„Apkalbus“ yra būtojo laiko dalyvis, kilęs iš veiksmažodžio apkalbėti („išgirsti, išklausyti“). Nurodo veiksmo, kuris jau įvyko, rezultatą – kažkas buvo išklausytas ar išgirstas.
Pavyzdžiai:
1. Apkalbus visus liudininkus, teisėjas priėmė sprendimą.
(Išklausius visus liudininkus)
2. Ji jau buvo apkalbusi gydytoją dėl simptomų.
(Jau buvo išklausiusi/pasikonsultavusi su gydytoju)
3. Apkalbus kolegas, supratau problemą.
(Pakalbėjęs su kolegomis ir išgirdęs jų nuomonę)
Trumpai:
Vartojamas kalbant apie įvykdytą klausymo/pasitarimo veiksmą, dažnai prieš priimant sprendimą ar įvertinant situaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.