apibjaurinti

bjaũrinti (-yti), -ina, -ino. bjáurinti. bjaurìnti, -ìna, -ìno

1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent. Tie yra daiktai, kurie bjaurina žmogų.

2. bjurti, gesti. Nuo dvyliktos, žiūrėk, ims bjaũrintis.

3. teršti, purvinti, bjauroti: Ožka drebėdama tarė: – Aš amžinai dar tau nebjaũrinau vandenį tavo.

4. dergti, koneveikti: Vardus mūs bjaurins piktos lūpos. Kursai bjaurina vardą pono.

5. bjaurėtis, šlykštėtis: Aš tai bjaurinaus užsyk, paskui pripratau. Bjaurinuosi neteisybe.
širdìs bjaũrinasi šlykštu darosi: Širdis bjaurìnasi prūsokais.
apibjaũrinti. apbjaũrinti.

1. padaryti bjaurų, apdarkyti, apgadinti, pažeminti: Tu apibjaurinai, t. y. bjauriu darei. Valgyt nepraustomis rankomis tatai neapbjaurina žmogų. Griekais didžiais aš apibjaurintas.

2. apteršti, apipurvinti, apibjauroti: Apibjaũrino visą suolą. Apspjaudė, apibjáurino – baisu i pažiūrėt. Visas vaikas apsibjaũrinęs.
įbjaũrinti. giliai suteršti, ištepti: Taip įbjaũrintas drabužis, kad negali išvalyti.
išbjaũrinti.

1. padaryti bjaurų, išdarkyti: Anys ižbjaurinę tavą paveikslą. Bjauriomis rankomis duonos nesilytėjo, širdį, sąžinę išbjaurintą turėjo. Kūnas. tapo nuog mėlynių, nuog žaizdų ir nuog kraujo ižbjaurintas. išgėdinti: Ižgirdo Jokūbas, jog ižbjaurino dukterį jo.

2. iškoneveikti, išdergti: Išbjaũrino mus visokiais žodžiais. Išbjaũrino, išdėjo į šuns dienas. Boba išbjaurino pijuką, t. y. iškoliojo.

3. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Buvo tada nekurie, kurie ižsibjaurino lavonu žmogaus. Ir tais ižsibjaurinsite: kas dasilytės stervą jų, nečystu bus iki vakarui.
nubjaũrinti. padaryti bjaurų, sudarkyti: Mano širdis po visam nubjaurinta ir pagadinta yra. Mus atgimdė gyvam nusitikėjimui ant nepragaištančios ir nenubjaurintos tėvonystės.
pabjaũrinti.

1. padaryti bjaurų, sudarkyti: Pabjaurinai ką dirbdamas. Vaikas krioka pasibjaurìnęs (padaręs, kad būtų bjauresnis balsas) .

2. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Aš to valgio tep pasibjáurinau, kad nė pamatyt nenoriu. Ir nepasibjaurykite jais, bjauriais save darydami.
pribjaũrinti. priteršti, prišiukšlinti: Visi užkampiai pribjaũryti. Išbraižė sienas ir taip pribjaurino vidų.
subjaũrinti.

1. padaryti bjaurų, pagadinti, sudarkyti: Nupirko tokius mėlynus marškinius, net vaiką subjaũrino – visa burna pamėlynavus. Bėda man, nes esmu vyras burnos subjaurintos. Vien tiktai patys galime subjaurinti savo gyvenimą, savo dorą. Nuo girtybės susibjaurina veidas, varva akys.

2. suteršti, sutepti: Ir subjaurino brangius rūbelius an manęs. Kas kiša rankas pri smalos, tas turia susibjaurinti. Dėl niekų tik sau nagus susibjaũrino.

3. supykti, susikeikti: Susibjaurìnk ir pakelsi akmenį.
užbjaũrinti. padaryti bjaurų, apgadinti, sudarkyti: Ta kalada čia užbjáuryta (užgriozdinta) . Užbjaurinai, kad negraži varsa pasidarė. O labai užsibjaurina garbė Dievo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibjaurinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x