apmiršti

mir̃šti, -ta, -o

1. neišlaikyti atmintyje, neprisiminti: Miršaũ miršaũ ir užmiršaũ visai, ką jis sakė. Negreit, negreit anykštiečiai ir anykštėnai pradėjo miršti Liudiškių Kairių šeimą. Ir pamažėle, pamažėle Vanka miršo sodžių ir jo papročius. Rusiškai tai jau nemiršiù. Gerai, kad nemir̃štat, atvažiuokit dažniau. Moku, ale reikia mir̃št. Išvažiavęs nemir̃šk namų, parašyk kada, kaip sekas. Taip miršaũ užmiršau, kad nė į galvą neatėjo. Ko tu jauna norėjai, aš jaunas nemiršau. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui, nemirškit manę, vargo sesulės. Valgė linksmai jis uogikę po uogikės ir miršo baimę savo. Grįžti nesugrįšiu, miršti neužmiršiu. Tu mums prisakei, vienybė [je],
malonė [je] jeib gyventumbim ir gėrybes nemirštumbim. Nemirškite meilingai priimt svečius. Ir kačei ana jo užmirštų, tačiau aš tavęs nemiršiu.

2. nykti iš atminties: Ojoi, kiek žmogus žinotum, jegu niekas nesimirštų̃. Visi pasakymai mir̃štas.
apmir̃šti

1. truputį, iš dalies išleisti iš atminties, ne viską prisiminti: Miršte apmiršaũ dainas. Tik jau apmirš apmirš vaikas, kad močios nėr, ir vėl kad duos rėkt. Aš net žmones apmiršaũ nog darbų. Aš daug pasakų mokėjau, ale daug apmir̃šus. Iš savo didžio vargo gimines apmir̃šo. Karvė veršį jau pradeda apmir̃šti. Jauna šeiminykė – gali apmir̃št [paduoti ką valgyti]. Neapsimirškim, kad ir mes. kalti esme.

2. truputį išnykti iš atminties: Apsmir̃šo jau, ag pirmiau neturėdavau kur dėtis: kur neini – nėr ramumo, akỹs stojas. Visa kas apsmir̃šta per ilga – ir didžiausia bėda. Kap nerašėm, tai ir apsimir̃šo.
išmir̃šti

1. užmiršti: Aš ir visai išmiršau, kad šiandien nenusiprausiau. Nuėjau miestelin ir išmiršau parnešt druskos. Visas giesmeles išmiršaũ.

2. išnykti iš atminties: Jau daug metų praėjo, išsimir̃šo visos [giesmės]. Dabar daug žodžių išsimir̃šta.
numir̃šti

1. išleisti iš atminties, užmiršti: Tu numiršaĩ mane, nemyli, nebšnekies. Čia to pirkau, čia to, ir numiršta siūlų paprašyt. Numiršaũ visas pasakas, kaip pasenau.

2. pamažu išleisti iš atminties, kiek primiršti: Buvom jį numir̃šę. Ir karvė, kol numir̃šta veršį, bliauna. [Motina] rašo Teosiuką truputį numiršusi, ant rudens kito laukianti. Dabar jau truputį numiršaũ, o pirma tai tik rėkt nenustodavau, kai numirė.

3. nuprasti: Ta karvė jau numir̃šusi nu bandos.
pamir̃šti

1. išleisti iš atminties, užmiršti: Ale, beje, pamiršau pasakyti: malonu žentas, ale gaila varškės. Aš metams jau seniai skaičių pamiršau. Iš gerų dienų ir dienas pamiršo. Nė aguonos grūdo nepamiršau. Pamiršáu, ką man išeidamas sakei. Ana veikiau mane pamir̃š. Gal ir mokam [dainų],
bet pamir̃šę. Pàmiršta, kas mokėta, ne nū giedota. Kirvio pàmiršta. Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo (nežinojo, ką sakyti) . Sūrius užpyko ir, pasimiršęs prižadėjimą, pasuko žiedą aplink pirštą. Atrodo, kad jis pasimiršo dežuruojąs, – kalbėjo ir kalbėjo.

2. išnykti iš atminties: Pasimir̃šta per ilgumą. Dabar jau pasimir̃šo pasakos.
papamir̃šti. užmiršti: Aš daug žinojau, ale ir papamiršaũ daug.
pripamir̃šti. primiršti: Aš pripamiršaũ, kap itą vadina. Jau susenau ir pripamiršaũ.
primir̃šti

1. truputį išleisti iš atminties: Jis buvo lietuvišką kalbą primiršęs, o dabar jau atsižino. Avis primiršo vaiką. Ir aš jau primiršáu, ką mes tada šnekėjom. Daug jau ir primiršaũ giesmių.

2. truputį išnykti iš atminties: Žinoma, savo žmogaus iškada, paki prismir̃šta. Prisimir̃štas senos gadynės dalykai.
sumir̃šti. užmiršti: Sumiršti dainas nedainuojant tankiai. Ką ir žinojau, tai sumiršaũ. Buvau miestely ir sumiršaũ druskos nupirkt. Velik prieš kalnelį akmenėlį risti, ne ką susmylėjus ir vėl susimiršti.
užmir̃šti

1. išleisti iš atminties, neatminti: Buvau sausai užmiršęs tą dainą; turėjau ant širdies dainą ir užmiršau. Visi užmiršo senąjį varną, negailestingai užmiršo. Taip daug gero bedarydamas visai vyskupystei ir savo pelno neužmiršo. Daina padeda vargus užmiršti. Kadaise ši vietovė buvo visų užmirštas kaimelis. Ta daina, kur užmir̃štama, tai ta negyva, o kur neužmir̃štama, tai ta gyva. Užmiršo kirvio ledui prakirst. Kad eisi, neužmir̃šk ir Jurgelio pasiimti. O kad tu galva, užmiršau, kaip vadinasi. Aš ažmiršaũ jos pravardės. Kap pabučiavo, anas ir ažmiršo savo mergelės. Toks užmirštąs, neatsimena, ką tura parnešti. Viskas yr užmirštà. O mokytiniai jo užmiršo imt su savim duonos. Kam manęs užumiršai? Užmir̃šo ją Dievas: ji visiškai paseno, nebegirdi, nebemato, o vis dar tebegyvena, nemiršta. Praeitoji užmirštoji diena. Užgimiršta, pragišokta (kas seniai įvyko, su laiku užmirštama) . Mirsiu ir neužmiršiù (niekad neužmiršiu) ! Aš daugiau ažmiršau, kaip tu žinai (tu nieko neišmanai) . Nieko neužmiršo, nieko neišmoko (laikosi senų pažiūrų) . Skubinamas nekepa, užmirštas sudega. Eidamas arti užmiršo, kad arklys nešertas.
užmirštinaĩ. Neužmirštinaĩ parnešk iš miesto baronkų. Ažumirštinai. Vos Jūratė jį pamatė priešais milžinu galiūnu, užsimiršusi skaistybės, savo dieviškos didybės, pamylėjo žemės sūnų. Par dvarą jojau ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės. Vyručiai, užsimirštate niekus plepėję. Negali užsimiršti, kad pametė raktus. Kaip užsimirši, bedainuosi, kaip atsiminsi, beraudosi. Klausiu tad tave, o netikįsis ir išganymo savo užmiršęsis žmogau. Nelaimieji ir užsimiršęjie sūnūs žmonių.

2. išeiti iš atminties: Praėjo ir užsimiršo Kaukazo tautų tautelių despotų ir engėjų gadynė. Per laiką visa kas ažsimir̃šta. Pasidedas kartais ir užmir̃štas. Užmir̃štas tas, ko nebturì. Jau tėvas ir ažsimir̃šo, o seniai čia numirė!

3. atitraukti mintis, nebegalvoti apie ką: Prie darbo greičiau užsimirši, nusiraminsi. Atleiskite, meldžiamieji, kad taip iš džiaugsmo užsimiršau, ir eikit šen į vidų, o aš kiek apsigerbsiu. Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai, visiškai užsimiršdama.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mir̃šti, </b>-ta, -o<br/>1. <span class="explanation">neišlaikyti atmintyje, neprisiminti: </span> Miršaũ miršaũ ir užmiršaũ visai, ką jis sakė. Negreit, negreit anykštiečiai ir anykštėnai pradėjo miršti Liudiškių Kairių šeimą. Ir pamažėle, pamažėle Vanka miršo sodžių ir jo papročius. Rusiškai tai jau nemiršiù. Gerai, kad nemir̃štat, atvažiuokit dažniau. Moku, ale reikia mir̃št. Išvažiavęs nemir̃šk namų, parašyk kada, kaip sekas. Taip miršaũ užmiršau, kad nė į galvą neatėjo. Ko tu jauna norėjai, aš jaunas nemiršau. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui, nemirškit manę, vargo sesulės. Valgė linksmai jis uogikę po uogikės ir miršo baimę savo. Grįžti nesugrįšiu, miršti neužmiršiu. Tu mums prisakei, vienybė [je], malonė [je] jeib gyventumbim ir gėrybes nemirštumbim. Nemirškite meilingai priimt svečius. Ir kačei ana jo užmirštų, tačiau aš tavęs nemiršiu. <br/>2. <span class="explanation">nykti iš atminties: </span> Ojoi, kiek žmogus žinotum, jegu niekas nesimirštų̃. Visi pasakymai mir̃štas. <br/><b>apmir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį, iš dalies išleisti iš atminties, ne viską prisiminti: </span> Miršte apmiršaũ dainas. Tik jau apmirš apmirš vaikas, kad močios nėr, ir vėl kad duos rėkt. Aš net žmones apmiršaũ nog darbų. Aš daug pasakų mokėjau, ale daug apmir̃šus. Iš savo didžio vargo gimines apmir̃šo. Karvė veršį jau pradeda apmir̃šti. Jauna šeiminykė – gali apmir̃št [paduoti ką valgyti]. Neapsimirškim, kad ir mes. kalti esme. <br/>2. <span class="explanation">truputį išnykti iš atminties: </span> </span> Apsmir̃šo jau, ag pirmiau neturėdavau kur dėtis: kur neini – nėr ramumo, akỹs stojas. Visa kas apsmir̃šta per ilga – ir didžiausia bėda. Kap nerašėm, tai ir apsimir̃šo. <br/><b>išmir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">užmiršti: </span> </span> </span> Aš ir visai išmiršau, kad šiandien nenusiprausiau. Nuėjau miestelin ir išmiršau parnešt druskos. Visas giesmeles išmiršaũ. <br/>2. <span class="explanation">išnykti iš atminties: </span> </span> Jau daug metų praėjo, išsimir̃šo visos [giesmės]. Dabar daug žodžių išsimir̃šta. <br/><b>numir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">išleisti iš atminties, užmiršti: </span> </span> Tu numiršaĩ mane, nemyli, nebšnekies. Čia to pirkau, čia to, ir numiršta siūlų paprašyt. Numiršaũ visas pasakas, kaip pasenau. <br/>2. <span class="explanation">pamažu išleisti iš atminties, kiek primiršti: </span> Buvom jį numir̃šę. Ir karvė, kol numir̃šta veršį, bliauna. [Motina] rašo Teosiuką truputį numiršusi, ant rudens kito laukianti. Dabar jau truputį numiršaũ, o pirma tai tik rėkt nenustodavau, kai numirė. <br/>3. <span class="explanation">nuprasti: </span> Ta karvė jau numir̃šusi nu bandos. <br/><b>pamir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">išleisti iš atminties, užmiršti: </span> </span> Ale, beje, pamiršau pasakyti: malonu žentas, ale gaila varškės. Aš metams jau seniai skaičių pamiršau. Iš gerų dienų ir dienas pamiršo. Nė aguonos grūdo nepamiršau. Pamiršáu, ką man išeidamas sakei. Ana veikiau mane pamir̃š. Gal ir mokam [dainų], bet pamir̃šę. Pàmiršta, kas mokėta, ne nū giedota. Kirvio pàmiršta. Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo <span class="explanation"> (nežinojo, ką sakyti) </span>. Sūrius užpyko ir, pasimiršęs prižadėjimą, pasuko žiedą aplink pirštą. Atrodo, kad jis pasimiršo dežuruojąs, – kalbėjo ir kalbėjo. <br/>2. <span class="explanation">išnykti iš atminties: </span> </span> Pasimir̃šta per ilgumą. Dabar jau pasimir̃šo pasakos. <br/><b>papamir̃šti</b>. <span class="explanation">užmiršti: </span> </span> </span> Aš daug žinojau, ale ir papamiršaũ daug. <br/><b>pripamir̃šti</b>. <span class="explanation">primiršti: </span> Aš pripamiršaũ, kap itą vadina. Jau susenau ir pripamiršaũ. <br/><b>primir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį išleisti iš atminties: </span> Jis buvo lietuvišką kalbą primiršęs, o dabar jau atsižino. Avis primiršo vaiką. Ir aš jau primiršáu, ką mes tada šnekėjom. Daug jau ir primiršaũ giesmių. <br/>2. <span class="explanation">truputį išnykti iš atminties: </span> </span> Žinoma, savo žmogaus iškada, paki prismir̃šta. Prisimir̃štas senos gadynės dalykai. <br/><b>sumir̃šti</b>. <span class="explanation">užmiršti: </span> </span> </span> Sumiršti dainas nedainuojant tankiai. Ką ir žinojau, tai sumiršaũ. Buvau miestely ir sumiršaũ druskos nupirkt. Velik prieš kalnelį akmenėlį risti, ne ką susmylėjus ir vėl susimiršti. <br/><b>užmir̃šti</b><br/>1. <span class="explanation">išleisti iš atminties, neatminti: </span> Buvau sausai užmiršęs tą dainą; turėjau ant širdies dainą ir užmiršau. Visi užmiršo senąjį varną, negailestingai užmiršo. Taip daug gero bedarydamas visai vyskupystei ir savo pelno neužmiršo. Daina padeda vargus užmiršti. Kadaise ši vietovė buvo visų užmirštas kaimelis. Ta daina, kur užmir̃štama, tai ta negyva, o kur neužmir̃štama, tai ta gyva. Užmiršo kirvio ledui prakirst. Kad eisi, neužmir̃šk ir Jurgelio pasiimti. O kad tu galva, užmiršau, kaip vadinasi. Aš ažmiršaũ jos pravardės. Kap pabučiavo, anas ir ažmiršo savo mergelės. Toks užmirštąs, neatsimena, ką tura parnešti. Viskas yr užmirštà. O mokytiniai jo užmiršo imt su savim duonos. Kam manęs užumiršai? Užmir̃šo ją Dievas: ji visiškai paseno, nebegirdi, nebemato, o vis dar tebegyvena, nemiršta. Praeitoji užmirštoji diena. Užgimiršta, pragišokta <span class="explanation"> (kas seniai įvyko, su laiku užmirštama) </span>. Mirsiu ir neužmiršiù <span class="explanation"> (niekad neužmiršiu) </span> ! Aš daugiau ažmiršau, kaip tu žinai <span class="explanation"> (tu nieko neišmanai) </span>. Nieko neužmiršo, nieko neišmoko <span class="explanation"> (laikosi senų pažiūrų) </span>. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega. Eidamas arti užmiršo, kad arklys nešertas. <br/><b>užmirštinaĩ</b>. Neužmirštinaĩ parnešk iš miesto baronkų. Ažumirštinai. Vos Jūratė jį pamatė priešais milžinu galiūnu, užsimiršusi skaistybės, savo dieviškos didybės, pamylėjo žemės sūnų. Par dvarą jojau ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės. Vyručiai, užsimirštate niekus plepėję. Negali užsimiršti, kad pametė raktus. Kaip užsimirši, bedainuosi, kaip atsiminsi, beraudosi. Klausiu tad tave, o netikįsis ir išganymo savo užmiršęsis žmogau. Nelaimieji ir užsimiršęjie sūnūs žmonių. <br/>2. <span class="explanation">išeiti iš atminties: </span> Praėjo ir užsimiršo Kaukazo tautų tautelių despotų ir engėjų gadynė. Per laiką visa kas ažsimir̃šta. Pasidedas kartais ir užmir̃štas. Užmir̃štas tas, ko nebturì. Jau tėvas ir ažsimir̃šo, o seniai čia numirė! <br/>3. <span class="explanation">atitraukti mintis, nebegalvoti apie ką: </span> Prie darbo greičiau užsimirši, nusiraminsi. Atleiskite, meldžiamieji, kad taip iš džiaugsmo užsimiršau, ir eikit šen į vidų, o aš kiek apsigerbsiu. Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai, visiškai užsimiršdama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.