apiblokšti

blõkšti, blõškia (blãškia), blõškė

1. staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo. Vyras vaiką į šalį blõškė. Blõkšk akmeną an šunį. Bloškiu žemėn. Liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs.

2. kuliant daužyti rugių ar kviečių pėdus: Girdžiu, klojime rugius blãškia – kad duoda, kad duoda į kubilą. Rudenį rugius blõškia sėklai. Pusę rugių blõkšim, daug reikia kūlių. Blokštì ir parduot brangesni. Blõškiant (su tam tikra mašina krečiant) rugius reikia saugoti, kad pėdą mašina iš rankų neištrauktų. Šiemet labai rugiai blãškiasi – sudavei kartą pėdą į suolelį, ir dykas.

3. mušti, duoti, kirsti: Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi. Tai pasakęs bloškiau jam per žandą.

4. versti: Latviai nu rugių bloška, mes pri rugių kertam (verčiame nupjautuosius prie stačiųjų rugių) .

5. varyti, ginti: Broliai, jankius į jūrą blokškit! šokti, pulti: Blõkštis į mūšį. Kur bloškės, ten laužė po save kantrius ricielius.

6. daryti su paišina virve žymę, kad galima būtų tiesiai nutašyti ar nupjauti rąstą, lentą: Tu visai nemoki blõkšti. Blõkšdamas veizėk, kad apvartį į šalį nenutrauktumi.

7. siaustis: Blõkšdavosi rankoms apsiaustą, kad nebūtų šalta.
apiblõkšti, apiblõškia, apìbloškė

1. apkulti daužant pėdą į ką nors: Apìbloškiau dvidešimts pėdų. Rugius iš lauko parvežę tuoj apìblaškia.

2. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsìbloškė. Nu piktų liežuvių apsibloškė. Dirbom, nesnaudėm, bet jau apsìbloškėm su darbais.
atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė.

1. atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt. atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų. atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną. Įeik tada ir atblokšk dangą kojų jo ir atsigulk.

2. atmušti: Tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė. Visi šoviniai, į karalių paleisti, atsibloškė šalin nuo karaliaus.

3. atginti: Geras šuo kiaules nuo daržų àtblaška. Seno girtūklio nu degtinės neatblõkši.

4. atsigręžti: Paejęs truputį staiga atsibloškė ir ko veikesniai traukė į Vilnių.
įblõkšti, įblõškia (į̃blaškia), į̃bloškė

1. įmesti, įsviesti: Kelnes anbloškė balon ir paliko. | Žmogaus liežuvis įbloškė į kalėjimą. įsikrėsti: Buvo įsiblõškęs akuotą į akį.

2. su smarkumu įnešti: Vėjas į̃bloškė kibirkštį į stogą. Vilnys įbloškė laivelį į buktę uolų.

3. įpūsti: Par sieną kiaurai vė [ja] s į̃blaška. | Lytus per galą į̃blaška (įlyja) .
išblõkšti, išblõškia (ìšblaškia), ìšbloškė.

1. išmesti, išsviesti: Ne vietoj padėtas drapanas išbloškė pro duris.

2. sunkiai ištarti: Ligonie kalba atimta, tik kada ne kada dar ìšblaška žodį.

3. iškulti daužant į ką nors: Ìšbloškėm rugius kūliam dirbti. | Vėjas pakilęs išblõkštų visas varpas. Šitų rugių bent sėklai būtų išsiblõškę.

4. daužant išdulkinti: Ìšbloškė žekes, išdulkino.

5. išvaryti, išginti: Baisus gaisras. išbloškė juos. laukan.
nublõkšti, nublõškia, nùbloškė.

1. numesti, nusviesti: Nùbloškė kur atgalia ranka autus, dabar nesurandu. Jis skepetą į šalį nùbloškė. Nublõkšk rugius žemyn. Nelengva buvo lietuvį nublokšti nuo žirgo. Ugnis nusibloškė į šoną.

2. nukulti daužant į ką nors: Nùbloškė du vežimus kviečių. Iki dienos mes nùbloškėm visos jaujos rugius. Ir nùbloškiau linelį. Nùbloškiau kanapę nuog marių krantelio.

3. nudėti, užmušti: Pratinos, kaip mešką ar šerną ant savęs skrejant vienu smūgiu nublokšti.

4. nuvaryti, nuginti, nustumti: Tik vakarop pasisekė baltlenkius nublokšti į mišką. Aš nežinau, kur nusiblokšti (nusidanginti) . Su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą.
pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė.

1. pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y [ra] su atklapais. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta. Pasìbloškiau po savim vyrą ir palupiau palupiau.

2. pakulti daužant į ką nors: Einam pablõkšim iki pietų. pajėgti blokšti, kulti: Su skaudančia ranka aš nepablaškiù. Sėklai rugių pasìbloškėm, o kitus mašina kulsim.

3. pavaryti, paginti: Eidamas pàbloškiau avis iš avižų. nusidanginti: Erdvilas pasibloškė į panemunį.
parblõkšti, parblõškia, par̃bloškė.

1. parmesti, parversti, paguldyti: Parblõkšk jįjį ant žemės, t. y. paversk. Stvėrė į glėbį jį ir par̃bloškė an grindų. | Irgi kanapės, vėjų parblokštos, svyrinėja. Užejo liga ir par̃bloškė tokį vyrą kai ąžuolą – nūnai jau pakasė. Kirtikai, didelę pušį parsibloškę, genėjo šakas. įveikti, nugalėti: Sutrins, apslėgs, parblokš pulką pavargulių sylomis savo.

2. apkvaišinti, apsvaiginti: Skausmas mane parblokštų, jeigu jų nebematyčiau. Stovėjo mergina išgąsčio parblokšta.
pérblokšti.

1. permesti, persviesti: Ji pėdo negali parblokšt par bolkį. Parsibloškė virvę par kartį.

2. persikelti, nusidaužti: Persibloškė ant lenkų ir vengrų.

3. šiek tiek apkulti daužant į ką nors: Pérblokšme kiek rugius, paskui kulsme. bebloškiant nuvargti: Žmogus pérsibloškė perdien, dabar serga.
prablõkšti, prablõškia, pràbloškė.

1. pramesti (pro šalį): Bloškė pėdą ant vežimo ir pràbloškė pro šalį.

2. šiek tiek iškulti daužant į ką nors: Ir mes šįryt pràbloškėm rugių duonai. Pràbloškiau keletą vežimų, gal sėklai užteks. Reikia prablõkšt kūliam. Veždami prasìbloškėm rugių sėklai.
priblõkšti, priblõškia, prìbloškė.

1. daug primesti: Kam tiek daug pribloškei pėdų ant vežimo, nespėju sukrauti.

2. arti prie ko primesti: Priblõkšk prie sienos tą sūdą iš po kojų. prigniuždyti, prispausti: Mink ant jų kojomis ir priblokšk juos žemėsp. Vasarojai lytaus prie žemės priblokšti. priduoti, primesti: Ir pribloškė man bernelį kap girios lauželį. Ka jam Dievas kokią ligą priblõkštų, tai būtų ramesnis.

3. prikulti daužant į ką nors: Šįmet daug prìbloškėm – ir sėklai užteko, ir duonai dar liko. Nemaža rugių prisìbloškėm – pakaks ir sėklai, ir vėplai (valgyti) .

4. primušti iki sąmonės netekimo, pritrenkti: Piemuo prìbloškė žąsį su vytimi. Vienas berniukas nuleido medį, kurs virsdamas pribloškė vaikiną ir palaužė jam koją. Nesupratau, kad tu prìblokštas (prisitrenkęs ant ledo) . apkvaišinti: Priblokštas kaip nuo audros tvylojo ir dabojo. Vargai pribloškė vargšelį. Ši žinia mane pribloškė.

5. dažnai mušti: Mano mama labai mane prìbloškė.

6. prisišlieti: Bagočius prisibloškė prie liepų. susisiausti (?): Netur jokios skrandelės kur prisiblokšti.
sublõkšti, sublõškia (sùblaškia), sùbloškė

1. sumesti (į kurią vietą): Šieną į pakūgį sublõkšk. Sublõkšk pėdus į galą.

2. iškulti daužant pėdus į ką nors: Subloškė du pūrus kviečių sėklai. Aniek tu čia subloškei pėdų.

3. suduoti: Aš tau sublõkšiu gerai su lentgaliu par kuprą, tai žinosi!

4. sudėti, sušlieti: Dvi lentas sùbloškiau į daiktą. Subloškiu rankas. Sùbloškiau (susiaučiau) skrandos skvernus, ir bus šilta. Kai serbentai žydi, reikia juos į krūvą sublõkšt (suglausti), tai geri būna, nepūstažiedžiai. Bendra nelaimė gali sublokšti (suartinti) ir vakarykščius priešus.
sublõkšti kalbàs į víeną susieiti pasikalbėti: Mes visumet vakarais sùblaškiame savo kalbas į vieną. Rugiai, kad labai trąšūs, susìblaškia į mendelius, t. y. susisuka. Susiblõkšk (susisiausk) – nevaikščiok atsilapojęs. Mano podis susibloškęs (susidėjęs) rankas dūsavo. Kuopon viernųjų pulkų susibloškę (susispietę) . Juodu susibloškę (susidėję, nesusituokę) gyvena.

5. sutarti, sugyventi, sutikti: Kaip tu su tais savo kaimynais sùblaški? Tai jau ir su žentu nesùblaški? Judu sùblaškiata, t.  y. sutinkata. Anuodu vienokio būdo, todėl ir sùblaška.

6. suvažinėti: Aš be reikalo sùbloškiau į malūną.
į vienýbę susiblõkšti susituokti: Gavęs pavelijimą nuo tavo tėvų ir sandarą nuo savo giminės į vienybę susiblokšti ir susidoroti su tinkama merga.
pil̃vas susìbloškė. Susibloškė pilvas, t. y. labai išalkau.
užblõkšti, užblõškia (ùžblaškia), ùžbloškė

1. užmesti, užsviesti už ko: Skepetą užblõkšime už sienos. užmesti ant ko: Užblõkšk kepurę ant viršaus. užsisiausti, užsimesti: Užsìbloškė kailinius ant pečių ir išbėgo pro duris.

2. užgesinti metant kuo nors: Nusitvėrusi skarą bloškė bloškė ir užbloškė žiburį. Užbloškiau lempą.

3. užtrenkti, uždaryti: Norintiems įeiti į vidų užblašk duris.

4. suduoti, užkirsti, sušerti: Bene par ausį užbloškei? Bet retai kuriai užbloškiau par žandą.

5. užžymėti su paišina virve tiesią liniją ant rąsto: Ar visoms lentoms palei kraštų ùžbloškei? Paimk blašką, užblõkšim rąstą. Pasiimk kokį apvartį ir užsiblõkšk, galėsi tašyti.

6. užsiglausti, užlįsti: Tie šauna iš lauko, ta šauna iš vidaus pro tą langą užsiblõškus už adverijos. Užsiblõškęs už manę, t. y. už mano pečių. Kai pamatė ji strielčiuką, užsibloškė už beržiuko.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibloksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x