lúošinti, -ina, -ino.
1. daryti luošą: Pats žmogus neturi savo kūno dalių nei naikinti, nei luošinti.
2. gadinti, daryti nevykusį: Kambarys buvo labai netaisyklingo keturkampio pavidalo, ir tai jį kažkaip luošino. žaloti moraliai: Kiek ši poezija turėjo dvasiškai luošinti mūsų trapesniąją jaunuomenę, kiek tvaiko ji turėjo pripūsti į jos galvas!
aplúošinti.
1. padaryti kiek luošą: Jau keleri metai esąs podagros apluošintas.
2. apgriauti, apgadinti: Bet kai sustojo ties vėjo ir laiko apluošinta savo trobele, vėl visą savo jaunystės siaubą pajuto. kiek sužaloti moraliai: Ne tik ją apvylė, bet apluošino josios dvasią.
sulúošinti.
1. padaryti luošą, sužaloti: Nori suluošinti jaučius, dirbdamas lyjant. Aš esanti neišauklėta ir turinti suluošintas kojas. Stora raukšlė susimetė suluošintoje kaktoje.
2. sugadinti, apgriauti: Lopė vėjų ir lietaus suluošintą pirkią. sužaloti moraliai: Ir būtų čia visų pamirštas buvęs – vienišas, klaikios beprasmybės suluošintas nevykėlis, jei ne „bajorvedžio“ rūpestingumas. Jo dvasinis gyvenimas skurdus, seklus ir suluošintas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.