apipirkti

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka), -o.

1. įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti. Pirko kitą karvę. Jis išvažiavo arklio pirktų. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo. Kap kada kepam [duoną],
kap kada per̃kam. Uogas, grybus labai pir̃ko. Ką pirksi? Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Pirku ką. Pirkamas. Perku iš jo. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką. Atuoriečių pirkčia. Aš pirkčiàb. Niekas neklausia, niekas neper̃ka. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai. Po kam perka javus? Anie pir̃kdamys važiavo. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl. Jis žmonių per̃ka ir parduoda. Pir̃ko žmonės žemę šitą. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirktì iš valdžios. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius]. Toks perkantỹs turi daug mokėti. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Tas tavoras labai per̃kamas. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo. Buvo gerai ma [n]:
karvė palikta, medžiai neperkami. O ko pirksì penkiom glindom?! Penkis turiu lig nepirkęs. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) . Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius. Pirkančius ir parduodančius. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą. Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės]. Beveliju pirkti nekaip prašyti. Pirkta duona neskalsi. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk. Pirkta duona peilio bijo. Pirktos duonos peilis bijo. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių. Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą. Kaipgi pirksi katę maiše?! Kas gi perka katiną maiše?! Paleisk šunį mėsos pirkt. Nuo žąsino avižų nepirksi. Pirkai žuvų, pirk ir pipirų. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą. Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria. Kas ką perka, tam to reikia. Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu. Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi. Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) . Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) . Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) . Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) . Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) . Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) . Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) . Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) . Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) . Kitam pirkęs, netiksi. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti. Kai pavagi, pir̃kt nereik. Kantrybė sveikata perkama. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero. Deguto pir̃kt, nepir̃kt. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) . Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) . Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori.
pirktaĩ. Dabar jau viskas pirktaĩ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo.
pirktinaĩ. Nu o kad pirktinaĩ, kiek jie norėtų? Pirktinaĩ gauti. Rugių galima pirkt tai pirktinaĩ, per mėnesį trisdešimt svarų. Nė pirktinaĩ ir nė dovanai tau duot negaliu. Aš jį. pirktinaĩ paimčiau. Javų pirktinai nebuvo gaunama. Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės. Ir man reikės rugių pirktis. Einu pirkties į Šates. Kodėl tu nesìperki bulvių?! Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus. Eš pirkaus penkis jungus jaučių. Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją. tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko. Pirkti este pirkimu brangiu. Aš tave pirkau sau krauju mano.

2. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė [je]. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė.

3. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio.

4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime). Ką tu pirkaĩ? – Tris čirvus. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti.

5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka. Jau jis tave, Vinceli, perka. Ką jūs čia mane per̃kat?! nejuokausi, visko gali susilaukti: Su juo nepir̃ksi. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti.

6. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti.
dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka.
kiaũlę pir̃kti; . pasigerti.
žõdžių nèperka;
žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių. Par jį nèpirktas žõdis.
žõdį pir̃ktų (kas). Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti. Pirktų žodį an Albinėlio.
apipir̃kti, apìperka (apiper̃ka), -o.

1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko. Apipirko, apipirko, visą aprėdė. Ans apipir̃ks kukorką pastrajais., Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo. Ka tie žmonys niekad neapsìperka: pilna i pilna, prie javų negali prieit. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti.

2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų.

3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių. Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą. apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką],
ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo.

4. apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko. Aš i kruopus prastus apsipirkáu. Kai apsìperki, ema pyktis. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną. Kaip apsipirkaũ: gi to [ji] medžiagėlė leisgyvė. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum.

5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema.
atpir̃kti, àtperka (atpirka), -o.

1. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj [o]. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas. Atpirkaũ iš seserų žemę. Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti.

2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio]. Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Jį vėl sau atsipirkti norėtų. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ.

3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą].

4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus. Nuo jos. vėliau atsipirkdavo. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs]. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko. Atsipir̃ko nuo ganymo. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt. | Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis. Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti. Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti. išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms. Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) . Niekas neatsiper̃ka nuo smerties. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) . Nuog smerties neatsipirks.

5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis. visais turtais svieto to atpirkta būt negal. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį. meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau. Saugok, kurius tu atpirkai. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio. Kristus atmipirko.
dapir̃kti, dàperka (daper̃ka), -o. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui]. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt. Mes tai dàsperkam maisto.
įpir̃kti, į̃perka (įpirka), -o

1. įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina. Šitas arklys neįperkamas. Tegul perka, kas įperka, aš neį̃perku. Šios prekės neį̃perkamos. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksì. Giria ūkinykui buvo neįperkama.
įperkamaĩ. Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti.

2. pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką. Rudenį jie. atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt. perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro.

3. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti. Avilius ir į ugnies kasę įpirk. Kiauli abidvi. įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą. Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino.

4. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus. Patys ne inpirkas (ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, nei kokiu kitu neprideramu keliu. Įsipirku. Į dangų su piningais neįsipirksi. Dangus brangus – neįsipirksi. Į dangų su pyragais neįsipirksi.

5. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti. Rymionysemp įsipir̃kę buvo.
į (kieno)
dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi. Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man) ! Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Į kito dalią neįsipirksi. Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Svetimon dalion neinsipirksi.
išpir̃kti, ìšperka (išpirka. išper̃ka), -o.

1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko. Ìšperka greit gatavus rūbus. Visas leidinys jau ìšpirktas. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka.

2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus. Nėko nesutaupau, viską ìšperku. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu. Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko.

3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė [ra]. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt.

4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko.

5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą) , padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi) , tu šersi lig dvidešimt penkių metų. Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin. Ava kur dar išsipirko bilietus.

6. už pinigus įgyti, nupirkti. . Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas. nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti.

7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę. Išperkamà žemė. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams.
išpirktinaĩ. Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) . kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus.

8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio. Tegu jie ìšperka stalą [vestuvėse]. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą. Neleida aną į vidų, kol piršlys neìšperka. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė [je] totorių. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! Norėjau eit išpirkt. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro. Išsipirkaũ iš kariuomenės. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu [i] pusę savo karalystės ir dukterį. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės]. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“. Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) . Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento. Neišsipirksì nuo smerties! brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju.

9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant. iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų. Kurie buvo išpirkti iš žemės.

10. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų.
paišpir̃kti, paìšperka, -o. išpirkti 1: Kiek jų. buvo [turguje],
paišpir̃ko vitvisas.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka), -o.

1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti. Nus [i] ėjo kiauliokas nupirkt. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Visa nupir̃ko, lig šaukšto. Nupir̃ko gražų gražų arklį. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus]. Penkiais šimtais namų nenupirksì. Atvažia [vo] ir nupir̃ko tuos namus. Buvo susitarę nupirkt ten namus. Posėdžiui nupirk ir rašalo. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių],
tai pigiai parduoda. Nėra kam nùperka. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą. Del dukteres nùpirkta [drabužių]. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta. Faraono kamarnykas. nupirko jį nuog ismaelitų. | Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų) , bepirkdamas karielius. Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi. Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) . Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk). Ar nupirksi iš žąsino avižas?! Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti. Kitam tik baranką gali nupir̃kt. Kitam pyragą tegali nupirkti. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) . Syla meilės nenupirksi. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi. O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni. Jo buvo nusipirktà antis. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką. Kur neaže [ja] i, niekur duonos nenuspirksì [po Pirmojo pasaulinio karo]. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį. Nusipirko batus kaip velnio nagus. | Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko. Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) . Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot. Neturėj [o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį. Nenuspirksi jau dvaro ir tu. Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos.

2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksì. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti. Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi.

3. pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti. sukompromituoti: Tai nupirkaĩ mane, o būčia pamelavus. apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą.
kiaũlę nu (si) pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) .
penkiaĩs pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiaĩs pir̃štais nupirksì. Gal penkiais pirštais nupirksì?
šuniẽs akìs nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs akìs nuspir̃kus, i vaikščioja.
žõdį nupírkti. Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis.
panupir̃kti, panùperka, -o. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu. Buvo panupir̃kę žemę.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o.

1. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori. Dviračius papir̃kom. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius]. Papir̃ks grybus iš tavę. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui]. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti. Tada ėmė Abrahamas. visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus. Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) . Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi.
paperkamaĩ. Buvo visa ko paperkamaĩ (prieinamai, gausiai) , o dabar šmiaukš – nėko nebliko. Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa. Burno [je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką. Ženijos, viską jau paspir̃ko. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti.

2. įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus!

3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą. Sūdžią papir̃kti. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį. Tu manęs niekaip nepapirksi. Tėvą melu nepapirksi. Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi. Pietus davęs, giltinės nepapirksi. Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi. Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną]. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus. Pasipir̃ko, ka nekratytų.
ãkį papir̃kti. palošti kortomis.
papapir̃kti, papàperka, -o. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka. Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus.
parpir̃kti, par̃perka, -o. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ. Parperki liki galo mėnesio [pinigus],
ir gana. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau.
pérpirkti.

1. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau. Mas nu kito párpirkom tą žemę. Pérpirko namą. Pérpirko vienas nuo vieno namą. Perpirku.

2. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau.

3. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų. Nesa daug duodasi pinigais (pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra.
prapir̃kti, pràperka, -o

1. išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams]. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Per tuos trejus metus nebuvo kur jų. išleisti, nei prapirkti, nei pragerti. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės. Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų. Jy norėj [o] visos savo algos praspir̃kt.

2. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum.
pripir̃kti, prìperka (pripirka), -o.

1. daug ko nupirkti: .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipirkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


© 2009 - 2019 www.zodynas.lt