aprūdėti

rūdė́ti, -ė́ja, -ė́jo. rū̃dėti, -ėja (-i, -a, rū̃džia), -ėjo. rūdyti:

1. Ka [d] tik gauna vandens [geležis],
i pradeda rū̃dėti. Rū̃dė [ja] an pečiaus gelžis. Pryš lytų dalgiai, peiliai pradeda rū̃dėti. Meškerės rū̃dė [ja],
surūdė [ja] baisiausiai. Rūdė́jo žiedelis an rūdymelio. Terūdė [ja] žiedelis po purvynelį. Rūd balnelis ant gembelės. Nuo sunkių darbelių žiedelis rūdėjo, o kad graudžiai verkiau, vainikas rasojo. Ale, broliai, neduokite savam kardui taip ilgai makštyje rūdėti. Ka aną išplauni, ans. nèrūda. Sūris nevalgomas pelė [ja],
šautuvas nevalomas rūdė́ [ja].

2. Tankiai liuob avižos rū̃dės. Dėl tos pačios pryžasties lapai rūdė [ja],
beje, įgauna rausvą barvą. Skabant drėgnus [tabako] lapus, anie rūdė [ja] ir pūna.

3. Lašiniai pradėjo rū̃dėti. Už ausies kaulas rū̃dėja. Menkas bėra, anam kaulai rūdė́ja. Pradėjo kaulas rūdė́t, galėjai mesas atskirt.

4. Rūdėk, berneli, turmelė [je]. Merga nenuteka ir rū̃dėti turi. Reik rū̃dėti, kol numirsiu. Aš rū̃dėjau namie. Aš pas savo motušėlę kaip rožė žydėjau, o pas tave, bernužėli, kaip pelkė rūdėjau.
aprūdė́ti. aprūdyti:

1. Ko tas prosas taip aprū̃dėjo. Visi trys sudūrė peilius į žemę ir prisiekė vienas kitam, jei katras iš tų peilių aprūdės, tai eiti ieškoti to, kurio peilis aprūdėjo. Aprūdė́jusį rado, kerpėms apkrautą.

2. Neėsk tų aprū̃dėjusių [lašinių],
potam šauksi – rėmuo.
įrūdė́ti. užsibūti: Kai inrūdėjo ubagas pirkioj, tai i išvaryt nesduoda. Jau anas bernu inrūdė [jo],
gal i neapsiženys.
išrūdė́ti. išrūdyti 1: Dugnas išrū̃dėjo ir prakiuro. Išrūdė́jęs peilis esąs aštresnis.
nurūdė́ti

1. nurūdyti 1: Atsikėliau ankstie rytą, ejau į svirnelį, ten ir muno pentineliai šviesūs nurūdėjo. Tas šventas vietas dėl lietuvio ir žemaičio, kuriose gul nurūdėję ginklai tarp grabų jų bočių prabočių, vadina velnių gyvenimais.

2. nupūti, nugesti: Nūrūdė́jo [burokų] šaknės, i žuvo.
parūdė́ti. parūdyti:

1. Parū̃dėjo vinys, nulėkė lentikė.

2. Skani lašiniukai, nėmaž neparū̃dėję. Parū̃dėję lašiniai, ne gaspadinė. Parūdė́jęs užtrinas yr kvapesnis.
pérrūdėti. perrūdyti: Parrūdėjęs peilis ar ugnė [je] sudegęs nėkam nebdera.
surūdė́ti. surūdyti:

1. Sùrūdžia greitai tie dratai. Cidabrai sùrūdžia žemėj. Ka tas peilis yra ne surūdė́jęs, ne nieko. Su tokiu surū̃dėjusiu dratu [koją] parsidūrė! Paliko [plūgą lauke],
i dribso surū̃dėjęs. Rado surūdė́jusį peiluką. Surū̃dėjusi kanikė, jau čia ne pienuo. Geriau žemė [je] piningai būs, surū̃dės, ale nepaliks giminei, vaikuon. Rūdėjo rakteliai, rūdė [ja] jutrinelės, surūdėjo aukso žiedas ant baltų rankelių. Kame buvai, sūneli, kame vaikštinėjai, kame tavo pentineliai šviesūs surūdėjo? Auksas ir sidabras jūsų surūdėjo. Surūdu.

2. Surū̃dėjusi ta meisa, kirminiukai raitos. Pernykščiai tie, surū̃dėję lašiniai. Paleido pigiau, i tus surū̃dėjusius [lašinius] išpardavė.

3. Kauleliai vieni žemelė [je] surū̃dės. Surū̃dėsi ir tu par laiką.
užrūdė́ti. užrūdyti:

1. Užrūdu. Ažurūdu. Užrū̃dėjo viršukas, nebatdarau. Raktas užrū̃dėjęs, nėkaip negaliam atdaryti. O to karaliūnaičio šoblė nuo kraujų užrūdė́jus.

2. O kur buvo jau užmirę, užrūdė́ję gaspadoriai, pavalgei ir eik numie.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rūdė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. rū̃dėti, -ėja (-i, -a, rū̃džia), -ėjo. rūdyti: <br/>1. Ka [d] tik gauna vandens [geležis], i pradeda rū̃dėti. Rū̃dė [ja] an pečiaus gelžis. Pryš lytų dalgiai, peiliai pradeda rū̃dėti. Meškerės rū̃dė [ja], surūdė [ja] baisiausiai. Rūdė́jo žiedelis an rūdymelio. Terūdė [ja] žiedelis po purvynelį. Rūd balnelis ant gembelės. Nuo sunkių darbelių žiedelis rūdėjo, o kad graudžiai verkiau, vainikas rasojo. Ale, broliai, neduokite savam kardui taip ilgai makštyje rūdėti. Ka aną išplauni, ans. nèrūda. Sūris nevalgomas pelė [ja], šautuvas nevalomas rūdė́ [ja]. <br/>2. Tankiai liuob avižos rū̃dės. Dėl tos pačios pryžasties lapai rūdė [ja], beje, įgauna rausvą barvą. Skabant drėgnus [tabako] lapus, anie rūdė [ja] ir pūna. <br/>3. Lašiniai pradėjo rū̃dėti. Už ausies kaulas rū̃dėja. Menkas bėra, anam kaulai rūdė́ja. Pradėjo kaulas rūdė́t, galėjai mesas atskirt. <br/>4. Rūdėk, berneli, turmelė [je]. Merga nenuteka ir rū̃dėti turi. Reik rū̃dėti, kol numirsiu. Aš rū̃dėjau namie. Aš pas savo motušėlę kaip rožė žydėjau, o pas tave, bernužėli, kaip pelkė rūdėjau. <br/><b>aprūdė́ti</b>. aprūdyti: <br/>1. Ko tas prosas taip aprū̃dėjo. Visi trys sudūrė peilius į žemę ir prisiekė vienas kitam, jei katras iš tų peilių aprūdės, tai eiti ieškoti to, kurio peilis aprūdėjo. Aprūdė́jusį rado, kerpėms apkrautą. <br/>2. Neėsk tų aprū̃dėjusių [lašinių], potam šauksi – rėmuo. <br/><b>įrūdė́ti</b>. <span class="explanation">užsibūti: </span> Kai inrūdėjo ubagas pirkioj, tai i išvaryt nesduoda. Jau anas bernu inrūdė [jo], gal i neapsiženys. <br/><b>išrūdė́ti</b>. išrūdyti 1: Dugnas išrū̃dėjo ir prakiuro. Išrūdė́jęs peilis esąs aštresnis. <br/><b>nurūdė́ti</b><br/>1. nurūdyti 1: Atsikėliau ankstie rytą, ejau į svirnelį, ten ir muno pentineliai šviesūs nurūdėjo. Tas šventas vietas dėl lietuvio ir žemaičio, kuriose gul nurūdėję ginklai tarp grabų jų bočių prabočių, vadina velnių gyvenimais. <br/>2. <span class="explanation">nupūti, nugesti: </span> Nūrūdė́jo [burokų] šaknės, i žuvo. <br/><b>parūdė́ti</b>. parūdyti: <br/>1. Parū̃dėjo vinys, nulėkė lentikė. <br/>2. Skani lašiniukai, nėmaž neparū̃dėję. Parū̃dėję lašiniai, ne gaspadinė. Parūdė́jęs užtrinas yr kvapesnis. <br/><b>pérrūdėti</b>. perrūdyti: Parrūdėjęs peilis ar ugnė [je] sudegęs nėkam nebdera. <br/><b>surūdė́ti</b>. surūdyti: <br/>1. Sùrūdžia greitai tie dratai. Cidabrai sùrūdžia žemėj. Ka tas peilis yra ne surūdė́jęs, ne nieko. Su tokiu surū̃dėjusiu dratu [koją] parsidūrė! Paliko [plūgą lauke], i dribso surū̃dėjęs. Rado surūdė́jusį peiluką. Surū̃dėjusi kanikė, jau čia ne pienuo. Geriau žemė [je] piningai būs, surū̃dės, ale nepaliks giminei, vaikuon. Rūdėjo rakteliai, rūdė [ja] jutrinelės, surūdėjo aukso žiedas ant baltų rankelių. Kame buvai, sūneli, kame vaikštinėjai, kame tavo pentineliai šviesūs surūdėjo? Auksas ir sidabras jūsų surūdėjo. Surūdu. <br/>2. Surū̃dėjusi ta meisa, kirminiukai raitos. Pernykščiai tie, surū̃dėję lašiniai. Paleido pigiau, i tus surū̃dėjusius [lašinius] išpardavė. <br/>3. Kauleliai vieni žemelė [je] surū̃dės. Surū̃dėsi ir tu par laiką. <br/><b>užrūdė́ti</b>. užrūdyti: <br/>1. Užrūdu. Ažurūdu. Užrū̃dėjo viršukas, nebatdarau. Raktas užrū̃dėjęs, nėkaip negaliam atdaryti. O to karaliūnaičio šoblė nuo kraujų užrūdė́jus. <br/>2. O kur buvo jau užmirę, užrūdė́ję gaspadoriai, pavalgei ir eik numie.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.