apipūti

pū́ti, pū̃va (pū̃na. pū́sta;), pùvo (pùvė).

1. veikiant bakterijoms organiškai irti, gesti; dūlėti, trūnyti, trešti: Orai blogi, miežiai da ne visi parvežti, kiti pū́sta. Katros roputės pùvo, supuvo dirvo [je]. Rugiai pū́sta in lauko, o duonos nėra. Bulbės pūsta. Užaugo bulbos: ir pùs, ir bus. Obuoliai pū́sta, kirmėlių sugraužti. Obuoliai pùvo kap pakepti. Jos. teip pat veikiai pūna, būdamos ir šilimoj. Organiniai kūnai pūsta tada, kai jie gauna pakankamai oro, t. y. deguonies. Nudžiūvusieji augmens ne pūva, bet trūnėja, nes ten daug yra vandens, o maža šilumos ir oro. Ma [no] dures nei lūžta, nei pū́sta. Po tinku sienos daugiau pū́sta. Marškiniai pū́sta ant kaklo. Ans keras jau bepū̃nąs. Sėdynė patvory pū́sta, guli. Dangstis ledokas, pū́sta pošnia. Lininės sietkos greit pū́sta. Nagai nepūna. Tik gaila balnelio šilko bepūstančio. Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta. Kvepia amžinai kintanti miško žemė, kvepia pūvantis medis. Po pačiais vidaus langais bala pūvančio vandens smirdėjo. Jaunas brolužėlis žemelėj pūsta. Tu žemėj bepūsi, aš už kito būsiu. O aš pūnąs sutvėrimas, aš pjaulas. Ir kaipo auksas negenda, nepūna, teip tada kūnas motinos tavo žemė [je] neturia pūti. Šuva smirda kai pū̃vamas. Kosu į gembę įsikibusi – plaučių pūvamąją ligą turiu. Ano rankosa darbas pū́sta (lėtai, prastai dirba) . Pažadėta bebūną, pakilnota bepūną. In seniną galva džiūsta, kojos pū́sta. Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta. Kūnas žemėje pūsta, dūšia pasaulį valgydina.
pūtinaĩ. Nupū́s liuob pūtinaĩ, ne tik nuskirs [piemenų kojos]. virsti puvenomis: Kad žemė pyna (pyja), tada ir velėna pū̃na, ir todėl koja kiaurai smunka, klimpsta. smukti, gesti, irti: Buržuazinė kultūra vis labiau pūva.

2. nykti patekus į labai vargingas sąlygas: Nereiktų pūti tamsiuose rūsiuose. Pū́ti kalėjime. Geriau biednam varge pūti, negu turtingam su gėda būti.

3. ilgai drybsoti, miegoti: Pūk, nor tu išstipk! Per visą naktį pùvo, ir sako, kad da jam maža miego.
apipū́ti.

1. aplink, iš paviršiaus apgesti; aptrešti, aptrūnyti: Medis apipùvęs. Maliavonė ta, gan jau supendėjusi ir apipuvusi, tebėr ir dabar koplyčio [je] mokslinyčios. Appùvusių bulbų yra. Lietingu oru pradalgiuose šienas išsiplauna, apipūva, nustoja žalios spalvos. Noriu perstatyti svirną, vienas galas apipuvęs. Vasarą mėsa vis apipùvus ir apipùvus, net valgyt nesnori.

2. nedideliam kiekiui supūti: Šiųmetės bulbės apipùvo. Kolei atavežė slyvas, apipùvo jam mašinoj.
atpū́ti. pūvant atkristi: Akys buvo išpuvusios, uodega atpùvusi. Atpūk nagos, jei aš tau dantų neišmalsiu!
liežiùvis neatpùvęs gerai moka kalbėti: Liežiùvis, kad jį skradžiai, neatpùvęs buvo.
rañkos neatpùvę viską sugeba: Mūs Liudos rañkos do neatpùvę – ką paims, tą padaris.
įpū́ti. vietomis papūti, įgesti; įdūlėti, įtrūnyti: Taip ji. pasakiusi, iš urvos greitai išlindo ir surinkusi daug įpùvusių atnešė kaulų. Įpùvęs medis. Jei atsiranda šaknėse vietos įpuvusios, tas reik išpjaustyti dailiai. Veizėk, kitas [obuolys] būs įpùvęs, kitas kartus. Mūsų valdžia su šitoms priprovoms viernai bandys tą įsipuvusiąją vėžligę išgydyti.
išpū́ti (ižpūti).

1. pūvant pasidaryti skylei: Drevė yra išpùvęs vidurys medžio. Medis išpùvęs – didelė kiaurynė yra. Tas gluosnis išpùvęs. Driūtosios vinkšnos vidurys buvo išpùvęs. Atsirado kokis grybas, ir ìšpuvė pamatai. [Vieškelio] pakraščiais auga apkerpėjusių medžių su išpuvusiomis šakomis. Siena po langais pirmiausia išpūna. Buvo, buvo, ir dugnas išpùvo (susilaukė liūdno galo) .

2. visiems supūti, išgesti: Kur žemiau, nebgalės nė bulbių pasėti – išpū́s. Išpūs mieteliai, išvirs tvorelė. Šlapio [je] vieto [je] pasėti rugiai tankiai išpūna. Dantys išsopa, išsopa, išpū́sta teip anys. Kad tau dantys (akys) išpūtų̃!

3. pavirsti puvenomis: Žemė išpijusi, išmirkusi ir velėna išpùvusi. Kopūstai mėgsta riebią išpuvusią drėgną žemę. Mėšlas išvežėm iš rudenio, išpùvo gerai, paderės bulbos.
nupū́ti. pūvant nukristi, atsiskirti, sunykti: Kerčios trobos nupùvo. Per ilgą laiką jai nupuvo nuo kūno drabužiai ir nukrito rankos. Jau nùpuvė kryžius. Būt ta koja kiaura buvus i nupùvus. Kas kaltas, kad tavo kumelės nupuvęs stimburys! Kap stovi vanduo, bulbojai nupū́sta. Nupuvo ir paliko nė kokie linai. Rudenį jau ana nupū́sta žolė [ežere]. Nupū́siam i mes kaip tos daržinės. Kad tau liežiuvis nupūtų̃!
nenupùvusius nagùs turė́ti viską sugebėti daryti: Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo.
papū́ti.

1. kiek patrešti, ne visai supūti, apipūti; iš apačios supūti: Papùvo medis bestovėdamas, t. y. patrešo. Sienos papùvusios ligi langų. Iš lauko nieko, ale iš vidaus papuvęs. Da visa siena sveika, tik pamatinis papùvęs. Bolka papùvus. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, jėg tik stuobriai papùvę savaime išvirtę. Per dvidešimts metų dieną naktį ant oro tas diržas papuvo. Nuog žemės drėgnumo jo. šerdis papuvo. Kriaušės papuvę gardesnės. Visos bulvės sveikos, retai katra biskį papùvus. Kur tie gyvuliai beės – nupjautas šienas taip ilgai gulėjo ir papùvo.

2. sudūlėti, sutrūnyti, supūti: Moma pamirė seniai, jau ir kaulai papùvo. Tik ma [no] tavoriščiai jau papùvo, pamirė ir nėra. Tę jau visa papùvę. Tuos metus bulbos čystai papùvo. Kap dav [ė] lietaus, papùvo viskas ant laukų.
pérpūti.

1. kiaurai, visam supūti: Kaip obūlys pūni párpūni, taip i senas. Párpuvę pamidorai. Tik pusiau tepérpuvusios lentos.

2. pavirsti puvenomis: Susmulkinta velėna net du kartus greičiau perpūva. Negalima dirvų tręšti šviežiu neperpuvusiu mėšlu, ypač jei gyvuliai šeriami piktžolėtu pašaru. Kanapes tinka sėti perpuvusiame durpyne.

3. miegoti, drybsoti.
piepū́ti. pripūti 1: Buvo į mares [= mariose] medžiai pypùvę.
prapū́ti. išpūti skylei: Apatiniai sienojai jau kone kiaurai prapùvę. Katras obuolys susibukina, tam, žiūrėk, ir prapùvęs šonas. Vienas ir kitas obuolys prapuvęs.
pripū́ti.

1. kiek apipūti, papūti, įpūti: Drabužis, šlopmė [je] pamestas, pripū̃va. Šitokiom liūtim visa diedovana prìpuvė. Pripùvę bit kviečiai. Jau pripùvęs šienas – toks pabalęs. Susidėjau į pelenus kiaušinius ir pripùvo. Epušė pripùvo. Kokią šlapią ir pripuvusią ropę rasdamas, dabotingai attolink. A sakau, reikia pasdairyt, ar pripùvę kitas šonas [išgaišusio vilko]. Būdavo pripuvęs sodas obuolių (daug priaugę ar prikritę) .

2. pavirsti puvenomis: Paržiem jis. yr pripùvęs, tad nekaista. Skujų pripuvusi žemė riebesnė. Ant stogo privilko spalių; spaliai susigulėjo, pripuvo, šiaudus prislėgė, ir vėjas nebegalėjo pašiaušti ar nuplėšti stogo. Skujų dėta (eglašakių krėsta) žemė pasidaro pripuvusèsnė.
supū́ti. sapū́ti.

1. pavirsti puvėsiais, sutrūnyti, sudūlėti, sutrešti, sugesti; pūvant sunykti: Paminėsi, vaike, supùvusią mañ, kad gerai aš tau sakiau. Žemelėj būsi, greitai supūsi, ir mažus vaikelius jauna pravirkdysi. Taip iš jo nieko nebėra: supùvęs kaip senas pūzras. Pūsras yra medis supùvęs, nekaitrus. Po medžiais pirmiau stogas supūsta. Supùvęs buvo kluonas, ir sudeginau. Lentos jau pairę, supùvę. Ten ano tie budinkai buvo jau supùvę. Siūlas greita supū́sta. Apsidarė tais supùvusiais drobužiais i lauka (laukia) . Sniege drabužiai nesupū̃na, o šiltai vandenė [je] supūna, pamarguo [ja]. Net pajuodę dobilai, kap supùvę. Pūsta šienas, supùs. Šiemet agurkai išdvėsė, pamidorai supùvo – nebėr tolko viškai. Tai supùvę bulvės, kai mielės. Žemumosa visa sùpuvė. Ale subuvo supùvo visas derlius. Paršiokas supùvo subuvo – druskos nebuvo. Išturėt reikia, kad ana. nesupūstum̃. Patepa patelnią su supùvusiuo sviestu. Supū́sta [kiaušinis],
kuris kliuka. | Nesupū́s sniegas danguj, nemislyk, turės išsisnigti. Miegtpuvys – kurs miegta lig supū́damas (dieną naktį) . Ema lygiai supùvusiom rankom! Žiūrėk, kad nenulėkt! Geras obuolys supuvusio nepataiso, supuvęs gerą pagadina. Nuo supuvusio obuolio genda sveikas. Netaisysi stogą – supus, neparemsi namų – sugrius. Dėl manęs tai ten gãli būti ir supūti – aš neimsiu. Kur mano bus, ir po velėna nesupus. Kas buvo – supuvo! Kad tu sudžiūtumi, kad tu supūtumi, toks muno piršlelis, kam tu muni išpiršai? Jūs čia būkit ir supūkit, aš eisiu namų žiūrėti ir namų penėti (Šlapias ir šlapias, niekad nesupūsta. Diena naktis guli, niekad nesupūva. Kas nesupūva po žeme? – Vardas. Mesk į vandenį – plauks, kask į žemę – nesupūs.
supùvusiai. Bulvės genda kietai, nesupuvusiai. nusmukti, sugesti, pakrikti: Keliaklupsčiavimas prieš supuvusią buržuazinę kultūrą. Minkštakūnišku ir supuvusiu savo liberalizmu jūs išpaikinote žmones.

2. pasidaryti netikusiam, sumenkėti, susilpnėti, sukriošti: Tas meistras jau supùvęs. Senis jau visai supùvęs, negi be jam ženytis. Supùvę bobos randa diedų (vyrų) . Tokios supùvusios bobos, su lazikiums eina. Besu supùvusi, tiek negaliu besiūti. Kap tik pavakarys, tai jau aš ir supùvęs (apimtas miego, nieko nebegaliu) . Supùvusi galva, ale padirbau. Gavo tokią supùvusią mašiną. Kad jis būt mokytas, tai jis būt nesupùvęs (išmintingas) . Tu ir supū́si – galvočium nebūsi.

3. sunykti, pražūti patekus į nepakeliamas sąlygas: Ar mano rūsyse supūti panorote! Tu man supūsi kalėjime, jeigu atvirai neprisipažinsi! Papuolei ton peklon, tai ir būsi, lig supū́si. Aš gyvas supùvęs nuo ligų ir vargų visokių.
supùvęs dvylẽkis (skatìkas) menkas daiktas, niekas: Bet iš jo neišbiro nė supuvusio dvylekio: žemaitis tyčia šį. tuščią buvo pakabinęs. Jo darbas nevertas supùvusio skatìko.
užpū́ti.

1. pripūti, priskresti nešvarumų: Visi ažrūgę ažpùvę katileliai. Ažpùvę par taũ visi kampai. | Ažpùvus nosyna (prišašusi) .

2. kiek įpūti: Kožnas ažpùvęs obuolys.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pū́ti, </b>pū̃va (pū̃na. pū́sta;), pùvo (pùvė). <br/>1. <span class="explanation">veikiant bakterijoms organiškai irti, gesti; dūlėti, trūnyti, trešti: </span> Orai blogi, miežiai da ne visi parvežti, kiti pū́sta. Katros roputės pùvo, supuvo dirvo [je]. Rugiai pū́sta in lauko, o duonos nėra. Bulbės pūsta. Užaugo bulbos: ir pùs, ir bus. Obuoliai pū́sta, kirmėlių sugraužti. Obuoliai pùvo kap pakepti. Jos. teip pat veikiai pūna, būdamos ir šilimoj. Organiniai kūnai pūsta tada, kai jie gauna pakankamai oro, t. y. deguonies. Nudžiūvusieji augmens ne pūva, bet trūnėja, nes ten daug yra vandens, o maža šilumos ir oro. Ma [no] dures nei lūžta, nei pū́sta. Po tinku sienos daugiau pū́sta. Marškiniai pū́sta ant kaklo. Ans keras jau bepū̃nąs. Sėdynė patvory pū́sta, guli. Dangstis ledokas, pū́sta pošnia. Lininės sietkos greit pū́sta. Nagai nepūna. Tik gaila balnelio šilko bepūstančio. Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta. Kvepia amžinai kintanti miško žemė, kvepia pūvantis medis. Po pačiais vidaus langais bala pūvančio vandens smirdėjo. Jaunas brolužėlis žemelėj pūsta. Tu žemėj bepūsi, aš už kito būsiu. O aš pūnąs sutvėrimas, aš pjaulas. Ir kaipo auksas negenda, nepūna, teip tada kūnas motinos tavo žemė [je] neturia pūti. Šuva smirda kai pū̃vamas. Kosu į gembę įsikibusi – plaučių pūvamąją ligą turiu. Ano rankosa darbas pū́sta <span class="explanation"> (lėtai, prastai dirba) </span>. Pažadėta bebūną, pakilnota bepūną. In seniną galva džiūsta, kojos pū́sta. Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta. Kūnas žemėje pūsta, dūšia pasaulį valgydina. <br/><b>pūtinaĩ</b>. Nupū́s liuob pūtinaĩ, ne tik nuskirs [piemenų kojos]. <span class="explanation">virsti puvenomis: </span> Kad žemė pyna (pyja), tada ir velėna pū̃na, ir todėl koja kiaurai smunka, klimpsta. <span class="explanation">smukti, gesti, irti: </span> Buržuazinė kultūra vis labiau pūva. <br/>2. <span class="explanation">nykti patekus į labai vargingas sąlygas: </span> Nereiktų pūti tamsiuose rūsiuose. Pū́ti kalėjime. Geriau biednam varge pūti, negu turtingam su gėda būti. <br/>3. <span class="explanation">ilgai drybsoti, miegoti: </span> Pūk, nor tu išstipk! Per visą naktį pùvo, ir sako, kad da jam maža miego. <br/><b>apipū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aplink, iš paviršiaus apgesti; aptrešti, aptrūnyti: </span> Medis apipùvęs. Maliavonė ta, gan jau supendėjusi ir apipuvusi, tebėr ir dabar koplyčio [je] mokslinyčios. Appùvusių bulbų yra. Lietingu oru pradalgiuose šienas išsiplauna, apipūva, nustoja žalios spalvos. Noriu perstatyti svirną, vienas galas apipuvęs. Vasarą mėsa vis apipùvus ir apipùvus, net valgyt nesnori. <br/>2. <span class="explanation">nedideliam kiekiui supūti: </span> Šiųmetės bulbės apipùvo. Kolei atavežė slyvas, apipùvo jam mašinoj. <br/><b>atpū́ti</b>. <span class="explanation">pūvant atkristi: </span> Akys buvo išpuvusios, uodega atpùvusi. Atpūk nagos, jei aš tau dantų neišmalsiu! <br/><b> liežiùvis neatpùvęs</b> <span class="explanation">gerai moka kalbėti: </span> Liežiùvis, kad jį skradžiai, neatpùvęs buvo. <br/><b>rañkos neatpùvę</b> <span class="explanation">viską sugeba: </span> Mūs Liudos rañkos do neatpùvę – ką paims, tą padaris. <br/><b>įpū́ti</b>. <span class="explanation">vietomis papūti, įgesti; įdūlėti, įtrūnyti: </span> Taip ji. pasakiusi, iš urvos greitai išlindo ir surinkusi daug įpùvusių atnešė kaulų. Įpùvęs medis. Jei atsiranda šaknėse vietos įpuvusios, tas reik išpjaustyti dailiai. Veizėk, kitas [obuolys] būs įpùvęs, kitas kartus. Mūsų valdžia su šitoms priprovoms viernai bandys tą įsipuvusiąją vėžligę išgydyti. <br/><b>išpū́ti</b> (ižpūti). <br/>1. <span class="explanation">pūvant pasidaryti skylei: </span> Drevė yra išpùvęs vidurys medžio. Medis išpùvęs – didelė kiaurynė yra. Tas gluosnis išpùvęs. Driūtosios vinkšnos vidurys buvo išpùvęs. Atsirado kokis grybas, ir ìšpuvė pamatai. [Vieškelio] pakraščiais auga apkerpėjusių medžių su išpuvusiomis šakomis. Siena po langais pirmiausia išpūna. Buvo, buvo, ir dugnas išpùvo <span class="explanation"> (susilaukė liūdno galo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">visiems supūti, išgesti: </span> Kur žemiau, nebgalės nė bulbių pasėti – išpū́s. Išpūs mieteliai, išvirs tvorelė. Šlapio [je] vieto [je] pasėti rugiai tankiai išpūna. Dantys išsopa, išsopa, išpū́sta teip anys. Kad tau dantys (akys) išpūtų̃! <br/>3. <span class="explanation">pavirsti puvenomis: </span> </span> </span> Žemė išpijusi, išmirkusi ir velėna išpùvusi. Kopūstai mėgsta riebią išpuvusią drėgną žemę. Mėšlas išvežėm iš rudenio, išpùvo gerai, paderės bulbos. <br/><b>nupū́ti</b>. <span class="explanation">pūvant nukristi, atsiskirti, sunykti: </span> Kerčios trobos nupùvo. Per ilgą laiką jai nupuvo nuo kūno drabužiai ir nukrito rankos. Jau nùpuvė kryžius. Būt ta koja kiaura buvus i nupùvus. Kas kaltas, kad tavo kumelės nupuvęs stimburys! Kap stovi vanduo, bulbojai nupū́sta. Nupuvo ir paliko nė kokie linai. Rudenį jau ana nupū́sta žolė [ežere]. Nupū́siam i mes kaip tos daržinės. Kad tau liežiuvis nupūtų̃! <br/><b> nenupùvusius nagùs turė́ti</b> <span class="explanation">viską sugebėti daryti: </span> Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo. <br/><b>papū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek patrešti, ne visai supūti, apipūti; iš apačios supūti: </span> Papùvo medis bestovėdamas, t. y. patrešo. Sienos papùvusios ligi langų. Iš lauko nieko, ale iš vidaus papuvęs. Da visa siena sveika, tik pamatinis papùvęs. Bolka papùvus. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, jėg tik stuobriai papùvę savaime išvirtę. Per dvidešimts metų dieną naktį ant oro tas diržas papuvo. Nuog žemės drėgnumo jo. šerdis papuvo. Kriaušės papuvę gardesnės. Visos bulvės sveikos, retai katra biskį papùvus. Kur tie gyvuliai beės – nupjautas šienas taip ilgai gulėjo ir papùvo. <br/>2. <span class="explanation">sudūlėti, sutrūnyti, supūti: </span> Moma pamirė seniai, jau ir kaulai papùvo. Tik ma [no] tavoriščiai jau papùvo, pamirė ir nėra. Tę jau visa papùvę. Tuos metus bulbos čystai papùvo. Kap dav [ė] lietaus, papùvo viskas ant laukų. <br/><b>pérpūti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiaurai, visam supūti: </span> Kaip obūlys pūni párpūni, taip i senas. Párpuvę pamidorai. Tik pusiau tepérpuvusios lentos. <br/>2. <span class="explanation">pavirsti puvenomis: </span> </span> </span> Susmulkinta velėna net du kartus greičiau perpūva. Negalima dirvų tręšti šviežiu neperpuvusiu mėšlu, ypač jei gyvuliai šeriami piktžolėtu pašaru. Kanapes tinka sėti perpuvusiame durpyne. <br/>3. <span class="explanation">miegoti, drybsoti. </span> <br/><b>piepū́ti</b>. pripūti 1: Buvo į mares [= mariose] medžiai pypùvę. <br/><b>prapū́ti</b>. <span class="explanation">išpūti skylei: </span> Apatiniai sienojai jau kone kiaurai prapùvę. Katras obuolys susibukina, tam, žiūrėk, ir prapùvęs šonas. Vienas ir kitas obuolys prapuvęs. <br/><b>pripū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek apipūti, papūti, įpūti: </span> Drabužis, šlopmė [je] pamestas, pripū̃va. Šitokiom liūtim visa diedovana prìpuvė. Pripùvę bit kviečiai. Jau pripùvęs šienas – toks pabalęs. Susidėjau į pelenus kiaušinius ir pripùvo. Epušė pripùvo. Kokią šlapią ir pripuvusią ropę rasdamas, dabotingai attolink. A sakau, reikia pasdairyt, ar pripùvę kitas šonas [išgaišusio vilko]. Būdavo pripuvęs sodas obuolių <span class="explanation"> (daug priaugę ar prikritę) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pavirsti puvenomis: </span> </span> </span> Paržiem jis. yr pripùvęs, tad nekaista. Skujų pripuvusi žemė riebesnė. Ant stogo privilko spalių; spaliai susigulėjo, pripuvo, šiaudus prislėgė, ir vėjas nebegalėjo pašiaušti ar nuplėšti stogo. Skujų dėta (eglašakių krėsta) žemė pasidaro pripuvusèsnė. <br/><b>supū́ti</b>. sapū́ti. <br/>1. <span class="explanation">pavirsti puvėsiais, sutrūnyti, sudūlėti, sutrešti, sugesti; pūvant sunykti: </span> Paminėsi, vaike, supùvusią mañ, kad gerai aš tau sakiau. Žemelėj būsi, greitai supūsi, ir mažus vaikelius jauna pravirkdysi. Taip iš jo nieko nebėra: supùvęs kaip senas pūzras. Pūsras yra medis supùvęs, nekaitrus. Po medžiais pirmiau stogas supūsta. Supùvęs buvo kluonas, ir sudeginau. Lentos jau pairę, supùvę. Ten ano tie budinkai buvo jau supùvę. Siūlas greita supū́sta. Apsidarė tais supùvusiais drobužiais i lauka <span class="explanation"> (laukia) </span>. Sniege drabužiai nesupū̃na, o šiltai vandenė [je] supūna, pamarguo [ja]. Net pajuodę dobilai, kap supùvę. Pūsta šienas, supùs. Šiemet agurkai išdvėsė, pamidorai supùvo – nebėr tolko viškai. Tai supùvę bulvės, kai mielės. Žemumosa visa sùpuvė. Ale subuvo supùvo visas derlius. Paršiokas supùvo subuvo – druskos nebuvo. Išturėt reikia, kad ana. nesupūstum̃. Patepa patelnią su supùvusiuo sviestu. Supū́sta [kiaušinis], kuris kliuka. | Nesupū́s sniegas danguj, nemislyk, turės išsisnigti. Miegtpuvys – kurs miegta lig supū́damas <span class="explanation"> (dieną naktį) </span>. Ema lygiai supùvusiom rankom! Žiūrėk, kad nenulėkt! Geras obuolys supuvusio nepataiso, supuvęs gerą pagadina. Nuo supuvusio obuolio genda sveikas. Netaisysi stogą – supus, neparemsi namų – sugrius. Dėl manęs tai ten gãli būti ir supūti – aš neimsiu. Kur mano bus, ir po velėna nesupus. Kas buvo – supuvo! Kad tu sudžiūtumi, kad tu supūtumi, toks muno piršlelis, kam tu muni išpiršai? Jūs čia būkit ir supūkit, aš eisiu namų žiūrėti ir namų penėti (Šlapias ir šlapias, niekad nesupūsta. Diena naktis guli, niekad nesupūva. Kas nesupūva po žeme? – Vardas. Mesk į vandenį – plauks, kask į žemę – nesupūs. <br/><b>supùvusiai</b>. Bulvės genda kietai, nesupuvusiai. <span class="explanation">nusmukti, sugesti, pakrikti: </span> Keliaklupsčiavimas prieš supuvusią buržuazinę kultūrą. Minkštakūnišku ir supuvusiu savo liberalizmu jūs išpaikinote žmones. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti netikusiam, sumenkėti, susilpnėti, sukriošti: </span> Tas meistras jau supùvęs. Senis jau visai supùvęs, negi be jam ženytis. Supùvę bobos randa diedų <span class="explanation"> (vyrų) </span>. Tokios supùvusios bobos, su lazikiums eina. Besu supùvusi, tiek negaliu besiūti. Kap tik pavakarys, tai jau aš ir supùvęs <span class="explanation"> (apimtas miego, nieko nebegaliu) </span>. Supùvusi galva, ale padirbau. Gavo tokią supùvusią mašiną. Kad jis būt mokytas, tai jis būt nesupùvęs <span class="explanation"> (išmintingas) </span>. Tu ir supū́si – galvočium nebūsi. <br/>3. <span class="explanation">sunykti, pražūti patekus į nepakeliamas sąlygas: </span> Ar mano rūsyse supūti panorote! Tu man supūsi kalėjime, jeigu atvirai neprisipažinsi! Papuolei ton peklon, tai ir būsi, lig supū́si. Aš gyvas supùvęs nuo ligų ir vargų visokių. <br/><b> supùvęs dvylẽkis (skatìkas) </b> <span class="explanation">menkas daiktas, niekas: </span> Bet iš jo neišbiro nė supuvusio dvylekio: žemaitis tyčia šį. tuščią buvo pakabinęs. Jo darbas nevertas supùvusio skatìko. <br/><b>užpū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pripūti, priskresti nešvarumų: </span> Visi ažrūgę ažpùvę katileliai. Ažpùvę par taũ visi kampai. | Ažpùvus nosyna <span class="explanation"> (prišašusi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kiek įpūti: </span> Kožnas ažpùvęs obuolys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.