apibarti

bárti, bãra, bãrė (bãro). griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti: Barù tave už tai, ka negerai darai. Tu mane vis barì ir barì – jau net nusibodo! Bársi nebársi, bet aš neklausysiu. Močiutė mane barė, linelių raut išvarė. Ūžia žalia pušelė, bãria sena motulė. Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis, vai bãrė bãrė mane tėvelis. Ein tėtužis per dvarą, sūnytėlį bardams. Tu svyruosi, sesutėle, baramà bernelio. Graudinu ką, baru. Po tam juos peikia ir bara truputį. Ir baramųjų žodžių turim daugybę. Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji. Už tokį darbą, vaĩke, esi labai bártinas. Duoda – imk, bãra – tylėk. Bark, ne iš tiesų bark, vyk nepavyk, mušk neužmušk, tai būsi ūkininkas. Nedžiaukis giriamas, neverk baramas. Genamas bėk, duodamas imk, bãramas tylėk. Žento bãramas (bártas) eik pro duris, sūnaus bãramas lipk ant pečiaus.
bartinaĩ. bártinai. Nesibara, nesipyksta – gražiai gyvena. Ko jiedvi nesimylinti, ko barančiosi? Tylėk, bobut, nebarkis, mes sumokėsime. Įžūlas žmogus, kurs vis bãras, todėl sutremk jįjį. Geri broliai ir tėviškę pasidalina nesibãrę. Kaip nesibarsi, vaikeli, kad burna pati žiote žiojasi. Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin. Kad du barasi, trečias nelįsk į jų tarpą. Bepig su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis. Neik su girtu bartis, o su pliku peštis.
apibárti, apìbara, apìbarė. kiek išbarti: Joną apibárk – pradėjo labai rūkyt. O anuos du brolius apìbarė labai. Ką apsìbara kiek, būt nieko, ka tik nesimuštų.
atbárti, àtbara, àtbarė.

1. smarkiai pribarti: Jau jis bobos atabártas, kaip ugnies bijo. Na, ant manęs tai jis lig soties atsìbara – bamba ir bamba.

2. atgal bartis: Ans atsìbara prieš mane rūstingai, t. y. atgal baras. Ta merga ant kožno žodžio y [ra] papratusi atsibárti. Verutė nei karto šiurkščiai neatsibarė, tėvų neužgavo.
įbárti, į̃bara, į̃barė

1. barant įgrasinti: Senis į̃barė vaiką, kad nieko neliestų.

2. įsileisti barti: Įsìbarė pats su pačia, ir negal sugyventi su vienas antru. Kad įtūžo, kad įsìbarė – ojojoi kas tę darės!
išbárti, ìšbara, ìšbarė. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne. Susipykę išsìbara, išsiplūsta, žiūrėk, i vė gražiai šnekasi. Visą dieną išsibarė tėvas ant manęs.
nubárti, nùbara, nùbarė.

1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj. Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią.

2. barantis nueiti, atsitolinti: Ir Jonai, mačiau, nusìbarė rugių pjauti.

3. nualinti, pribaigti, nuskriausti: Dirbti bendras darbas verčiau su išmintingu žmogum, nekaip gamtos nubartu. Visai nubarta žemelė (nuplėšta, neišdirbta) .
pabárti, pàbara, pàbarė. kiek barti, padrausti, pavainoti, papriekaištauti: Tėtė kad i pàbara, bet vis tėtė. Ją pàbariau kartą vieną – verkė visą dieną. Su vilku nearsi, nors pabarsi ir pakarsi. Turtingas pabars, puikus neužtars. Pasibárk ant vaikų, kam žalius obuolius skina. Eikiv namučių pasibardamučiu, katras iš muma daugiaus pragėrėv? | Nūnai buvau su kunigu pasibarti (išpažinties) .
parsibárti, parsìbara, parsìbarė barantis pareiti, parvykti: Girdžiu vyrai parsìbara nuo matinyko.
pérsibarti

1. susibarti: Tuodu kasdien kartą persibara. Jiedvi pirmiaus gerai persibarė.

2. kurį laiką bartis: Tiek bársis, ka i par naktį pársibars.
pribárti, prìbara, prìbarė. daug barti, prigrasinti, privainoti: Prìbarė tiek, kad, kol mirsiu, neužmiršiu. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė. Kiek aš ant jos prisìbariau, ka su juo nesusidėtų. kiek pabarti: Prašysiu [mokytojos],
kad pribartų̃ [mokinį].
subárti, sùbara, sùbarė. sudrausti barant, apibarti: Yra kam subárti, nėra kam sudrausti. Subárk tą, kas blogai darė. Ją. subárdavo tiktai Būga. Žodis po žodžio – ir susìbarė. Susibarė dėl vištos žarnų.
užbárti, ùžbara, ùžbarė. imti barti: Ùžbariau katinėlį, kad nepeliauja. Tąsyk jis mane ùžbarė, kam nedirbau. Sakyk – neklauso, užsibárk – tuoj rauda. Pareis, būdavo, visas persidirbęs, tai kad jis nors kada užsibartų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bárti</b>, bãra, bãrė (bãro). <span class="explanation">griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti: </span> Barù tave už tai, ka negerai darai. Tu mane vis barì ir barì – jau net nusibodo! Bársi nebársi, bet aš neklausysiu. Močiutė mane barė, linelių raut išvarė. Ūžia žalia pušelė, bãria sena motulė. Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis, vai bãrė bãrė mane tėvelis. Ein tėtužis per dvarą, sūnytėlį bardams. Tu svyruosi, sesutėle, baramà bernelio. Graudinu ką, baru. Po tam juos peikia ir bara truputį. Ir baramųjų žodžių turim daugybę. Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji. Už tokį darbą, vaĩke, esi labai bártinas. Duoda – imk, bãra – tylėk. Bark, ne iš tiesų bark, vyk nepavyk, mušk neužmušk, tai būsi ūkininkas. Nedžiaukis giriamas, neverk baramas. Genamas bėk, duodamas imk, bãramas tylėk. Žento bãramas (bártas) eik pro duris, sūnaus bãramas lipk ant pečiaus. <br/><b>bartinaĩ</b>. bártinai. Nesibara, nesipyksta – gražiai gyvena. Ko jiedvi nesimylinti, ko barančiosi? Tylėk, bobut, nebarkis, mes sumokėsime. Įžūlas žmogus, kurs vis bãras, todėl sutremk jįjį. Geri broliai ir tėviškę pasidalina nesibãrę. Kaip nesibarsi, vaikeli, kad burna pati žiote žiojasi. Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin. Kad du barasi, trečias nelįsk į jų tarpą. Bepig su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis. Neik su girtu bartis, o su pliku peštis. <br/><b>apibárti, </b>apìbara, apìbarė. <span class="explanation">kiek išbarti: </span> Joną apibárk – pradėjo labai rūkyt. O anuos du brolius apìbarė labai. Ką apsìbara kiek, būt nieko, ka tik nesimuštų. <br/><b>atbárti, </b>àtbara, àtbarė. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai pribarti: </span> Jau jis bobos atabártas, kaip ugnies bijo. Na, ant manęs tai jis lig soties atsìbara – bamba ir bamba. <br/>2. <span class="explanation">atgal bartis: </span> Ans atsìbara prieš mane rūstingai, t. y. atgal baras. Ta merga ant kožno žodžio y [ra] papratusi atsibárti. Verutė nei karto šiurkščiai neatsibarė, tėvų neužgavo. <br/><b>įbárti, </b>į̃bara, į̃barė<br/>1. <span class="explanation">barant įgrasinti: </span> Senis į̃barė vaiką, kad nieko neliestų. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti barti: </span> Įsìbarė pats su pačia, ir negal sugyventi su vienas antru. Kad įtūžo, kad įsìbarė – ojojoi kas tę darės! <br/><b>išbárti, </b>ìšbara, ìšbarė. <span class="explanation">apšaukti barant, išvainoti: </span> Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne. Susipykę išsìbara, išsiplūsta, žiūrėk, i vė gražiai šnekasi. Visą dieną išsibarė tėvas ant manęs. <br/><b>nubárti, </b>nùbara, nùbarė. <br/>1. <span class="explanation">išbarti, išvainoti: </span> Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj. Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią. <br/>2. <span class="explanation">barantis nueiti, atsitolinti: </span> Ir Jonai, mačiau, nusìbarė rugių pjauti. <br/>3. <span class="explanation">nualinti, pribaigti, nuskriausti: </span> Dirbti bendras darbas verčiau su išmintingu žmogum, nekaip gamtos nubartu. Visai nubarta žemelė <span class="explanation"> (nuplėšta, neišdirbta) </span>. <br/><b>pabárti, </b>pàbara, pàbarė. <span class="explanation">kiek barti, padrausti, pavainoti, papriekaištauti: </span> Tėtė kad i pàbara, bet vis tėtė. Ją pàbariau kartą vieną – verkė visą dieną. Su vilku nearsi, nors pabarsi ir pakarsi. Turtingas pabars, puikus neužtars. Pasibárk ant vaikų, kam žalius obuolius skina. Eikiv namučių pasibardamučiu, katras iš muma daugiaus pragėrėv? | Nūnai buvau su kunigu pasibarti <span class="explanation"> (išpažinties) </span>. <br/><b>parsibárti, </b>parsìbara, parsìbarė <span class="explanation">barantis pareiti, parvykti: </span> Girdžiu vyrai parsìbara nuo matinyko. <br/><b>pérsibarti</b><br/>1. <span class="explanation">susibarti: </span> Tuodu kasdien kartą persibara. Jiedvi pirmiaus gerai persibarė. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką bartis: </span> Tiek bársis, ka i par naktį pársibars. <br/><b>pribárti, </b>prìbara, prìbarė. <span class="explanation">daug barti, prigrasinti, privainoti: </span> Prìbarė tiek, kad, kol mirsiu, neužmiršiu. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė. Kiek aš ant jos prisìbariau, ka su juo nesusidėtų. <span class="explanation">kiek pabarti: </span> Prašysiu [mokytojos], kad pribartų̃ [mokinį]. <br/><b>subárti, </b>sùbara, sùbarė. <span class="explanation">sudrausti barant, apibarti: </span> Yra kam subárti, nėra kam sudrausti. Subárk tą, kas blogai darė. Ją. subárdavo tiktai Būga. Žodis po žodžio – ir susìbarė. Susibarė dėl vištos žarnų. <br/><b>užbárti, </b>ùžbara, ùžbarė. <span class="explanation">imti barti: </span> Ùžbariau katinėlį, kad nepeliauja. Tąsyk jis mane ùžbarė, kam nedirbau. Sakyk – neklauso, užsibárk – tuoj rauda. Pareis, būdavo, visas persidirbęs, tai kad jis nors kada užsibartų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.