apibraukti

braũkti, -ia, -ė

1. lengvai spaudžiant traukti kuo per ką: Braũkia su pirštu per stalą, ar dulkių nėr. Braukiáu su kepure par varpas, norėjau pamatyti, ar jau pjautini rugiai. Ranka per veidą braũkti. Plaukus priešais braũkti. Braũk saiką, kad nebūtum kaupo. Kiek brūkių braũkė, tiek graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdama. Jau mano martelė rasą braukia, o tavo dukrelė po patalais. Pagaliau ritino nuo kalno lig laiku suvežtus rąstus, kurie braukė priešus. Tai ir vėl ranka braukėsi per veidą. šluostyti: Sušilęs braukiaũ su rankove prakaitą. Ne nosinaite, bet delnu nuo kaktos braukia prakaitą. skinti su visa sauja: Miške uogas anie tik braũka. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braũkė. Aš braũkčiau žalius lapelius. Braũkti žiedus, apvynius, linus, vašoklius, serbentas. Soras braukti. Apyniai gerai braũkiasi. vesti liniją, brėžti: Brūkšnys braũkti. Mokytojas, klaidą radęs, tuojau braukia. griežti: Tokį gražų valcą braũka, net myla klausyti.

2. šukuoti (kapoti, karšti) nurautų linų galveles: Linus nurauna, veža namon ir braũkia. Su šepečiais braũkia linus. laužyti linus ar kanapes su mintuvais: Su mintuvais linus braũkia, pasku ant brauktuvių spalius išmuša. Vaikiai laužė, mergės braũkė. Tokia tę braukėja: visai nemoka braũkt, viskas eina in paminas. valyti linų pluoštą nuo spalių su brauktuve, plūkti, brukti, plakti: Linus braũkia brauktuvėm. Gurbe mynė, o čia braũkė linus. Kai pradėdavom linus braũkt, net rankos insopdavo. Išvariau dukteris linų braũktų. Susiraukusi kaip linus braũkusi.

3. degti (degtuką): Braũk degtuką, pasišviesk, kas ten yra. Po du degtuku nebrauk iš sykio, taupyti reikia.

4. pustyti (dalgį): Dalgį jau reik braũkti. Kaip ans pavargsta bepjaudamas, tujau dalgį braũkia. Pradėsim dalgius braukti.

5. valyti, krėsti (kaminą, suodžius): Gerai jis kaminus braũkia, kaip tikras kaminbraukis. Gi reiks ir man kaminai braũkt. Susiraukus kai suodis braukus.

6. sklęsti, kišti (duris): Ar jūs braũkiat in nakties duris? Ji išėjo ir paliko duris nèbrauktas.

7. greitai važiuoti, eiti: Skubinomis, skubiai braukiu. Tokiuo keliu gerai braũkt. Senukai, veizėk, į turgų braũka. Netrukus galėsi su dviračiu braũkti. Na, kur jau braukì? Braũksiam (plauksime) į Nidą.

8. mušti, kirsti, duoti: Braũkė su diržu par kuprą. Kad aš jam braukiaũ per snarglį, tai tuoj apsijukojo. Kad aš tau braũksiu!

9. leisti žemyn, nuimti: Žėglių braukiu.

10. čiupti, vogti: Vagilėlis, ką nutveria, tą ir braũkia.

11. godžiai valgyti, kirsti: Kad braũkia, kaip tris dienas nevalgęs. Net ausys lapsi, kai košę braũkia, ir da be pieno. gerti (degtinę), maukti: Jis ir gerai braũkė. Tik alų braũkia visi išraudonavę, i tiek.

12. tarti, pasakyti: Braũk ir tu kokį žodį.

13. meluoti: Tu čia, matyt, braukì! Čia jau braukì, vaikeli, viena karvė negalėjo to padaryt.
kaĩp su lãpais braũkti meluoti: Tu, broliuk, kaĩp su lãpais braukì.
[vargų̃] ãšaras braũkti verkti: Lipšienė ãšaras braũka, kam sūnus ema tą mergą. Pulkelis žuvelių Nemunėliu plaukė, o tavo mergelė ašarėles braukė. Ką gi darysiu, šiteipo vargų ašaras braukdamas?
į délną braũkti kyšį duoti: Brauk jam į delną drąsiai.
juõką (juokùs) braũkti juoktis (iš ko), pašiepti: Tura būti, iš manęs juokùs braukì! Galiu juoką braukti, viršų gavau!
kaĩp lazdà brauktì visai vienodi: Lygūs kaĩp lazdà brauktì. Davatkos visos, kaip lazda brauktos, lygios.
per dantìs braũkti pajuokti, pašiepti: A, tu jau man per dantis brauki.
prãkaitą braũkti sunkiai dirbti: Prakaito nebraukęs, gero nepadarysi. Prakaitą braukdamas valgysi duoną. Ir kožnas savame urėde dirbtų ir prakaitą savo brauktų.
rõdą braũkti

1. draugauti: Ans su ta merga braũka rõdą.

2. šnekučiuotis: Vyrai susėdę rõdą braũka. Sutikęs brolį, braukiaũ rõdą. Užteks tau rõdą braũkti, eik imtis darbo!
šnẽką braũkti šnekučiuoti: Vyresnieji tuo tarpu gana sklandžiai šneką braukia.
žìlę braũkti būti senam: Ne žìlę braukì, visa ko da gali matyti.
antbraũkti, -ia, añtbraukė. uždėti: Komodos viršus antbraukiamas yra ant abipusiai įskypos briaunos.
apibraũkti, -ia, apìbraukė.

1. paviršutiniškai nubraukti: Didumą tik apìbraukė lapų tingėdamas. apsišluostyti: Sušilęs, nuplukęs pjauna rugius, prakaitą apsibraũkdamas. apšluoti: Biskį nors viduraslį apibraũk, tai smagiau. Kodėl aslą neapsìbraukėt nė kiek, vaikai?

2. apsikaupti: Bulves reik vagoti su šluota, kad apšluotų žemes, kad dailiai apsibrauktų.

3. kiek apšukuoti nurautų linų galveles: Apibraũkia kiek pėdus ir meta. apibraukti (linus): Linus apibraũkia su brauktuve, po saują pasidėdami ant brauktuvo. Didumą linų apìbraukiau. O ką dabar rudeny beveiksi: linus jau apsìbraukėm, kūlę išsikūlėm. braukiant apsiskleisti: Kerta linus, ligi kelių spaliais apsibraũkę.

4. apvogti: Apìbraukė ir jį.
atbraũkti, -ia, àtbraukė

1. braukiant atmesti į šalį: Klojime atbraũk pelus nuo tako. Avinas su ragais àtbrauka nežindomus ėraičius šalin. Atsibraũk šiukšles nuo kelio. Atsibraukė plaukus į užpakalį. braukiant atšokti: Dalgio blizgelės atsibrauka, braukant į akmenį, ir trupa žemėn.

2. atidirbti, šukuojant (braukiant) linų galveles: Aš jau savo àtbraukiau.

3. atsilyginti, brukant linus: Atbraũksiu linais.

4. braukiant susilyginti su kuo: Seniau, būdavo, manęs niekas nepavys: kai linus braukdavau, du atbraũkdavau.

5. atsklęsti, atkišti (duris): Àtbraukė duris ir įleido vaikus priemenėn.

6. greitai atvažiuoti, atvykti, ateiti: Atbraũk kada su šeimyna in mum. Kopininkai vienas po kito àtbraukė į šį kraštą. Ut, ir bernai atbraũkia nuo pamiškės. atsirioglinti.

7. atsakyti, atkirsti: Kaip mokėjau, taip ir atàbraukiau.
gañdras àtbraukė gimė vaikas: Girdėjau, kad pas tave gandras atbraukė.
įbraũkti, -ia, į̃braukė

1. įterpti, įsprausti, įbrukti: Įbraũk lopelį į vidų ir atsiuvinėk. Sesuo broliui į ranką į̃braukė duonos. Įbraukė jai į saują net tris variokus. Įbraukus po voku tepalo, akis reikia minutę trinti. Šuo, kaltūnuotą uodegą į kojų tarpą įbraukęs, bėgo šalip. Reikėjai tik įbraũkti (duoti kyšį) , tujau būtų kitaip pradėjęs kalbėti. Žolė ma [n] buvo įsibraũkus į nagą, i skauda daba.

2. uždegti (degtuką): Įbraũk degtuką lempai uždegti. Man nereik daug degtukų, tik įsibraũkt.

3. įsprausti sienojus į lizdus šuluose: Sienos medinės, įbrauktos į mūrinius stulpus. Tarpai buvo užtvarstyti gulsčiomis lentomis, įbraukiamomis į stulpus.

4. greitai įvažiuoti, įeiti: Kažkas su važeliu įbraukė į kiemą.

5. įkirsti, primušti: Ar gerai jam į̃braukė?

6. prisigerti: Nuvažiavę į miestą, įsibraũksime gerai. Aš jį esu mačiusi gerai įsibraũkusį.
liežùvį įbraũkti apskųsti, įduoti: Kas nors įbraukė liežuvį ir suėdė žmogų.
išbraũkti, -ia, ìšbraukė

1. braukiant pašalinti: Išbraũk tas išėdas iš geldos. Kieti trupiniai reikia išbraukti [iš akies] suvilgyta vata. Išsibraukiu miegą iš akių (prasitrinu akis) . iššluoti: Net gražu papaisyt, kap ìšbraukiau pirkią. Aš paimčiau išbraũkčiau gryčią. išvaryti, išgrūsti: Ketėjo visus miečeivius iš visai latvių žemei išbraukti. perbrėžti tai, kas įrašyta: Negerai parašei, reikia išbraũkt. Išbraũkti iš sąrašo. Tas keturias dešimtis metų nors išbrauk iš mūsų istorijos. išrašyti, pašalinti iš narių tarpo: Siuvėjų unija išbraukė laukan vieną narį. Narių beliko vos trečdalis – kiti išsibraukė.

2. išlaužti linus su mintuvais: Gerai ìšbraukė linus, mažai ir brukt tereiks. išvalyti linus nuo spalių su bruktuve, išbrukti, išplūkti: Verpalui kad braũksi, išbraũk gerai. Išbraũkti linus, kanapius. Brolis išsìbraukė linų (šmotą) sau. Parodyk, ar gerai sauja išsìbraukė. iššukuoti linų pluoštą: Su plaktuve išplakti linai ant šukuočių stambesnių ir smulkesnių išbraukamì. Matyt, kad ans važiavo ir nešėrė, kad arkliai kaip išbraukti (sulysę) .

3. išvalyti (kaminą): Kaminą išbraũkt reik. Išsìbraukiau kaminą, buvau seniai bebraukęs.

4. padaryti įspraudžiant sienojus į lizdus šuluose: Šiemet parsivežiau keletą medelių, ir bus vienai sienai išbraũkti.

5. greitai išvažiuoti, išeiti, išvykti: Vakar mačiau, iš jūsų kiemo kažkas su pora arklių ìšbraukė. Tokie šaltie ìšbraukė į Šiaulius.

6. išgerti, išmaukti.

7. išvogti: Nepalik durų nerakintų, ba kas įejęs gali da ką išbraũkti. Vaikas pričiauš koks prie kišenės ir išbraũks pinigus.
[iš akių̃] ãšarą išbraũkti pravirkdyti: Ne vienam ir ašarą iš akių išbraukiau.
nubraũkti, -ia, nùbraukė

1. braukiant nustumti, numesti, pašalinti: Nubraũk šonan sniegą nuo tako. Kur brolelių šalia jota, raselė nubraukta. Turtų turėjo taip vienodai, kaip grūdų nubrauktuose pūruose. Nubraukė šašą, ir teka kraujas.
nubrauktinai. Su nuobrauku, nubrauktinai. Žiūrėk, gal adata pastalin nusìbraukė, kai šluosčiau stalą. nušluostyti: Nubraũk dulkes nuo stalo. Suolus kas rytą reikia nubraũkti. Nusibrauk prakaitą nuo burnos. nupjauti: Nuejęs nubraũk tas avižas. braukiant nuskinti: Uogas nuo kekės nùbraukė. Visos uogos miške nùbrauktos. Šakas ir medžius dramblys pasilenkia žemyn ir nusibraukia nuo jų vaisius. nuobliuoti, nulyginti: Lentas reik gerai nubraukti, jei nori, kad grindys prikristų. nubrėžti, kas įrašyta, panaikinti: Sąskaitininkas pasakė, kad turi teisę darbadienius nubraũkt, bet šį kartą nenubraũks.

2. nukaršti nurautų linų galveles: Mūsų vyrai vakar pavakarė [je] nùbraukė visus linus. Linų galveles nubraũk su šukuočiais. Pakol nusibraũksiu linus, ateis ir vakaras. nubraukti, nuplūkti (linus, kanapes): Ar nùbraukei linus (kanapes) ? Viena linelius nubraukiau. O tu, mano motynėle, kas tavei linelius nubrauks?. Nusìbraukiau savo pasėlę, galėsu vežti į turgų.

3. nupustyti, nugaląsti (ašmenis): Taip tankiai su gude braukdamas, nubraũksi [dalgio] ašmenis. Veizėk, kaip nusibraũkę ašmenys!

4. greitai nuvažiuoti, nueiti: Anksti da visi nùbraukė į Šilalę. Kaipmat nùbraukiau Užpaliuos – kelias geras, kaip stiklas.

5. pačiupti, pavogti: Pamatė meškerę pamestą, tai ir nùbraukė. Nepadėk pinigų ant stalo, gali kas nubraũkt.

6. apgauti; aplošti: Nùbraukė ir jį bent kartą. Nùbraukė mane su kartoms tie šarlatanai.
ãšarą nubraũkti apsiverkti, susigraudinti: Ir aš nubraukiau ašarą, kai ji ėmė pasakoti.
pabraũkti, -ia, pàbraukė

1. pertraukti kuo per ką, brūkštelėti: Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus. Vaikeli, ir čia pabraũk šluota, matai, kad nešvaru. braukiant atstumti: Pabraũk į šalį sąšlavas. Pabraũk bent kiek žirnius nuo pado. pašluostyti: Pabraũk suolą, žmoguo nėra vietos atsisėsti. Prakaitą pabraukti. braukiant paskinti: Ten pabrauksi serbentėlių, ten paskinsi žemuogėlių. Pasìbraukiau vyšnios lapų agurkam raugt. Trešnių biškį pasìbraukiau i atsinešiau į miestą. pabrėžti liniją apačioje: Ir pabrauktuosius žodžius tūlas dalyviais palaiko.

2. pakišti, pabrukti: Kryžeivių vyresniuosius, pririšusys ant medė [je] augusiais žirgais, kuriems pabraukusys po uodegas dagius, paleido į tyrus. Mūsų Ignas susiraukęs nešė dūdas pasibraukęs. Eina, pagalį po pažasties pasibraũkęs. Pasibraũkia skieda po obliu, ir nebesiobliuoja. Mūsų kumelė baisiai bijo, kad vadelė po uodega nepasibrauktų.

3. pakaršti kurį laiką nurautų linų galveles: Da pabraũkim kokią valandą, tada eisim pietų. pabrukti, paplūkti (linus): Tas braukėjas pàbraukė kiek ir išejo. galėti, pajėgti brukti (linus): Su skaudančia ranka aš nepàbrauku. Kas gal su anuo pasibraũkti – varo kaip pasiutęs!

4. užsidegti (degtuką): Jis pasibraũkia degtuką i mato, ka po jo lova guli žmogus.

5. papustyti, pagaląsti: Pabraũk man dalgį su gude. Dalgį nepabraukęs, nepapjausi. Tą peilį pasibraũk, ant ano gali į Klaipėdą joti. Pasibraũk žirkles su bude, pasiaštryk.

6. suduoti, užkirsti: Tylėk, kad pabraũksim sykį, tai paminėsi!

7. nemažai išgerti (svaigalų): Amžiną atilsį, pabraũkdavo Jonelis.

8. pasakyti ką nenorimo girdėti, sugėdinti: Kai pàbraukė, tai neturėjau kur akių dėt.

9. pameluoti: Teisybę pasakius, kits biškį pabraukia, pridėdamas iš savo galvos.
[pìnigus] į kišẽnę pabraũkti duoti kyšį: Reikia pabraũkti viršininkuo į kišẽnę. Nusitaisė kaip nėko nėr ir pàbraukė pìningus į kišẽnę.
parbraũkti, -ia, par̃braukė. greitai parvažiuoti, pareiti: Vyrai su rąstais po kits kito par̃brauka. Per porą valandų ir par̃braukiau iš Utenos.
pérbraukti.

1. pertraukti kuo per ką: Su kuo tau párbraukė par veidą, kad tokia juoda druožė paliko? Perbraukė su purvina uodega per dantis. paviršutiniškai pašluoti: Perbrauk aslą su šluota. Paimk šluotą ir parbrauk gryčią. perbrėžti linija: Eilelė perbraukta.

2. praleisti (kurį laiką) bešukuojant nurautų linų galveles: Šįmet tiek linų daug, visą savaitę párbraukėm. perminti su mintuvais (linus): Trineklė linus tik aplauža, dėl to duoda į mintuvus párbraukti. praleisti (laiką) brukant (linus): Vieną stuką (30 svarų) linų cielą dieną párbraukė. iš naujo perbrukti (linus): Jo braukti linai reiks pérbraukt.
rõdą pérbraukti prasišnekučiuoti: Susėdę visą mylą naktelę rõdą párbraukėm.
prabraũkti, -ia, pràbraukė

1. pratraukti kuo per ką: Vežimas prabraũks pro obelę, nenulaužęs šakų. pravalyti, prašluoti: Prabraũk ben taką nuo sniego, eis čia svietas. Pràbrauka pelenus ir pameta papelenį vaikams iškepti. Kelyje daug važiuojančių, rasi, prabrauks vėžes. Kelią prabraukiu. Prabraũk kiek pirkią, tai bus čysčiau valgyti.

2. pralenkti bešukuojant nurautų linų galveles: Veizėk, jau tave mergė pràbraukė.

3. kiek nubrukti (linų): Ateik, turguo kokį pundą (pūdą) linų prabraũksi. Reikia prieš Naujus metus nors verpačiai linų prasibraũkti.

4. greitai pravažiuoti, praeiti: Pro langą prabraukė rogutės su besivažinėjančia jaunumene.
pribraũkti, -ia, prìbraukė

1. braukiant prišlieti: Sniegą prie sienos pribraũkti. Pribraũk ir tus kuokštus [šieno],
juk nepaliksi lauke!

2. braukiant priskinti: Turiu pribraũkusi dvyleka litrų bruknių. Prisìbraukiau alyvų pilnas kišenes. | Prisìbraukiau rūtų rasos, nusiprausiau sau burnelę. priverpti: Gal kokį pusiašpulį prìbraukei.

3. prisiplakti: Nežinau, prisìbraukė pri namų katė.

4. pasibrėžti liniją: Aš tą žodį raudonai prisìbraukiau.

5. prišukuoti nurautų linų galvelių: Vienas prìbraukė tokią krūvą galvelių. pribrukti, priplūkti (linų): Ar daug linų prìbraukei? Ar pribraũksi perdien bent pundelį?. Šiemet ir aš prisìbraukiau daug verptinių (linų) , ausme drobę.

6. privarginti brukant (linus): Jis geras braukėjas, jo nepribraũksi.

7. užsklęsti, užkišti (duris): Pribraũk duris, kad čėsais kas neineitų.

8. privalgyti, prikirsti: Anas visų nelaukia – prìbraukė sausų blynų, ir eina sau.
subraũkti, -ia, sùbraukė

1. braukiant sustumti: Subraũk į krūvą šiukšles. Su plūgais subraũka, suverta ir pasė [ja]. Tuoj sausąjį šieną sùbraukėm (greit sugrėbėme) ir suvežėm. Trupiniukus nuo staltiesės gražiai subraukia į delną. Ažupakalin subraũk raukšles. vis gražiau atrodys. Atsikėlė, subraukė pirštais sutaršytus plaukus. | Nesubrauktos (nesuleistos) lentos drėgsta. Na, reik tas skiedas susibraũkti. Aš kuodo nestatau, paprastai susibraukiù aukštyn. Virvės po ratu susìbraukė. braukiant sutaisyti: Nemintas kelias, nesubrauktas.

2. braukiant suglotninti, suvaškuoti ar sudervuoti: Susuk keturlinką siūlą ir su vašku subraũk, reiks tą parsnapį prisiūti. Šikšną siūdamas, siūlą ben su vašku subraũkis, jei pikio neturi.

3. pribraukti nurautų linų (galvelių): Šįrytais šimtą pėdų sùbraukiau. pribrukti (pluošto): Dešim ryšių sùbraukėm turgui ir tris ryšius verpačiai. Manėm, kad nieko nebus, o žiūrėk, pora pūdelių susìbraukė.

4. papustyti (dalgį): Pustykle subraukė dalgę. Subrauk man vaikelis avikirpes žirkles.

5. užkirsti, suduoti, primušti: Tėvas vaikuo sùbrauka. Subraũksiu par vepelę, tai žinosi! Jį reik gerai subraũkt. nubausti: O ką jau pagavo aiškiai, tą sùbraukė.
rõdą subraũkti. sutarti.
užbraũkti, -ia, ùžbraukė

1. užbrėžti, kas parašyta: Kai negerai parašo, užbraũkia.

2. braukiant užtaisyti: Užbraũkia su moliu pečiaus suplyšusią kaktą.

3. užlįsti, užsibrukti: Saugok, kad vadelė arkliui po uodega neažsibraũktų. Peilis į plyšį užsìbraukė, ir kiek turėjau vargo, kol radau. Užsibraũkusi už sienos veizėjaus į mitingą.

4. brukant (linus) uždirbti: Ùžbraukė keturiasdešimt rublių – po vieną kapeiką už svarą. Gerais laikais, būdavo, per žiemą kelis šimtus užsibraukiù. šukuojant nurautų linų galveles užsidirbti: Vaikas užsìbraukė kepurę.

5. uždegti (degtuką): Ùžbraukiau degtuką, ir vėjas užpūtė. Užsibraũk degtuką ir pasišviesk.

6. pustant pagadinti, išlenkti ašmenis: Nemokąs braukė ir užvertė ùžbraukė ašmenis, nė papjauti nebgal. Su gude užsìbrauka dalgio ašmenys.

7. užsklęsti, užkišti (duris): Eidamas gult užbraũk priemenės duris. Ažsibraũk duris, i einam gult.

8. su kartele prispausti, užstumti (arduose sudėtus linus): Sukrau [ja] tuos linus į tuos ardus i užbraũkia su karčia.

9. užlipti: Visi ant kalno ùžbraukė. užplaukti: Užbraũkia smakas, net vilnios brūzgia.

10. užkirsti, užduoti: Kad aš tau užbraũksiu su diržu! Užbraũk arkliam, tegul pabėga risčia. Aš jam su smilga ùžbraukiau, o jis man su šlėga smogia.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibraukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis