </span> </span> Iš miltų salymą daro: [v] andenin miltų inmaišo, ãnas pasą̃la, pečiun instumi, inrūgsta, ir valgai. Karštan [v] andenin miltų inmaišai, pasą̃la, pasą̃la, ir tada salymas vadinas. Šiemet visų pasą̃la kviečiai. Ar pasãlo kiek duonienė? Užpili cukro, ka pasal̃tų alus. <br/><b>prisálti</b>. <br/>1. susalti 1: Jau mažiau reik – tris valandas, keturias ka jis. ten, kaip susaldai, pastovėt, prisal̃t. <br/>2. <span class="explanation">prisirišti, prikibti, prilipti: </span> Kam te teip prisált, jei paskiau nuo mergos neatstrauki. Nuėjo boba rasalo, ir pati prisãlo. <br/>3. <span class="explanation">prisnūsti: </span> Leiskit valandelę pokaičio prisalt. <br/><b>susálti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti saldžiam, saldesniam: </span> </span> </span> Salyklas tavo susalo jau. Jeigu miltai susą̃la, būna saldi ir gardi gira. Salykla jau susãlo, daryk alų. Neiškepsi gero ragaišio – miltai susãlę. Duonos tešla ne išrūgo, bet susãlo – netikus duona bus. Pirma duonos maišymas susą̃la, o tik paskum užrūgsta. Bandelės nė kiek nesusãlę <span class="explanation"> (nesaldžios, nesuzmekusios) </span> ir nerūgščios. Bulbos kap sušalo, tai i susãlo. Svogūnai susą̃la, kaip palengvučiais viruliuoja. <br/>2. <span class="explanation">susalinti: </span> Salyklą susálti. <br/>3. <span class="explanation">patižti, suzmekti: </span> Susãlęs pyragas, gal paukštelius daryt <span class="explanation"> (lipinti) </span>. Ruginiai blynai susą̃la. Duonelė susãlo, mat miltai padygusių rugių. Pasirodo, miltai prastesni, ir pyragai susalsta. <br/><b>užsálti</b>. <br/>1. susalti 1: Ažusą̃la raugienė pečiuj. <br/>2. <span class="explanation">užblėsti, užgesti: </span> Salsta ugnis, salsta ir užsálsta, kad nėr sausų medžių prakuruo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apsalti

#