apguldyti

guldýti, gul̃do (gul̃džia), gul̃dė. gulti.

1. versti, leisti gulti: Keleivius guldaũ. Vėlus metas, reikia vaikai guldýti. O ką jūs guldyste margojo lovelė [je] ? Vakare vėl gaidžiai guldydavo. Gul̃domoji daržinė (kurioj nakvynė duodama) buvo visa prigulta. Mojuoja žaliūkas dalgiu, rugius guldo. Upe plaukė garlaivis, guldydamas palei vandenį tirštus dūmus. Galingas kardas guldo žmones taip, kaip dalgis žolę. Šešėlį guldyti. Dar nesguldýk (neik gulti), einam šienaut.

2. dėti, kloti, krauti: Guldýk pamatus. Guldýk rąstus pašalėje, tik nestatyk stačių. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti. Marmuru guldžiu, kloju. Ing liepelės viršūnėlę vainikas guldyta. Nes padaryta buvo čėtra pirmoji, kurioj buvo liktorius ir stalas, ir guldžiamos duonos. Šeimininkas, ligotas ir neišgalįs, ne tik guldė ant darbininkų visą ūkio naštą, bet ir badu juos dvasino. Aš gyvatą savo guldau užu avis mano. Tavimp. nodieją savą guldžiame. Jamimp visų akys paduksį gul̃džia. Ir susiėję guldėsi į vieną pulką.

3. kastruoti, romyti: Metas kumeliokas guldýti. Rudenį meitėlis reiks guldýti ir penėti lašiniam.

4. (przekładać) versti iš vienos kalbos į kitą: Iš vieno liežuvio į kitą guldyt.

5. (wykładać). aiškinti, dėstyti: Guldýti žodžius. Tas žodis ant visko gul̃dosi.

6. (polegać, zależeć). daryti priklausomą nuo ko; remtis, pasikliauti kuo: Save visą ant jo guldyk. Mano sveikata labai ant oro gul̃dos. Guldaus ant jo žodžio. Brolis ant brolio nelabai guldos. Šita paskalba ant apsirikimo guldosi. | Kurie nesveiki yra ant kūno, tieji tuojaus guldžiasi (kreipiasi) barbierauspi.
gálvą guldýti

1. garantuoti: Jis už mane gálvą gul̃do. Kas galėtų guldyti galvą, kad traukinys nešoks nei karto nuo bėgių!

2. labai rūpintis: Krizas už savo Domininkėlį galvą guldo.
apguldýti.

1. paguldyti: Jei negulsit – vytiniu apguldysiu!. Mama ir pati atsigulė, mus apsiguldžius ant pečiaus.

2. nukloti, apdėti: Plecių kartimis apguldýti.

3. apraminti, apmalšinti: Brūkštertų ir apguldýtų visus [nenuoramas, peštukus].

4. (oblegać) apsupti: Žydai aprinko sau tris kariovadus ir smarkiai apguldė miestą.
atguldýti.

1. paguldyti: Aš atguldžiaũ svečius į lovą. Atguldýk vaikus, ir galėsi eiti, kur norėsi. Toje lovytėje jis atguldytas.

2. atsiteisti, skolą grąžinti: Jau atguldžiáu visas skolas. Atguldýk man visus iškaščius. Daugiaus piningų turėdamas, tą skolą atguldė.

3. (odkładać). delsti, atidėlioti.
įguldýti.

1. įdėti kur, kad gulėtų: O kad aš buvau maža nedidelė, margo [je] vygė [je] įguldyta, miego nenorėjau. Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabely inguldytą. Sanitarai atsargiai įguldė leitenantą į neštuvus. Ir nunešė ant marių, ir įguldė į laivą. | Sunkūs darbai ingul̃dė mane iton ligon (susargino) . Girtą įsigul̃dė kaip meitėlį vežėčiosna ir parsivežė namo.

2. įkloti, įkrauti: Į tą gulyklą įguldýk šiaudų.

3. (hineinlegen) įkurdinti kariuomenės dalinį: Įgulà įguldýti. Žalnierių į kokį miestą įguldýti.
išguldýti.

1. (visus) paguldyti: Svečius išguldžiaũ. Visus vyrus liga išguldė.

2. išvartyti, išversti, paguldyti ant žemės: Priešpietinis metas prasidėjo su karščiais, audromis ir vėjais, kurie atnešė krušą, išguldžiusią žiemkenčius. Vėjas visas gubas išgul̃dė. Rugius išgul̃dė, išsukino, nesmagus bus kirtimas. Papaisyk, ką vištos padarė – visus miežius išgul̃dė! Ledai išgul̃dė javus. Nublokštais javais išguldýdavo šalinę. Auliai po pastogėmis buvo išguldyti.

3. išmušti: Priešus iki vieno išguldėm.

4. iškastruoti: Jų eržilą išgul̃dė. Seniau ardavo išguldýtais jaučiais.

5. išaiškinti, išdėstyti: Sapną išguldýti. Gramatika išguldo būdą ir privalumus žodžių.

6. (przełożyć) išversti iš vienos kalbos į kitą: Ižguldytas iš liežuvio lenkiško.
nuguldýti.

1. paguldyti į lovą, nakvynę duoti: Jiems valgį patiekė ir nuguldė. Vaikų nenuguldžiusi, auklė negali pati gulti.

2. apdėti, nukloti: Nuguldėm visą lauką rugių pėdais. Tę nuguldė kalnužėlį juodųjų plintelių.

3. nupjauti, paguldyti (pievą, javus): Kap supuolė šienpjovėliai, visą pievą nuguldė.

4. leisti nuslėgti, nuspausti: Vaikų pryvaizda menka – ir nugul̃dė du paršeliu (neišsaugojo, kad nenugultų kiaulė) .

5. sugriauti, paguldyti: Nugul̃dė visą miestą [per karą].

6. sutramdyti, numalšinti, nuraminti: Maištas buvo nuguldytas. Tirpytas sviestas nugul̃do kirminus vaikuo. Mano skausmo niekas negali nuguldyti.
paguldýti.

1. padaryti, kad gultų (į lovą): Aš neturiu nei lopšelio vaikeliui paguldyti. O kur paguldei jaunus svetelius, kaip aš namie nebuvau? Niekas manęs nepagul̃do, niekas neužjaučia. Skaisčiai gražiai aprėdyta, ant lentelės paguldyta. Liga pagul̃dė žmogų. Prie sáu pasguldžiaũ [vaiką].

2. nušauti: Keletą ančių paguldžiau (medžiodamas) .

3. parversti, pargriauti; padėti kur: Lytus javus pagul̃dė. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius. Kad būčiau žinojus tą šelmį bernelį, būčiau. vainikėlį rasužė [je] paguldžius. Kiek paguldžius, tiek pastačius.

4. įveikti; parblokšti: Tu žmogų paguldaĩ. | Judita paguldė jį savo viežlybumu.

5. užstatyti, laiduoti: Turėjau bankon paguldyt pusę žemės.

6. sudėti, sukomponuoti: Bet del bernelių mažųjų su nota senąja paguldžiau [giesmę].

7. padėti, palikti: Jei kas paguldė (davė palaikyti) kokį daiktą prie tavęs, turi laikyti ir daboti kaip savo daiktą.
gálvą paguldýti žūti: Vyriausias sūnus dėl Vilniaus paguldė galvą.
pérguldyti. perguldýti

1. paguldyti, perdėti į kitą vietą: Perguldýk vaiką kiton lovelėn! Pérguldyk (perkrauk) tavorus iš tos vietos į kitą.

2. (przełożyć) išversti į kitą kalbą: Lietuviškai perguldytas per Joną Bretkūną.
priguldýti.

1. guldyti ką prie ko, šalia ko: Priguldýk kitą prie savęs. Priguldė talkõ [je] svetimą vaikį (į tą pačią lovą paguldė), ir gavau suskį.

2. guldant pridėti daug: Pilnas vyges vaikelių priguldžiau.

3. pridėti ką prie ko: Tai gerai lenta prie sienos priguldyta!

4. prilenkti, pridėti: Mano diedas bet priguldė galvą, tai ir knarkia. Per sodą einu, miegelio noriu, priguldýsiu aš galvelę in motulės patalėlį. Merga prigul̃dė galvą an žemę ir, ausį prikišus, paklaũsė, ar nesiveja. Prigul̃dė, priplojo vėjas rugius prie žemės.

5. primušti, daug prižudyti: Guldė priguldė narsūs berneliai kryžeivių.
suguldýti.

1. visus paguldyti: Kur aš savo svetelius suguldýt galėčiau? | Suguldýk kiaules ir gulk pats. | Liga mūsų ūlyčią suguldė kap patalą (visi dėl ligos guli) .

2. prilenkti prie žemės: Užejo lytus su vėju ir suguldė rugius.

3. horizontaliai ką padėti: Maišus suguldeĩ, reikėjo stačius statyti. Sienojus sugul̃dė galu klojimo. Kad aš juos būtau sugul̃džius (palaidojus) trijų nedėlių!

4. sukrauti, sutaisyti: Šiemet suguldžiau du kūgiu šieno.

5. sudėti, sumanyti, sukurti: Dainą suguldýti. | Suguldyt (pramanyti) ir kelt ant teisaus žmogaus netiesą.
gálvas suguldýti daugeliui žūti: Suguldys savo jaunas galvas.
užguldýti.

1. paguldyti ant ko.

2. priguldyti, užimti: Visos lovos užguldytos (nėra dykų) .

3. prispausti, uždėti: Užguldyk [sulenktą daiktą] kuo nors, tai atsities.

4. (zakładać). pradėti ką daryti, statyti: Meistras užguldė trobą (pirmus sienojus padėjo) . Ažuguldžiu (ažuduldžiu) padą, pamatą.

5. uždėti užstatą, užstatyti: Aš už jį galiu kažin kiek užguldýti. Užguldyk tris šimtus rublių, tai paskolinsiu dviratį. Girtuoja nuo užguldytų drapanų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apguldyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x