apraičioti

ráičioti, -ioja, -iojo. risti.

1. ritinėti, ridenti: Ráičiok akmenis arčiau griovio. Valstiečiai dalbom raičiojo medžius. Prie medžiui dirbt sunku, reikia ráičiot medžiai. Pasdarė lovelį, kiaušinius ráičioja [per Velykas]. Raičioja sniegą, deda gniutulį prie gniutulio, lipdo galvas, rankas, stato akis, apgobia vieną kepure, kitą skara. Po kalnelį vaikščiodama, akmenėlius raičiojau. Svirne riešutus begvaldysi, sode obuolėlius beraičiosi. Ant marių krantelio raičiojau žiedelį, viliojau mergelę da jaunų metelių. Kaipgi galėtų mielės nusistoti ant dugno, kad bačką raičiotumbei?! Kai sienojus ráičiojęs, nuvargau. Tu gi kaladžių neráičiok, ale dirbk (dirbk nesunkų darbą) . Verčiau akmenai ráičioti, negu aklam gyventi ant svieto. Statinės, tuščios ir pilnos, tik raičiojasi po denį. Apvyniojus su šiaudais butelius, kad nesiraičiotų, sustatyt į puodą. Kiek čia bėgiota, kiek raičiotasi stačiais skardžiais. Būdavo raičiojamasi įvairiai: atsigulus šonu po vieną ir grupėmis, įlindus į maišus ar kailinius. Jau saulutė žeme ráičiojasi (leidžiasi) . ritant vynioti: Anas neva atnešęs audimo ritinius, varto, raičioja, rodo vieną, rodo kitą.

2. vartyti nuo vieno šono ant kito, volioti: Katukas pelę ráičioja. Subėgę žmonės pradėjo jį raičioti, volioti, vedžioti. Kitus ant šukių bei karštų anglių šen ir ten raičiojo. Po aslą apie jo kojas raičiojosi keli berniūkščiai. Anys nieko nekruta (nedirba) – ráičiojas kai vilkai in dirvono. Iš juoko ráičiojaus po lovą. Kad pasakis, tai nors ráičiokis iš juoko! Pripasakodavo [pirklys] aibes juokingiausių atsitikimų, nuo kurių visi raičiodavosi iki pilvo skaudėjimo. Štai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs, ráičiojos ant aslos. Klimas taip nugirdė sargus, kad tie, atsigulę ant žemės, tik raičiojasi, užmiršę apie aviną. Jei šuva po žemę raičiojasi, tai, sako, bus lietaus. Ráičiojies kiek nori ligoninėj. Nors raičiokis dirvoje – taip sausa.

3. raitytis (iš skausmo): Paširdžius kaip raižo, an žemės ráičiojas. Ráičiosis ráičiosis, i numiršta gumbu. Anas visą dieną pilvu ráičiojas (pilvą skauda) . Ráičiojasi ant žemės ir unksčia. Kumelys ráičiojas [nuo gyvatės įkandimo].

4. vikriai laipioti: Raičiokis, raičiokis tu po medžius, ar nepaims tavęs galas! Nesiráičiok per lovą, suvertęs nepataisysi! Raičiojasi po medžius kaip voverė.
pilvù (pilvaĩs) ráičiotis juoku leipti, labai juoktis: Visi juokiasi, pilvaĩs ráičiojasi.
sáulė žemè ráičiojasi labai gražus oras: Tai graži lauke: sáulė žemè ráičiojas. Šiandie saulùtė žemè ráičiojasi. Kad saulė žeme raičiotųs – neišdžiūtų (labai šlapia) .
apráičioti. apristi.

1. apridenti. .

2. nuridenti: Aš apráičiojau didumą akmenų nuo tos vietos šalin.
atráičioti

1. atristi.

2. atsiraitoti, pasiraitoti: Mergė, atsiraičiojusi rankoves ligi pečių, minkė geldoj tešlą.
įráičioti. įristi.

1. įridenti: Įráičiojo darbininkai visus akmenis sodelin.

2. įsibėgti riedant.
išráičioti. išristi.

1. išridenti. .

2. praleisti kurį laiką raičiojant: Visą dieną išráičiojom akmenis.

3. išsklisti riedant: Pinigai išsiraičiojo po visą aslą.
iš juõko (juokaĩs) išsiráičioti. labai juoktis.
nuráičioti

1. nuristi 1: Akmenis nuráičioti.

2. nuraitoti: Rankoves nuráičiok žemyn.
paráičioti. paristi; paritinėti: Vaikai, einam ritulį paráičioti. Jonukas eidavo nuo šieno kupetos pasiraičioti.
juokaĩs (juokù) pasiráičioti labai pasijuokti: Pasráičiojom visi juokaĩs! Pasráičiok tu iš šito vaiko juokù.
pérraičioti. perristi 1; perridenti.
praráičioti. raičiojant pralaisvinti taką: Velniai tuos akmenis raičio [jo] raičio [jo]. Praraičio [jo],
jau vė artie (baigia privyti) .
priráičioti. priristi.

1. priridenti.

2. prisiraityti (iš skausmo): Prisiráičiojo nemažai, gydės, neišsigydė.
suráičioti.

1. suristi 1: Reikia sienojai suráičioti.

2. suvolioti: Baigus minkyti, suraičiojamas gumulas ir supjaustomas gabalais. Dieve duok, kad tave velniai suraičiotų!
užráičioti. užristi 1; užridenti: Užráičiok akmenis ant tako.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ráičioti, </b>-ioja, -iojo. risti. <br/>1. <span class="explanation">ritinėti, ridenti: </span> Ráičiok akmenis arčiau griovio. Valstiečiai dalbom raičiojo medžius. Prie medžiui dirbt sunku, reikia ráičiot medžiai. Pasdarė lovelį, kiaušinius ráičioja [per Velykas]. Raičioja sniegą, deda gniutulį prie gniutulio, lipdo galvas, rankas, stato akis, apgobia vieną kepure, kitą skara. Po kalnelį vaikščiodama, akmenėlius raičiojau. Svirne riešutus begvaldysi, sode obuolėlius beraičiosi. Ant marių krantelio raičiojau žiedelį, viliojau mergelę da jaunų metelių. Kaipgi galėtų mielės nusistoti ant dugno, kad bačką raičiotumbei?! Kai sienojus ráičiojęs, nuvargau. Tu gi kaladžių neráičiok, ale dirbk <span class="explanation"> (dirbk nesunkų darbą) </span>. Verčiau akmenai ráičioti, negu aklam gyventi ant svieto. Statinės, tuščios ir pilnos, tik raičiojasi po denį. Apvyniojus su šiaudais butelius, kad nesiraičiotų, sustatyt į puodą. Kiek čia bėgiota, kiek raičiotasi stačiais skardžiais. Būdavo raičiojamasi įvairiai: atsigulus šonu po vieną ir grupėmis, įlindus į maišus ar kailinius. Jau saulutė žeme ráičiojasi <span class="explanation"> (leidžiasi) </span>. <span class="explanation">ritant vynioti: </span> Anas neva atnešęs audimo ritinius, varto, raičioja, rodo vieną, rodo kitą. <br/>2. <span class="explanation">vartyti nuo vieno šono ant kito, volioti: </span> Katukas pelę ráičioja. Subėgę žmonės pradėjo jį raičioti, volioti, vedžioti. Kitus ant šukių bei karštų anglių šen ir ten raičiojo. Po aslą apie jo kojas raičiojosi keli berniūkščiai. Anys nieko nekruta <span class="explanation"> (nedirba) </span> – ráičiojas kai vilkai in dirvono. Iš juoko ráičiojaus po lovą. Kad pasakis, tai nors ráičiokis iš juoko! Pripasakodavo [pirklys] aibes juokingiausių atsitikimų, nuo kurių visi raičiodavosi iki pilvo skaudėjimo. Štai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs, ráičiojos ant aslos. Klimas taip nugirdė sargus, kad tie, atsigulę ant žemės, tik raičiojasi, užmiršę apie aviną. Jei šuva po žemę raičiojasi, tai, sako, bus lietaus. Ráičiojies kiek nori ligoninėj. Nors raičiokis dirvoje – taip sausa. <br/>3. <span class="explanation">raitytis (iš skausmo): </span> Paširdžius kaip raižo, an žemės ráičiojas. Ráičiosis ráičiosis, i numiršta gumbu. Anas visą dieną pilvu ráičiojas <span class="explanation"> (pilvą skauda) </span>. Ráičiojasi ant žemės ir unksčia. Kumelys ráičiojas [nuo gyvatės įkandimo]. <br/>4. <span class="explanation">vikriai laipioti: </span> Raičiokis, raičiokis tu po medžius, ar nepaims tavęs galas! Nesiráičiok per lovą, suvertęs nepataisysi! Raičiojasi po medžius kaip voverė. <br/><b> pilvù (pilvaĩs) ráičiotis</b> <span class="explanation">juoku leipti, labai juoktis: </span> Visi juokiasi, pilvaĩs ráičiojasi. <br/><b>sáulė žemè ráičiojasi</b> <span class="explanation">labai gražus oras: </span> Tai graži lauke: sáulė žemè ráičiojas. Šiandie saulùtė žemè ráičiojasi. Kad saulė žeme raičiotųs – neišdžiūtų <span class="explanation"> (labai šlapia) </span>. <br/><b>apráičioti</b>. apristi. <br/>1. <span class="explanation">apridenti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">nuridenti: </span> Aš apráičiojau didumą akmenų nuo tos vietos šalin. <br/><b>atráičioti</b><br/>1. atristi. <br/>2. <span class="explanation">atsiraitoti, pasiraitoti: </span> Mergė, atsiraičiojusi rankoves ligi pečių, minkė geldoj tešlą. <br/><b>įráičioti</b>. įristi. <br/>1. <span class="explanation">įridenti: </span> Įráičiojo darbininkai visus akmenis sodelin. <br/>2. <span class="explanation">įsibėgti riedant. </span> <br/><b>išráičioti</b>. išristi. <br/>1. <span class="explanation">išridenti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką raičiojant: </span> Visą dieną išráičiojom akmenis. <br/>3. <span class="explanation">išsklisti riedant: </span> Pinigai išsiraičiojo po visą aslą. <br/><b> iš juõko (juokaĩs) išsiráičioti</b>. <span class="explanation">labai juoktis. </span> <br/><b>nuráičioti</b><br/>1. nuristi 1: Akmenis nuráičioti. <br/>2. <span class="explanation">nuraitoti: </span> Rankoves nuráičiok žemyn. <br/><b>paráičioti</b>. paristi; <span class="explanation">paritinėti: </span> Vaikai, einam ritulį paráičioti. Jonukas eidavo nuo šieno kupetos pasiraičioti. <br/><b> juokaĩs (juokù) pasiráičioti</b> <span class="explanation">labai pasijuokti: </span> Pasráičiojom visi juokaĩs! Pasráičiok tu iš šito vaiko juokù. <br/><b>pérraičioti</b>. perristi 1; <span class="explanation">perridenti. </span> <br/><b>praráičioti</b>. <span class="explanation">raičiojant pralaisvinti taką: </span> Velniai tuos akmenis raičio [jo] raičio [jo]. Praraičio [jo], jau vė artie <span class="explanation"> (baigia privyti) </span>. <br/><b>priráičioti</b>. priristi. <br/>1. <span class="explanation">priridenti. </span> <br/>2. <span class="explanation">prisiraityti (iš skausmo): </span> Prisiráičiojo nemažai, gydės, neišsigydė. <br/><b>suráičioti</b>. <br/>1. suristi 1: Reikia sienojai suráičioti. <br/>2. <span class="explanation">suvolioti: </span> Baigus minkyti, suraičiojamas gumulas ir supjaustomas gabalais. Dieve duok, kad tave velniai suraičiotų! <br/><b>užráičioti</b>. užristi 1; <span class="explanation">užridenti: </span> Užráičiok akmenis ant tako.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.