kirtė́jas, -a. kirtė́jas, -à. kirtė̃jas, -à.
1. kas kerta kirviu (medį): Nauji medžiai, nauji kirtėjai. Kiti medžiai, kiti kirtėjaĩ. Daug medžių, maža kirtėjų. Vai užaugs užaugs mūsų broleliai, girelės kirtėjėliai. Žaliojoj girelėj jauni kirtėjeliai. Oi kaip man žaliuoti žiemą vasarėlę, kirtėjėliai lanko rytą vakarėlį. Oi ėjo ėjo du bernužėliai, liepelės kirtėjėliai. Idant malkų kirtėjais ir vandenio nešėjais būtų visų žmonių.
2. kas kerta, pjauna dalgiu (javus): Kur matyta, kad viena rišėja keturių kirtėjų rištų! Oi, ant kalno kirtėjėlės kerta. Iš dalgės pažinsi kirtėją.
3. kertėjas.
apkirtė́jas, -a. kas apkerta.
atkirtė́jas, -a. kas smarkiai atsako, atkerta. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.