apkėblinėti

kėblinė́ti, -ė́ja, -ė́jo; kėblinti 1: Iš po ligos led kėblinė́ [ja] marti, t. y. vaikščio [ja] silpnai. Kūdikis jau kėblinė́ [ja],
t. y. ein atsiremdamas. Kėblinė́ [ja] it paklaikęs. Ir kėblinė́s pasieniais – darbo imkis! Eik greičiau namo nekėblinėjęs. Buvo ką tik pagijęs, ką tik pradėjo kėblinėti. Ligonis, senis kėblinė́ja. Ale anksti tavo vaikas pradėjo kėblinė́t! Iš ligos pakilo diedelis, kėblinė́ja, bet dar vis su lazda. Kėblinė́ja žmogus po sodą, ir gana. Vištos vis dar kėblinė́ja ir neina tūpti.
apkėblinė́ti. apkėblinti.
nukėblinė́ti. nukėblinti: Žiūrėk, jau jis kupstais prie pat ežerėlio nukėblinė́jo.
pakėblinė́ti. pakėblinti 1: Jų vaikas dar vos septynių mėnesių, o jau pakėblinė́ja. Tegu [vaikas] po aslą pakėblinė̃s.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kėblinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo; kėblinti 1: Iš po ligos led kėblinė́ [ja] marti, t. y. vaikščio [ja] silpnai. Kūdikis jau kėblinė́ [ja], t. y. ein atsiremdamas. Kėblinė́ [ja] it paklaikęs. Ir kėblinė́s pasieniais – darbo imkis! Eik greičiau namo nekėblinėjęs. Buvo ką tik pagijęs, ką tik pradėjo kėblinėti. Ligonis, senis kėblinė́ja. Ale anksti tavo vaikas pradėjo kėblinė́t! Iš ligos pakilo diedelis, kėblinė́ja, bet dar vis su lazda. Kėblinė́ja žmogus po sodą, ir gana. Vištos vis dar kėblinė́ja ir neina tūpti. <br/><b>apkėblinė́ti</b>. apkėblinti. <br/><b>nukėblinė́ti</b>. nukėblinti: Žiūrėk, jau jis kupstais prie pat ežerėlio nukėblinė́jo. <br/><b>pakėblinė́ti</b>. pakėblinti 1: Jų vaikas dar vos septynių mėnesių, o jau pakėblinė́ja. Tegu [vaikas] po aslą pakėblinė̃s.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.