kiáulioti, -ioja, -iojo. kiaulióti, -iója, -iójo
1. bjauroti, teršti.
2. plūsti, koneveikti: Baisus liežuvis tos bobos, kad užpuola kiáulioti visus. Kad nori, tai nesikiauliók.
3. elgtis kaip kiaulei: Kiáulioties yra apsieiti kaip kiaulė.
4. bastytis: Be jokios priegados po svietą kiauliosi.
apkiáulioti
1. apibjauroti, apteršti: Toks ano arimas – apkiáuliojo tiktai. Tokie čia dar drįs mano namus apkiaulioti!
2. pasielgti kiauliškai, nemandagiai: Apsikiáulioti yra su svečiais durnai apsieiti. Nenorėjau apsikiáulioti, tai ir daviau penkis rublius. Kiáuliote apsikiáuliojo gaspadinė.
iškiáulioti.
1. sudarkyti, išbjauroti: Tu tik iškiauliójai mėsą, t. y. išmauriojai, išmaišei, kad netinka. Neėdė, ne nėko, tik iškiáuliojo, ir tiek.
2. išplūsti, iškoneveikti: Aš aną ir iškiáuliojau! Nors ir tokia panele dedasi, bet iškiáuliojau po visais, ir bengtas balius.
nukiáulioti. sutepti, suterlioti: Nenukiáuliok tos kningos.
prikiáulioti. priteršti: Ką dirbi?! Man kepurę prikiauliosi! Prikiáuliota troba. Valtį prikiauliojo.
sukiáulioti. subjauroti, suteršti: Ką tikt palytės, tą beregint sukiaulios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.