kentìmas. → kęsti.
1. kančios, skausmo, nemalonumo patyrimas: Nereikia lakstyt kaip be galvos, nebūtų buvę tiek kentìmo. Aprinko. Jerusalem ant kentimo.
2. neapykanta: Pyka, dvaro nekentimas Normantiškėje didėjo, augo. Iš nekentimo visus svirplius išnaikinau. Jųdviejų prietelystė išnyko ir į jos vietą augo piktumas ir nekentimas.
3. nekantrumas, piktumas: Neskentimas neregėtas, kad neateina, kada reikia.
apkentìmas. → apkęsti.
1. neapykanta: Ir per tai tarp brolių n'apkentimas išdygo.
2. galėjimas pakęsti, apsikęsti: Tai apsikentimas tavo su tais vaikais: vienas verkia, kitas rėkia.
iškentìmas. → iškęsti 1: Ir duok man tvirtą iškentimą. Yra sunkesni dalykai iškentimui.
2. turėjimas kantrybės laukti.
nukentìmas. → nukęsti.
pakentìmas. → pakęsti.
1. skausmo pakėlimas: Ar manai, kad žmogus miršta iš nepakentìmo?
2. kantrybė.
3. turėjimas apykantos kam: Čia pamatiniai imperijos įstatymai apie tikėjimų pakentimą sugriauti.
užkentìmas. → užkęsti: Užkentimo, arba tolerancijos, įstatymas. Kaimynystėje gyvenant pakyla kartais vaidai, neužsikentimai, pavydai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.