apsakyti

.
sakýti, sãko, sãkė

1. žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma. Į akis sakau. Uks miks nebtura nieko besakýti. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? Sakýkit tep, kap aš sakýsiu. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Sakyk ir galvok, ką sakai. Sako kaip iš rašto. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) . Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! Sako ir jį esant bartą, buvus bartą. Jisai sãkė, kad gerai gyvena. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė. Aš tau nesakaũ, kas manę myli. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Ažmiršau [lietuviškai kalbėti],
ale suprantu, ką sakaĩ. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Anas ką sãko, aš negirdžiu. Balsas iš kalno sakąs į anus. Anas jam sãko: met' per langą. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi. Rodyk širdį, sako – burokas. Gerai sakaĩ, teip ir padarysiu. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo. Aš jo pabijo [ja] u, jam nei žodžio nesakiaũ. Boba sãko kiškiuo. Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs. Sakyk, ar tu ten buvai? Sakyk gi, kad sakai! Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki. Sãkai, kad kur išejus. Sãkaite, ką turit. Sãkaite ačiū. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai…. Potam tesãkai, ką noria. Ką tu sakaĩ ant mano bulvių? Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) . Nieko nesakyk atgal. Anas sãkąs neregėjo jo turguj. Ana sakanti, kad tu šelma. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės. Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda. Anies i saką, kad šite negalė [jo] būt. Negaliu būt tai nesakęs. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? Šitai jumus pirm sakiau. Aš esmi jumus sakęs. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų. | Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti. Varnos kar kar sãko. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams?. Nieko nesakanti frazė. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą. Daug motinai sakė jo žvilgsnis. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas. Ką batai sãko, a geri? Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) . Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) . Sakyk sakęs! Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu. Sakydamas sakyk, ko belauki! Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs…. Kad buvo bulbos didelės, tai nė [ra] kaip žmogu [i] sakýt! Nėr ko sãkai. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti. Eik eik, ką i besakýti! Gražūs tie dalykai, ką besakysi! Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) . Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom. Žodžiu sãkant, man visa sopa. Trumpai sãkant. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant. Kap tus sakė, bus tep. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam. Durnas nesupras, o razumnas nesakìs. Matai, neperšokęs nesakýk op. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) . Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio. Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) . Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti. Daug sakýt, nebūt ko klausyt. Daug sakýt, maža klausyt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt. Et, sakė pasakė, ir nebliko. Sakė susakė i nieko nepasakė. Sakė pasakė – teip i eina pletkai. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas. Sãko pasako, pašmukšt į žaką. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo. Besko sako: marga marginė. Ką sakeĩ? – Katę kasei. Ką sakai? – Akys kaip guzikai. Ką sakaĩ? – Kankalą su barškalu! Ką jūs sãkote! Sakyk tu man, jūrininku sumanei tapti! Be dvasios, be kvapo, teisybę sako. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara. Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos. Anam vis antreip sãkos. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę. Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai. tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko. Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos. Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių]. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį. Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės…. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo. Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai. Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas. Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi. Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos. Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? Sãko, žąsys jau nededa. Sãko, susimalęs duonai maišą. Žmogus parej [o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma. Dabar, sakova, tai jau bus! Sakiaũ, mirsiu. Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso. Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys. Tada durimi kad dav [ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė. Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme. Dešim dūšių, sakýt, gyvena. Jau mano, sakýt, augime tep buvo. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas. Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo. Geras kelias, sakýti, vieškelis. Ir gyvent nėr kur, sakýt. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo. Teip, sakýtienai, visi susrinko. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Sakýk, koks išaugo! Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas. Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai.

2. sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė. Sakýdavo pro velnius ir velniukus. Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo. Sekmę seku, sekmę sakau. Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį. deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo. Vaikai moka [eilėraščių],
bet anie draudas sakýti. Iš galvos sakyti. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan. Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo. Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė. Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip. Teip sãkė mu [n],
nė aš buvau, nė aš mačiau. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau. O ką vedvi besakýsva? Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus]. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko. Sakýdavo racijas [per vestuves],
mezliavas mesdavo, guogių prieidavo. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą. Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai.

3. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“. Sãko visą girią žinąs. Onut, sakeĩ gersianti to aliuko. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs. Sako ans tame dvare nebebūtis. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus. Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa. Sakė neverkiant mano panelę – kod [ėl] skruosteliai raudoni? Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius. Tada apie jį Raštas teip sako. Numanymą sakau. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės. Ji sãkant, kad čia jos namai. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina. Sako ir jį buvus pavargus. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė [ra] ne tos karvės, ne piningų. Sakyte sakiau. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu. Sakausi valgęs. Dabar tep sakaĩsi, kad mane imt nori. Tu sakeĩs nenori valgyt. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną. Sakosi turįs. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi. Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs. Jis sakosi daug žinąs. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs. Sakeĩs, mergužėlė, neraudojusi. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti. Antanas sakės esąs tenai visų mylimas. Sãkės einąs pavargūliais. Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys.

4. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt. Jau daugiau jam nebesakýsiu. Ar sakaĩ, ar nesakaĩ – jis vis savo. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją. Sãko nesãko – jam vis tiek. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk. Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek. Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk. Pirma sakeĩs man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs.

5. skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus. Sakysiu gėrybę tavo. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje. Kunegas du kartu pamokslą nesako. Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj. skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio [je]:
suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj.

6. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko. Par radiją sãkė lietų. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk. Ką sakýsi, kad atėjai? Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi. Muni baudžia, kad aš nesakýč. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė. Laižyk, tik niekam nesakyk. Niekam nesakykite regėjimo. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį. Sakýkite tieg dukteri (dukteriu) Siono.

7. liepti: Ar sakeĩ malkų atnešt? Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn. Ji. i volku muša [vyrą],
i sãko per kačergą šokinėt. Jonas padarė kaip sakomas. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas). Besakomas neklauso. Sakomas eik. Eik šalin sakytas. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų.

8. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? Mes, kurie jį Dievu santį sãkome. Tą žmogų sakom velino apsėstą. Ans sakos esąs gaspadoriumi. Vadinas, sakosi krikščionimi. Christus … sakosi esąs galva mūsų. Sakeĩs, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda. Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai. Kas blogai dirba, sãko lebeda. Kam sakei ją tavo seserį. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos. Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs. manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė.

9. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant. Sakė tave jauną didį girtuoklelį. Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako. Negali sakýt, gyvena gerai. O žmona jo nebloga, negali sakyti. Neblogai gyvena – neseka sakýt. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo. Pats šika ant tako ir ant kito sako. skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis. Pargėlė dantys, nieko nebsãko. bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesakìs, kad tu išeisi? Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko. prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau.

10. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina. Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? Sakykiem, ką padarei? Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei. Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu. Ne toks aš durnas – sakytis. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau. O aš bijau sakýtis [daktarui],
ką sopa. Tu nesakáis mums teisybės. O jei nevedęs, sakýkies mumus. Kitas kad i lietuvis – nesisãko. Nėkumet nesakýčios savo amžė [je],
ka aš nemačiau. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio],
ilgai vaikas neūtura. Nesisakyk čia buvęs. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda. Bijo būt viena, tik nesisãko. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina. Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys]. Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs.

11. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną?. Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė [je] tesakos.

12. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks.

13. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą.
nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko.
širdìs sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti.
antsisakýti. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana.
apsakýti.

1. papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt. Tenai jum apsakìs tokie senesni žmonys. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo. Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi. Ans tau must visas naujynas apsãkė. Apsakiaũ visą ką. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo. Sūnus apsãkė savo visą bėdą. Apsakýk, ką matei. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis. Apsakýk, ką anie uždirba. Tylioj nakty ji. apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai. Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė. Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs. Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus. | Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau.

2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko. Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų],
sunkiai galiu apsakýti. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt. Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt. Nė kaip žmogu [i] apsakýt (labai blogai) . Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt. Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako [ja] ! Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal.

3. paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai. Apsakau kam karionę. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms. Apsakys pagonims sūdą. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus. Jau mano vardužėlis bažnyčio [je] apsakýtas. Apisakau jumus didį džiaugsmą. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas. Apsakau … didį džiaugsmą jumus. Aš apsakaũ tau džiaugsmą. Apsakau ženklus ir stebuklus. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime. Esmi … seniai per pranašus apsakytas.
apsakýtinai. Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja. Nesnori visiem apsisakýt. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo.

4. duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius. Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti.

5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju. Kikilis ateinantį orą apsako. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė. Tu esi mums svieto galą apsakęs.

6. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai. Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom.

7. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Jis apsisãkė esąs pirklys.

8. išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp.

9. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis. pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė.

10. pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką. Apsisakau kam esąs neprietelium. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą.

11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus.

12. įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti. Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus. Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo.

13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto.
atsakýti.

1. duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi. Ir va ką jis man atsakė paklaustas. Kaip klausia, teip ir atsãko. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję. Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai. Tie atsakė labai didę daugybę sančią. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite. Atsakykiatėm, prašau. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai. | Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą. Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys. Tie atsisãkė, ka nieko nematėm.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsakyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sakýti, </b>sãko, sãkė<br/>1. <span class="explanation">žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: </span> Taip sako, sakoma. Į akis sakau. Uks miks nebtura nieko besakýti. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? Sakýkit tep, kap aš sakýsiu. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Sakyk ir galvok, ką sakai. Sako kaip iš rašto. Nieko nesãko, ale ausys dreba <span class="explanation"> (bijo) </span>. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! Sako ir jį esant bartą, buvus bartą. Jisai sãkė, kad gerai gyvena. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė. Aš tau nesakaũ, kas manę myli. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakaĩ. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Anas ką sãko, aš negirdžiu. Balsas iš kalno sakąs į anus. Anas jam sãko: met' per langą. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi. Rodyk širdį, sako – burokas. Gerai sakaĩ, teip ir padarysiu. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo. Aš jo pabijo [ja] u, jam nei žodžio nesakiaũ. Boba sãko kiškiuo. Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs. Sakyk, ar tu ten buvai? Sakyk gi, kad sakai! Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki. Sãkai, kad kur išejus. Sãkaite, ką turit. Sãkaite ačiū. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai…. Potam tesãkai, ką noria. Ką tu sakaĩ ant mano bulvių? Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko <span class="explanation"> (nesikalba, pyksta) </span>. Nieko nesakyk atgal. Anas sãkąs neregėjo jo turguj. Ana sakanti, kad tu šelma. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės. Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda. Anies i saką, kad šite negalė [jo] būt. Negaliu būt tai nesakęs. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? Šitai jumus pirm sakiau. Aš esmi jumus sakęs. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų. \| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti. Varnos kar kar sãko. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams?. Nieko nesakanti frazė. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą. Daug motinai sakė jo žvilgsnis. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas. Ką batai sãko, a geri? Nu pieno mun pilvas labai sãko <span class="explanation"> (paleidžia) </span>. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako <span class="explanation"> (sustojo, nebetiksi) </span>. Sakyk sakęs! Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu. Sakydamas sakyk, ko belauki! Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs…. Kad buvo bulbos didelės, tai nė [ra] kaip žmogu [i] sakýt! Nėr ko sãkai. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti. Eik eik, ką i besakýti! Gražūs tie dalykai, ką besakysi! Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime. Ne jumi sãkant <span class="explanation"> (nesinori tai sakyti) </span>. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom. Žodžiu sãkant, man visa sopa. Trumpai sãkant. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant. Kap tus sakė, bus tep. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam. Durnas nesupras, o razumnas nesakìs. Matai, neperšokęs nesakýk op. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas <span class="explanation"> (nestiprus) </span>. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio. Kitam Pone Dieve padėk nesakyk <span class="explanation"> (anksti kelkis dirbti) </span>. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti. Daug sakýt, nebūt ko klausyt. Daug sakýt, maža klausyt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt. Et, sakė pasakė, ir nebliko. Sakė susakė i nieko nepasakė. Sakė pasakė – teip i eina pletkai. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas. Sãko pasako, pašmukšt į žaką. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo. Besko sako: marga marginė. Ką sakeĩ? – Katę kasei. Ką sakai? – Akys kaip guzikai. Ką sakaĩ? – Kankalą su barškalu! Ką jūs sãkote! Sakyk tu man, jūrininku sumanei tapti! Be dvasios, be kvapo, teisybę sako. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara. Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos. Anam vis antreip sãkos. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę. Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai. <span class="explanation">tarti: </span> Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko. Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos. Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių]. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį. Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės…. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo. Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai. Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas. Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi. Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos. Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? Sãko, žąsys jau nededa. Sãko, susimalęs duonai maišą. Žmogus parej [o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma. Dabar, sakova, tai jau bus! Sakiaũ, mirsiu. Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso. Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys. Tada durimi kad dav [ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė. Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme. Dešim dūšių, sakýt, gyvena. Jau mano, sakýt, augime tep buvo. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas. Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo. Geras kelias, sakýti, vieškelis. Ir gyvent nėr kur, sakýt. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo. Teip, sakýtienai, visi susrinko. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Sakýk, koks išaugo! Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas. Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai. <br/>2. <span class="explanation">sekti, pasakoti (pasaką): </span> Man šitą pasaką da bobutė sãkė. Sakýdavo pro velnius ir velniukus. Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo. Sekmę seku, sekmę sakau. Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį. <span class="explanation">deklamuoti (eiles): </span> Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti. Iš galvos sakyti. <span class="explanation">pasakoti (kokį įvykį): </span> Sakė ir nusakė vienan galan. Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo. Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė. Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip. Teip sãkė mu [n], nė aš buvau, nė aš mačiau. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos <span class="explanation"> (apie motiną) </span> nepasakiau. O ką vedvi besakýsva? Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus]. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą. Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai. <br/>3. <span class="explanation">tvirtinti, teigti: </span> Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“. Sãko visą girią žinąs. Onut, sakeĩ gersianti to aliuko. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs. Sako ans tame dvare nebebūtis. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus. Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa. Sakė neverkiant mano panelę – kod [ėl] skruosteliai raudoni? Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius. Tada apie jį Raštas teip sako. Numanymą sakau. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės. Ji sãkant, kad čia jos namai. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina. Sako ir jį buvus pavargus. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė [ra] ne tos karvės, ne piningų. Sakyte sakiau. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu. Sakausi valgęs. Dabar tep sakaĩsi, kad mane imt nori. Tu sakeĩs nenori valgyt. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną. Sakosi turįs. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi. Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs. Jis sakosi daug žinąs. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs. Sakeĩs, mergužėlė, neraudojusi. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti. Antanas sakės esąs tenai visų mylimas. Sãkės einąs pavargūliais. Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys. <br/>4. <span class="explanation">nurodyti, aiškinti; mokyti: </span> Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt. Jau daugiau jam nebesakýsiu. Ar sakaĩ, ar nesakaĩ – jis vis savo. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją. Sãko nesãko – jam vis tiek. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk. Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek. Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė. Sakaimig dabar, kurie vėl <span class="explanation"> (dar kiti) </span> yra reikiami daiktai krikščioniui? Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump. Sãkaimi vėl <span class="explanation"> (dar), </span> kas tai yra Jėzu Christas? Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk. Pirma sakeĩs man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs. <br/>5. <span class="explanation">skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: </span> Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus. Sakysiu gėrybę tavo. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje. Kunegas du kartu pamokslą nesako. Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj. <span class="explanation">skelbti (užsakus): </span> Užsakus sakýdavo bažnyčio [je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj. <br/>6. <span class="explanation">perduoti žinią, pranešti: </span> Apsakau, sakau nuo ko. Par radiją sãkė lietų. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk. Ką sakýsi, kad atėjai? Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi. Muni baudžia, kad aš nesakýč. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė. Laižyk, tik niekam nesakyk. Niekam nesakykite regėjimo. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį. Sakýkite tieg dukteri (dukteriu) Siono. <br/>7. <span class="explanation">liepti: </span> Ar sakeĩ malkų atnešt? Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn. Ji. i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt. Jonas padarė kaip sakomas. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas). Besakomas neklauso. Sakomas eik. Eik šalin sakytas. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų. <br/>8. <span class="explanation">laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: </span> Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? Mes, kurie jį Dievu santį sãkome. Tą žmogų sakom velino apsėstą. Ans sakos esąs gaspadoriumi. Vadinas, sakosi krikščionimi. Christus … sakosi esąs galva mūsų. Sakeĩs, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo. <span class="explanation">vadinti kuo: </span> Tas upelis … paprastai sakomas Juoda. Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai. Kas blogai dirba, sãko lebeda. Kam sakei ją tavo seserį. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos. Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia <span class="explanation"> (geriau) </span> būtų dėlei tavęs. <span class="explanation">manyti: </span> Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga. A jau šlami <span class="explanation"> (taisaisi), </span> sakiaũ, gal da miegi? Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė. <br/>9. <span class="explanation">blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: </span> Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant. Sakė tave jauną didį girtuoklelį. Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako. Negali sakýt, gyvena gerai. O žmona jo nebloga, negali sakyti. Neblogai gyvena – neseka sakýt. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo. Pats šika ant tako ir ant kito sako. <span class="explanation">skųstis, dejuoti: </span> Dėl akių nieko negaliu sakýti. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis. Pargėlė dantys, nieko nebsãko. <span class="explanation">bartis, priekaištauti: </span> Ar tau mama nieko nesakìs, kad tu išeisi? Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko. <span class="explanation">prieštarauti: </span> Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau. <br/>10. <span class="explanation">prisipažinti: </span> Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina. Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? Sakykiem, ką padarei? Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei. Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu. Ne toks aš durnas – sakytis. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa. Tu nesakáis mums teisybės. O jei nevedęs, sakýkies mumus. Kitas kad i lietuvis – nesisãko. Nėkumet nesakýčios savo amžė [je], ka aš nemačiau. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura. Nesisakyk čia buvęs. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda. Bijo būt viena, tik nesisãko. <span class="explanation">garsintis: </span> Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina. Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys]. Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis. <span class="explanation">išpažinti: </span> Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs. <br/>11. <span class="explanation">vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): </span> Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: <span class="explanation">ãkmenie, dùkterie</span>. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną?. Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė [je] tesakos. <br/>12. <span class="explanation">palikti po mirties: </span> Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks. <br/>13. <span class="explanation">prenumeruotis: </span> Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą. <br/><b> nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti</b> <span class="explanation">nepriekaištauti: </span> Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko. <br/><b>širdìs sãko</b> <span class="explanation">nujaučia: </span> Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti. <br/><b>antsisakýti</b>. <span class="explanation">pasirinkti, pasiskirti: </span> Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana. <br/><b>apsakýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">papasakoti: </span> Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt. Tenai jum apsakìs tokie senesni žmonys. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo. Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi. Ans tau must visas naujynas apsãkė. Apsakiaũ visą ką. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo. Sūnus apsãkė savo visą bėdą. Apsakýk, ką matei. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis. Apsakýk, ką anie uždirba. Tylioj nakty ji. apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai. Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė. Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs. Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus. \| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai. <span class="explanation">ištarti, pasakyti: </span> Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau. <br/>2. <span class="explanation">apibūdinti, išreikšti: </span> Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko. Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt. Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt. Nė kaip žmogu [i] apsakýt <span class="explanation"> (labai blogai) </span>. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt. Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako [ja] ! Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal. <br/>3. <span class="explanation">paskelbti, pagarsinti: </span> Apsakau, žinomą padarau. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai. Apsakau kam karionę. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms. Apsakys pagonims sūdą. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus. Jau mano vardužėlis bažnyčio [je] apsakýtas. Apisakau jumus didį džiaugsmą. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas. Apsakau … didį džiaugsmą jumus. Aš apsakaũ tau džiaugsmą. Apsakau ženklus ir stebuklus. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime. Esmi … seniai per pranašus apsakytas. <br/><b>apsakýti</b>nai. Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja. Nesnori visiem apsisakýt. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo. <br/>4. <span class="explanation">duoti žinią, pranešti: </span> Apsakau, duomi žinią. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius. Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti. <br/>5. <span class="explanation">nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: </span> Prarakauju, apsakau, pranašauju. Kikilis ateinantį orą apsako. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė. Tu esi mums svieto galą apsakęs. <br/>6. <span class="explanation">pasireikšti, pasirodyti: </span> Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai. Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom. <br/>7. <span class="explanation">pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: </span> [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti. <span class="explanation">pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: </span> Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Jis apsisãkė esąs pirklys. <br/>8. <span class="explanation">išpažinti religiją: </span> Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp. <br/>9. <span class="explanation">pasižadėti: </span> Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis. <span class="explanation">pažadėti atvykti: </span> Svečių apsisãkė. <br/>10. <span class="explanation">pareikšti nusistatymą: </span> Apsisakau prieš ką. Apsisakau kam esąs neprietelium. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą. <br/>11. <span class="explanation">apkalbėti: </span> Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus. <br/>12. <span class="explanation">įvardyti, nurodyti: </span> Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti. Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus. Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo. <br/>13. <span class="explanation">įspėti, sulaikyti: </span> Ginu, apsakau nuog pikto. <br/><b>atsakýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">duoti informaciją į klausimą: </span> Atsakau, atsakymą duomi. Ir va ką jis man atsakė paklaustas. Kaip klausia, teip ir atsãko. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję. Kiti nepažįsta <span class="explanation"> (nesupranta), </span> tai nieko ir neatsãko. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai. Tie atsakė labai didę daugybę sančią. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite. Atsakykiatėm, prašau. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai. \| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą. Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys. Tie atsisãkė, ka nieko nematėm.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apsakyti

#