apritinti

rìtinti (-yti), -ina, -ino

1. sukant aplink, stumti, ridenti: Rìtink akmenį iš duobės. Čia į pakalnę tą bosą jau anam lengviai buvo rìtinti. Kubilą ant šono pargriovė ir pradėjo ritinti į kiemą per duris. Ritino grūdų maišus iš svirno. Akminis rìtys į tą bravarą. Berželius kirsim, lapelius rinksim, akmenėlius rìtysim. Nebijau, ir jai parvilkau tvorgalių gana, – tarė Petriukas, ritindamas rąstą aslon. Ritinkit rąstus, liekit smalą ir karštą vandenį. Anie nu kalno ritino tus rąstus šiems po kojų. Nepakeliu [ligonio],
už kojų paemu i rìtinu. Kap man lengva žiedelis ritintie, tep man lengva su jaunu gyventie. Vėjužis pūtė, rìtino aukso žiedužį. Vėjas rìtina smiltis. Iš trijų kampų vėjelis pūtė, ritin geltonas smilteles. Išeinančiam duris atdarysiu, per dvarelį akmeniu ritysiu. Štai Nemuns išsitiesęs – milžinas ramus, ritina šlaitų pavėsiais vandenius savus. Du trina, du ritina, penki peša, du žibina. Pastumk tiktai nuo kalno akmenį – patsai žemyn ritinsis. vežti, varyti: Paskui ėmė ritinti iš kampo dviratį. O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną. varyti, eiti. Jo tėvas ritina ar aštuntą dešimtį. Jis jau ritina šeštą dešimtį. leisti: Ritink kartą (kortą) .

2. sukti, traukti pradalges (ppr. vasarojaus) į gabužus: Vienos ritino pradalges, kitos gubikes statė, dar kitos grėbstė. Stora pradalgė, vargas rìtinti: an vietos guba. Avižų rìtinti tokios mergelkos galia eiti. Kviečių pusė išbiro, miežiai kada nupjauti, guli neritinti, žolė jau peraugo. Vasarojų rìtinsi, iš kūlės atejusi. Bet mergaitės nutilo, vien skubina ritinti džiūstantį šieną.

3. sukti į ritinį: Ritinu aš drobę nuo pievos in ritinį. Pradėjo rìtinti audeklus. Į šeivas giją rìtina. Pradedi austi, į ritinį jau ten ans. i rìtinas, eina.

4. raičioti, volioti. . Gera, sausa žemė, koc rìtykis. Nesirìtyk an žemės.

5. raityti, garbanoti: Ji pirm linksminos, rìtino plaukus, dabar raudoja, vaiko sulaukus.

6. ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu. Par Velykas vaikai kiaušinius rìtina.

7. kirsti, pjauti, kad nusiristų: Jei mano dalykų neišpildysi, tai aš tau galvą ritinsiu šalin.

8. valgyti, gerti, gurkti: Rìtink dar vieną kleckiuką, rìtink! Rìtinkiat uogų su pienu, skaniai. Rìtink tą čierkikę, a kas nutiks?

9. sklandžiai sakyti, kalbėti: Pamokslą ka ritina, ka ritina, bugu klausyties – kaip žirnius ber [ia].

10. greitai bėgti, skubintis: Rìtina, kiek kojos įkerta. Kur berìtini, turbūt tetulis kur pasiuntė? Reiks ritinti numie.
ãšaras rìtinti vargti: Tai rìtinau ašarėlès su ituom sa [vo] vyru; geriau aš būtau nuejus per devynis stuomenius, ką aš ažu jo ejau.
antrìtinti. užristi: Antrìtino an velkių [akmenį] ir išvilko. Akminą ančrìtino an rūsio, ir įlūžo. Tas žmogus ėmęs ir antritinęs tą patį kelmą.
aprìtinti.

1. apversti: Vė [ja] s apritino trobalę. Būt apritinęs trobalę, kad būčio nesubučiavusi, – toks girtas vyrelis grįžo. Ar aprìtinsi kalną?

2. apsukti: Aš noru aną aprìtinti aplinkuo. Tą vežimą antreip aprìtinom.
atrìtinti

1. atstumti, sukant paviršiumi, atridenti: Anie atrìtino tris bačkas. Vyrai, atrìtinkit vieną rąstą. Rusnės apylinkių žvejai dar neseniai per Jonines atsiritindavo prie laužo alaus statinaitę, merginos atsinešdavo sūrio. atridenus pastatyti: Atritinkim an kelio akmenį ir pažiūrėkim, ar atsiras kas nors, kas jį nuritins šonan.

2. nuristi, nustumti šalin: Atrakino svirno duris su aukso rakteliu, atrìtino akmenėlį nuo svirno durelių.

3. atriedėti, atvažiuoti: Tuo tarpu dvaro vežimas, pakinkytas pora gražių arklių, atsiritino ties durimis.

4. atbėgti: Turbūt pjūklo atrìtinai?
įrìtinti.

1. stumiant paviršiumi, įversti: Eikiam įrìtinsma į svirną silkių bačką. Tą medį įrìtino į Ventą, ka an kelio nevaliotųs.

2. įkelti: Į šlajas dviejo kai tik įrìtinom šerną. Sūnus nuvažiavęs pakvietė susiedus, įritino kūną į ratus, atlaikė trumpą budynę. Aš storą ąžuolą įsirìtinu vienas, užsisėdu i važiuoju.

3. duoti, įteikti: Gerą pyragą įrìtinau ir gavau leidimą.

4. įriedėti: Žiūri – ant upės kranto guli didžiausis lydekas ir niekaip negali įsiritinti. | Į giedrą dangų įsiritino šviesus mėnulis.
išrìtinti

1. išstumti, sukant aplink, išridenti: Po Palanga jūra išritina gintarų. Aš tuos žalius dobilėlius visus iššienausiu ir pilkuosius akmenėlius visus išritinsiu. Alaus bačkelės jau išritintos ir volės ištrauktos. Iš klėties kromo p. Ivonaičio išritino (pavogė) tris bačkas silkių. Vabolė įlėkė į lizdą ir išrìtino visus kiaušius iš lizdo ant žemės. Kurs y [ra] klišas, gal tekinį išrìtinti.

2. išjudinti iš esamos padėties, išversti: Išrìtinę buvo iš lovos [miegalių]. Nekelas, išritìna iš lovos i valgyti paduoda. Ne kiek sena tesu, bet vė [ja] s išrìtino iš kojų.

3. išvarvinti (ašaras): Elziutė net ašaras per žandus išritino, jai buvo gaila vilkučio. Ji viena neišritino nė vienos ašaros.

4. išvaryti: Pamiršai, kaip vakar tave pro duris išritinau? Iš staldžio išrìtinta karvė, vos paeit. Ka negalia, neišrìtins pri darbo.

5. vargstant ką pasiekti, baigti: Ka tik ana išsirìtintų iš tų aštuonių klasių.

6. iškalbėti: Poterų nebišrìtinau, kunigas sukliko baisia klyksena. Kaip su rietais išrìtina.

7. išvažiuoti: A jau ans išrìtino į Kretingą?

8. išperėti: [Višta, ] žąsyčius išritinusi, kaip tikrus savo vaikus mylėjo. Tie perai tebesantys, neišsirìtinę.
iš po gyvãtės išrìtintų kiaũšį labai gudrus, suktas: Iš po gyvãtės kiaũšį išrìtintų ana.
iš vystyklų̃ (šū́do) išrìtinti paauginti kūdikį (iki 1 – 2 m): Džiaugiaus iš vystỹklų išrìtinusi, ką aš numie dykus laikysu. Vargą išvargęs, iš šū́do išrìtinęs, atiduok vaiką. !
nurìtinti

1. sukant aplink, nustumti, nuridenti: Nurìtino bačką nato par kluoną. Nurìtinau malkas kluonan. Ta ans supylė ten, nurìtinęs į Vadakstį tą bosą. Staigus vėjo gūsis čežėdamas nuritina smulkių, geltonų lapų sūkurį. Mūsų jaunimas jau nebe kartą mėgino ją. pakasti ir žemyn nuritinti. Ko nuo kalno negal nuritinti?

2. nuversti, numesti, nustumti: Nurìtino nu laiptų užsiutęs. Pirmą valandą nakties Romas girtas gulėjo ant laiptų, nuo kurių pikta sargė dažnai jį nuritindavo žemėn. Pažiūrėk, net baugu, kad ištikusi audra apačion jos. nenuritintų. Kūną, kaip rąstgalį kokį, pastūmęs nuritino koja. Nurìtino pirmininkelį kaip kopūstą.

3. nupjauti, nuversti: Vos nurìtinom tą ąžuolą. Ir būtų bematant nuritinęs pirkliui galvą. nudobti: Jis tą žmogų nurìtino su brauninku. Aš tujau prisitaikiau i nurìtinau [fazaną].

4. nuvažiuoti: A nebnurìtinai į Kretingą? greitai nubėgti: Nurìtink pri Vaitkaus apcūgų parnešti.
ãšarą nurìtinti privargti, prisikentėti: Ne vieną ašarė̃lę nurìtinsi, kap liksi sirata.
parìtinti.

1. sukant aplink, nustumti, paridenti: Paritysiva tekinius į žvirgždduobę. Taip tas bačkas paritino į balą plauti. Į aslos vidurį naujosios trobos įeidamys, susiedai paritino du duonos kukuliu. Idant, lipant neprieteliuo į pilį, galėtum jį, tais ronais paritinus, į pakalnę nublokšti. Ana kamuolį siūlų parìtino, ir eik paskun tą kamuolį. Aš nekeikiu, aš tik sakau: kad tave susukt kamuolin ir parityt patvorin. Paritino, ana lėkė ir nulėkė su bačka. Kap man. neverkuot, gailiai nekukuot – paritinau žiedelį per rūtų darželį. Ejau par lieptelį, paritinau žiedelį. Parìtinau žiedelį gilių marių dugnelin. Bernelis papykėjo, žiedelį paritino. | Už tai daktaras paritino jam. didįjį auksinį pinigą, visus nustebindamas savo dosnumu.

2. kiek patraukti, susukti pradalges į gabužus: Kokią valandikę parìtins, nepasius.

3. užauginti: Iš kur bus pas mane sveikata [= turėsiu sveikatos]:
itokius šešis parìtinau kap šulus.
parrìtinti

1. parridenti, parstumti, sukant aplink: Štai Pikulo akmuo. Ir sunkus, vos parritinau vienas. Ta vėl kitą tą bosą ans parrìtino, nu čia būs žibalas. Namo parsiritino [katilą] ir rodė ne vienam savo susiedui tokį atsitikimą.

2. parbėgti: Greit vėl parrìtink – gausi eiti ekėti.
pérritinti. nustumti, sukant aplink, į kitą vietą: Vežimuką reiks perritinti į plūktą, visai perdžius.
prarìtinti.

1. praridenti: Prarìtinti prošal.

2. ridenant (kiaušinius) pralošti: Bijojau kokį kiaušinį prarìtinti i nėkumet nejau.
prirìtinti.

1. privolioti.

2. prisukti, pritrinti: Tas šeiveles liuob padirbs iš medžio į prirìtins anas pilnas.
surìtinti.

1. sustumti, suridenti: Tus akminus iš dirvos čia surìtino i paliko.

2. sutraukti, susukti į gabužus, krūveles: Surìtinau tus miežius, ale ašaros (nedaug) . Vasarojų surìtinti reik, kelk. Tad su grėbliais nueina, surìtina į didelius tokius pėdukus, sustato vėl i paliekta lig minsenos. Po pietų dobilai turės būti suritinti.

3. surutulioti: Surìtinti … (rutulėlį). Viliukas, susiritinęs vieną sniego kamuolį, jau ritina antrą.

4. suvynioti: Surìtinam rietiman drobę. Surìtini ritinį, neši į pastogę parnakt.

5. suvalgyti, suraityti: Surìtino meisos pusę kilogramo. Toks būrys vyrų visą kepalą duonos surìtins.

6. sudėti: Kad surìtino višta kiaušį – ik savim dydžio.
užrìtinti

1. užstumti, sukant paviršiumi, užridenti: Užrìtins liuob akminą an tokių velkių i vilks iš dirvos. Ant mirusio matroso kapo užritino akmenį ir iškalė jame jo pavardę ir vardą. Užritino akmenėlį an rūtų darželio. Užrìtino akmenėlį ant svirno durelių. užversti (angą): Pakriaušio angą su dideliu akmeniu užritino. Liepė žalnieriams užritinti angą skylės su dideliais akminimis.

2. užlipti, užsikarti: Sumanytų – ponui Tadui ant pečių užsiritintų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apritinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x