apkavoti

.
kavóti, -ója, -ójo (chować, xaвaць).

1. slėpti: Kažno, kur anas obuolius kavója? Kavok greičiau kirvį! Kas moka vogti, tas moka ir kavoti. Anys kavojas šiauduos. Tu galėsi po patalais kavotis. Gana tau kavotis, pasrodyk bent kartą žmonėm. Kodėl tu nuo manęs kavojys? Jis, matyt, bijo žmonių, kad kavójasi. Kas gyvas, bėgo kavotis. Gal ir mani priimste kavótis (tokį žaidimą žaisti, kur reikia pasislėpusių ieškoti) ? Vilkas bėga į mišką kavóties.

2. laidoti, kasti į žemę: Kap numirsiu, tai mane kavósit šalia tėvo. Veža kavot žmogų. Labai gražiai ją kavójo. Buvau išvažiavus seseries kavót. In senųjų kapų jau nebekavója. Vakar jauną moteriškę kavójo. Kavókite mane, kur norite. Eičiau, klausčiau motinėlės, kur kavosim bernelį. Kavokit mane jauną rūtelių daržely. Nekavokiat mani jauno ant aukšto kalnelio, po žalia liepele. Nėra čia grabo kūnams kavóti, nėra seselių brolių raudoti. Serga vaivoja, ateina nedėlia – nėr kas kavója. Anas ir kavõsis čia, ne Molėtuose.

3. dėti į kapčių, žiemai į žemę užkasti (bulves): Rytoj bul'bas kavósma. Reiks ryt bul'bas ant kapčių kavot.

4. laikyti, saugoti, taupyti: Mėsą kavók ant rytojaus. Kavojo [šernas] vaikus savo nuo erelio. [Mėšlas] dobilą prieš didį šaltį kavoja. Kavokim taigi kalbą.

5. ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti: Kavók vaikus gražiai! Kūdikį kavóti. Tėvams į turgų išvažiavus, kaimynė atejo vaikų kavóti. Gausi eiti vaikų kavóti. Negaliu išeiti į turgų – reik tą vaiką kavóti. Ans dabar užimta – vaiką kavó [ja]. Pats juos kavojo. Kavojau siratėles, sušildžiau piemenačius. Juo mes gyvolius kavojam, juo geriaus jie tarpsta. Jūs daugiau galvijų laikyti ir tuos geriaus kavoti galėsite.
apkavóti.

1. paslėpti: Auk, lelija, ir bujok, ponios kapą apkavok.

2. sudėti į rūsį: Apkavojau aš didumą bulvių rūty (rūsy).

3. išsaugoti: Ką prieš ugnį apkavóti. Nuo daug pikto apkavojami pastojo.

4. apžiūrėti, globoti: Apkavóti motiną, senį, ligonį. Jis dabar galėsiąs savo mielą motiną jos senatvėj gražiai aprūpinti ir apkavoti.
įsikavóti pasislėpti: Įsikavóti yra įsidalbstyti.
iškavóti.

1. išslapstyti: Tavorą iškavójo po šiaudais. Senis iškavojęs visus savo pinigus. Kas bijojo, visi išsikavójo.

2. išlaikyti paslėpus: Tris dienas iškavojo vaikas peiliuką, o paskuo ir parodė. Neiškavósiu viso amžiaus.

3. išlaidoti: Aš visus iškavójau. palaidoti: Juodu bevaikę bobą iškaršino, iškavojo.

4. išsaugoti, išlaikyti: Aš iškavójau dalgį, nepagadinęs ilgą čėsą. Šius obuolius gali per visą metą iškavóti. Lapė, kardą pagriebdama, prie vanago prišokdama, zuikį iškavojo.

5. išslaugyti, išgloboti: Kūdikį visą žiemą iškavójau.
nukavóti.

1. nuslėpti: Nuo vaikų nieko negali nukavóti, vis randa. Negaliu niekaipos nuskavót.

2. blogai prižiūrėti: Tą vaiką Antosė čystai nukavójo – jau i kojoms nebepaeita.
pakavóti.

1. paslėpti: Kur tu pakavojai mano pirštines? Kurgi aš taũ (tave) pakavosiu? Pakavók nuog vaiko peilį, dar insipjaus. O, vainike, vainikėli, kur aš tave pakavosiu? Naujo [je] skrynio [je] pakavojo. Toj' bobutė įleido juos į tokią stubelę ir pakavojo. Meluoja ir galo nepakavója (per daug aiškiai meluoja) . Vok – pakavók, nereiks pirkti, nutvers – pakars, nereiks mirti. Jis pasikavój [o] už tvoros. Kažno, kur višta paskavojo, kad niekur negaliu rast? Aukštoj klėtelėj pasikavojo, stipriąsias dureles užsidarė. Jūs pasikavókiat, o aš ieškosiu. Kad pasikavójo, nė neieškok – atsiras pats. Biskį kiek valgiau, o kitą pasikavojau nuo vaikų. Į keturias nedelias turėjo jau Šulcas dešimtį dolerių spintoj pasikavojęs. | Gali su savo protu pasikavoti, tu tiek nesupranti.

2. palaidoti: Kai numirsim, visus po žemėm pakavõs. Žmogus ne gyvulys – numirė, ir reikia pakavót. Vakar Baltrėnės paskutinį vaiką pakavójo – visi išmirė. Jau pakavójom dėdę. Aš pakavojau savo mergelę prie pačių namužėlių. Čia bernelis pakavotas, skendęs dėl vainiko žaliųjų rūtelių. Bus paskavót.

3. supilti į kaupą, rūsį: Bulves jau ir mes pakavójom.

4. paslaugyti, pasaugoti: Pakavok vaiką, kol aš grįšu. Paprašė pakavóti jos vaiką ir nuejo. Gerai dar, kad motina pas jus būna, bent vaikus pakavója.
prikavóti.

1. prislėpti: Prikavojo jis obuolių pilną šieną.

2. prikasti, pripilti į rūsį, kaupą: Pernai daug mažiau bulvių prikavójom, negu šiemet.

3. prižiūrėti, globoti: Aš prikavojau tavo kūdikėlį. Tu turi kūdikį, kvietkas kavoti, prikavóti. Jį čia gerai prikavójo, penėjo.
sukavóti.

1. suslėpti: Sukavójo nuo vokiečių karves.

2. sukasti į rūsį, kaupą: Šiemet ir mes bul'bas sukavojom kapčiun. Ar jau sukavojot bulves?
užkavóti.

1. užslėpti: Jų daug daiktų yra užkavóta. Nuo to vyro pijokėlio mane užkavokit. Žemėje ant kožnos vietos yra užkavoti skarbai. Ko tu ten valgai užsikavójęs? Ažsikavójo vaiką ir niekur neišleidžia. Užsikavójęs da visko turi.

2. užimti kapais, užlaidoti: Jau ir naująsias kapines baigia užkavóti. Trimitos, triūbos tai mane giedojo, o vamzdeliai užkavojo.

3. išsaugoti, išlaikyti: Aš užkavojau paslėpęs. Jūs šanavokit jaunąsias dieneles, jūs užkavókit rūtų vainikėlius.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkavoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x