apraudoti

raudóti, ráuda (ráusti. ráusta. ráuma. -ója), -ójo.

1. gailiai, balsu verkti: Čia jis staiga ėmė raudoti. Ko tamsta raudi? Tėvelis ráuda, ir aš verkiu. Tokia gailinga mergučė: ráusta i ráusta. Ráuda baisiausia, kad duočia valgyt. Gal jaunylis vienas dabar berauda ant pilies griuvėsių. Ráuda vaikas, ka [d] šalta ganyt. Ko tas vaikas visą išgrytą ráuma?! Duok jam valgyt. Einu namo, ráudu, nematau kelio. Ans atrado aną beraudant. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu. Ráumam gi mes, tu ráumi, aš ráumu. Dievuliau, raudok dabar, šunį apkabinęs. Raudósi, šuns uodegą apsikabinęs. Rauda, lyg tėvą motiną palaidojus. Prašėm raudódami – neturia. Jis ráust, nieko nesako, ne lūpų nepraveria. Ana ne tik verkia, ale jau ráusti. Ant kapų jūsų verkiu, dieną naktį raustu. Kap labai gaila, sunku ir raudoti. Vaikai maži, tiktai ráusčiu. Raudó [ja] u metus, raudó [ja] u, visus takus užuverkiau. Raudó [jo],
raudó [jo] – net akim nemato. Bernioką atadavė vienan daiktan, mergiotę kitan, o pati apušėn ir raudót. Taigi dukteriai raudók i nenustok – močia tokio gerumo buvo. Dieve, … raudojančiųjų nepaniekini noro. Ir raudojo ilgai dėlei savo sūnaus. Raudokite su raudojančiais, linksminkitėsi su linksmaisiais. Jūs verksite ir raudósite, o pasaulis džiaugsis. Kaip numiršt jums iž jų vienas, raudojat per ilgas dienas. Nuog bedievių žmonių rausti ir dejuoja. Ne viens dejuoja, ne viens didžiai rausti; kaipo neraudot, nesang širdį skausti. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergelė, aš tavi parvesiu kitą rudenelį. Raudojo mergelė, vainiką pindama, o jaunas bernelis, žirgą balnodamas. Ta mergelė rauma pernakt. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu ten raudoji? Marti raudojo tris nedėleles, sesuo trejus metelius. Joja bernužis raudódamas. Kur aš neverksiu, kur neraudosiu. Ko raudoji, mergyte, ko tu verki, jaunoji? Visi gentys, giminėlės raudoti pradėjo. Ko tu verki, mielas broli, ko gailiai raudoji? Tėvelis verkia, tėvelis rauda, – tą vieną sūnelį vaiskan išleidžia. Sena motulė gūdžiai raudoja. Aš, rankelę jai paduodams, širdyje raudójau. Meška raudojo, vilkas giedojo, seno bernelio pažėlavojo. Sunku linksmintis, kai žinai, kad šalia rauda nuskriausta siela. Nei raudók, nei giedok iš sarmatos. Nudvėsė kiaulelė – a tu raudók, a tu giedok (nieko nebepadarysi) . Neužverda puodas, koc tu raudók. Šlapia, brada – apsiavimas raudóte ráuda (greit plyšta) . Kai giedi – visi girdi, kai raudi – niekas nemato. Tos pačios akys ráuda ir juokias. Kam bus gaila, tas raudós, kam pasmirs, tas pakavos. Ar raudosi, ar giedosi – vis tiek kaltas. Verkia ji, raudoja, kaip girioje gegutė kukuoja. Radęs neskvatok, pametęs neraudók. Sukurpytas, sulopytas, eina keliu raudódamas. Miške gimė, miške augo, namo parejus, rauda. Tėvas sužvairavo, sukosėjo, motina raudoti pradėjo, žmonės iš to džiaugsmą didį turėjo. Ir raudas jo rauda kaipo vienatinio.

2. lieti (ašaras): Raudu raudu ašarėles, pasižiūriu – nė lašelio.

3. prašyti ašarojant: Pragėrė, pragėrė į vė ráuda, nuėjęs pas tą bobą. Vaikas mokslo teip rauda, geidžia.

4. aimanuoti, dejuoti: Atejus vis ráuda: tai to, tai to jai maža. Ráuda boba, kad negali gyvent su marčia. Atejus [kaimynė] pusdienį raudójo raudójo, kad jai bloga gyvent. Mes raudojam ir aimanuojam, kai gėrimai ir valgymai lieka nepaliesti, nes tuomet brangi vėlė namus yra apleidusi. Vai, Sigute, piemenėle, nė tu verkie, nė raudokie! Sigitas štai raudo [ja] ant mūsų vargų. Jojo vaikeliai beraudos, bedejuos. Geriau be naudos, bet tik niekas neraudos. labai rūpintis, sielotis: Jūsų Bronytė tai raudódavo raudódavo dėl mokslo (labai norėjo mokytis) . Boba, neraudỹ.

5. sakyti rečitatyvu raudos žodžius. verkiant su žodžiais, apgailėti mirusį: Moterys tuo tarpu raudojo raudas. Raudos neturi pastovaus teksto: raudant kiekviena rauda tartum sukuriama iš naujo. Ráuda moterys po nabašnyku. Raudoju (ir garbstau). Senyboj samdydavo raudót. Raustim sueję [prie numirėlio]. Mūs krašte, mirus motinai, labai ráusti. Tu ilgai da [r] raudỹ. Kap ma motina pamirė, tai aš raudójau žodžiais – niekas negalėj pirkioj būt [iš graudumo]. Labai gražiai ráuda. Kaip numiršta žmogus ar žmona, tai raudoja. Nėr kam kavoja, nėr kam raudoja. Senovėje Lietuvoje mirusiųjų raudodavo dažniausiai moterys. Mūsų brolio kunigaikščiai raudójo. Aš brolio raudojau. Kas gi man padės brolio raudótie? Kas tavę raudõs, pijoke mano? Vieną vakarą išėjo į sodą ir ėmė savo motinėlės raudoti. Raudosi vaiko brangaus. Ištekėjusi duktė raudoja motinos.
raudótinai. Pakavojo nabašnyką raudotinai. verkauti ištekant: Kai teka, tai ráuda; pradeda raudót nuo girnų. Mada buvo eit per kiemus, raudot [prieš vestuves]. Jeigu jaunoja neráuda, neišrokuoja – nemoka. Aš dainelių daugiaus nedainuosiu, aš raudutę, raudą raudosiu. Sėskis, sesule, sėskis jaunoja, nieko nemačys, kad tu raudójai.

6. išduoti panašų į raudojimą balsą: Tik toli, Šventosios pakraščiais, rėkavo žąsys, raudojo piemenų rageliai. Ko jūs raudate, beržai? Ar jum saulės nepakanka, ar lietaus mažai? Ir užpustys tave sniegai, raudos tau klaikūs vėjai. Kai ištekėjai, juoda naktis man stojo. Ariu, būdavo, o žemė rauda po noragu. Prieš badą, prieš blogus metus apuokai ráuda. Kai parjojo namo, girdi – šuo rauda. Viršum gervės skrisdamos raudojo.
apraudóti.

1. raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus. Bernas apraudójo kumeliuką. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki. Apraudójau mirusį. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami. Niekas iš giminės jo neapraudojo. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą. Nusidėjimus mūsų … apraudokime. Gaivink apalpusį, apraudok numirusį. Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti.

2. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) . Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu. Kurmonas balsiai apsiraudójo. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?!

3. raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti. Žalktienė patį apraudojo. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo. | Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį. apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas.
atraudóti.

1. gailiai apverkti: Jau aš atraudójau tas skolas, daugiau, kol gyva, jų nesidaryčia. Kas nerauda močios numirusios, tai atsiraudos supuvusios.

2. ateiti raudant.

3. raudojimu atgauti, susigrąžinti: Piemenė raudója, led atraudója pagrėbtus galvijus. Nei atraudosi, nei ką – ką čia raudi?! | Ežero vėtrą peršauksiu verkdamas, gal atraudosiu nuodėmę aš.
įraudóti.

1. įnikti gailiai verkti: Įraudójai tu vakar gerai. Kap insraudó [jo],
tai i rodos maža. Kalbėjo įsiraudojusi kaip kūdikis.

2. įstengti raudoti raudą, garbstyti mirusį: Labai įsigailinusi duktė, apraudodama tėvą, nebe taip įráuda; tolimesnė giminietė labiau gali įraudóti.
išraudóti.

1. gailiai verkiant, išlieti (ašaras): Kiek ašarų išraudojot, žodelių dovenojot, tiek užgims raitelių. Raudok neraudojęs, bet ašaros sraujos nebus išraudotos.

2. pakankamai išsiverkti: Kiekvieną kartą, vilkdamas kruvinomis rumbėmis išraižytą užpakalį, jis patraukdavo kurs nors į miškelį ar į laukus, iki apalpimo išsiraudodavo. Po to užsidarė savo seklyčioje, idant išsiraudoti.

3. išleisti, išlydėti raudant, gailiai verkiant: Išlydėjo išraudójo savo vyrelį karan. Išraudójo mergelė savo bernelį [karan]. Kai ejo Kanstantinas, Ažubalienė išraudojo, išleidė.

4. kurį laiką apraudoti, gailiai apverkti: Paskui jo išraudójo visus metelius.

5. verkaujant atsisveikinti: Seniau jaunoja išraudódavo, iškukuodavo, išbučiuodavo visus.

6. gailiai verkiant, raudant išprašyti: Išraudojo tris šimtus rublių. Iš Klemusios vos išraudójo zėkis žibančiuos popierėlius. Man grėbliukas moliavotas, nuo berniokų išraudótas. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti arba raudote, jei moki, išraudoti. Rauda, kole išsiráuda [mokinukas] penkiukę.
[visàs] akìs [sausaĩ] išraudóti daug verkti, gailiai raudoti: Visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių gailėdama. Kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot? Tautos akys yra sausai išraudotos.
nuraudóti

1. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudójo nugailėjo visi, labiausia tėvai. Nuraudójo vaiką, ale kitą dieną grįžo. Mes jau jį nuraudójom, manėm, kad nebegrįš.

2. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas blogas. Kai užeina kas, rodas nusiverkt, nusiraudót.

3. apverkti raudomis, apgarbstyti mirusį: Tas nuraudojo savo matušės.

4. raudant nulydėti: Nuraudojom, nugiedojom Stanislovą į Šilelį, kur taip neseniai buvo nulydėję senąją Bataitienę.

5. nubėgti raudant: Nulėkė, nuraudójo an milicnyką, o ką gi tas milicnykas!
paraudóti

1. kiek paverkti gailiai: Taip da nieko, bet kad tik bent kiek susirūpinu arba paraudu, tai tuoj pradeda po krūtine spausti ir gale gerklės džiūt. Džiaukis, mergyte, kol prie tėvelių, paskui paraudosi. Apsiėmei su draugais giedoti, reiks dabar ir paraudoti. Giedojo uliojo, o dabar tegul paraudoja. Kaipgi būdavo prie jo ramu – ar pasiraudoti, ar pasisieloti. Až gero vyro pasigiedosiu, až laidokelio pasiraudósiu.

2. paaimanuoti: Tinginiai kokie paráuda, o visi gerai gyvena. Pasbėdočia, pasraudõčia savo didžius vargelius. Žvengia žirgeliai pasižvengaudami, verk mano mergytė pasiraudódama.

3. apverkti raudomis, pagarbstyti: Čia mano kaimynka tai kap kur paráuda. Jis sau mislija: ryt poryt mirs motina, o kas jos nabagės paraudos, o kas ją pakodyluos? O kas tavę paraudos, pijokėli mano?
pérraudoti.

1. perliūdėti, peraimanuoti kurį laiką: Teip neilgus parraudojau metus.

2. baigti apraudoti mirusį: Ir perraudojęs Juda nuejo kirptų avių savo ing Thimnath.
praraudóti

1. pradėti raudoti, gailiai balsu verkti: Ji praraudójo, o paskui ir prakalbėjo.

2. praverkti kurį laiką: Tris metus praraudojau dukrelės.

3. raudojimu sugadinti: Trejus metus beverkdama, akis praraudojau.
priraudóti

1. užtektinai priverkti: Kasdie priráudu. Numirė vaikas, priraudójau, priraudójau ir apgeibau. Kiek ana priraudójo! Je už gero vyro, dėkavos, dėkavos, je už kokio pijokėlio, priraudõs, priraudõs. Kiek tik lindo, prisraudó [ja] u.

2. priverkti tam tikrą kiekį (ašarų): Priraudojo puodą ašarų. O kai aš patekau už šelmio bernelio, rieškutėles priraudójau. Jeigu priraudosi stiklinę ašarų ir jas jai kaip nors supilsi, tai atgys [mergaitė]. Anas priraškis, kap šuva priraudós (nieko nepriraškys) . Pridirbsi su manim tiek, kiek šuva priraudos.
suraudóti

1. gailiai balsu pravirkti: Staiga jis iškėlė galvą ir garsiai suraudojo. Parėjo iš karo, klausia vaikų: „Kur mama?“, – o tie suraudójo. Dar gailiau suaidėjo kankliai, dar gūdžiau suraudojo jų stygos. Už užšalusio lango trumpai suraudojo skambalas.

2. garbstant ištarti, išverkauti: Mokėjo jis … kanklėmis paskambinti, dainelei pritarti, raudą suraudoti.
užraudóti

1. imti gailiai balsu verkti: Ana kai ažrauma, tai net kitiem ašaros byra. Ryte gegutėlė užkukuos, užkukuos, našlelio vaikeliai užraudos, užraudos. To mergiotė labai gailiai ažraudojo ir sako: – Dabar tai aš vėl prapuoliau. | Vilkas storu balsu užraudojo.

2. apsiverkti, ašaromis apsipilti: Sėdi Antukas ažsiraudójęs. Kas yra, ko užsiraudójus? Ir ažsiráuda sėdėdamas vienas. labai daug, labai smarkiai verkti: Ažsiraudójau, kap likau namie viena. Gerai, kad šiandie parėjai: būtų mama užsiraudójus. Vienas vaikas būtų užsiraudójęs.

3. raudomis apgarbstyti: Tada ožkelė užverkė, užraudojo [savo vaikelius].

4. nuo raudojimo užpursti. Juos sekė užraudotos akys – moterys lydėjo vaikus, vyrus, sužadėtinius arba nepažįstamus. Pareina jin, baisiausia akys užraudotos, užtinę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apraudoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x