.
lementavóti, -ója, -ójo (lamentować). dejuoti, raudoti:
1. Lementavok nelementavojus – iš numirusių nebeprikelsi. Gūdžiai lementavojo mergelė, už bernelio eidama. | Emilia lementavoja, kad jau reikia kiaulės gyt. Nelementavók, gyveni nėko netrūkdamas. Neverk, mergele, nelementavokis; eisme į sodną, ten pauliavosme. Pati savo vyro dikčiai lementavójos.
2. primygtinai ką sakyti, įgrumenti: Motina, išleisdama Viliuką parnešti vaistų, lementavójo, kad nėkur ilgai neužtruktų.
3. graužtis, kankintis: Jis lementavojo ir lementavojo lig pat smerčio adynos.
4. minėti; apkalbėti; niekinti: Jie ilgai lementavójo tave. Kad lementavójo, kad lementavójo tave visi žmonės. Tu mane visados lementavóji.
aplementavóti. apraudoti, apgarbstyti: Reik man rūtelius aplementavoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.