apgręžti

.
grę̃žti, -ia, -ė.

1. kreipti, sukti atgal: Grę̃žk ašvíenius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk. Aš jam būtau negręžęs iš kelio. Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai nuvargintas. Nenori ji su manim kalbėti, grę̃žia nugarą. Žmona kartkartėmis gręžia galvą į duris. Kai gręžiu akį, ir slenka kaip koks dūlelis, kaip koks debesėlis ties langu. Vėjas nuo pietų grę̃žiasi. Grę̃žiasi ant šono ir miega. Kur jam reikia gręžties, kas daryti? Gręžkis manęspi ir būk man malonus. Su panieka grę̃žtis (nuo ko).

2. grąžinti, atiduoti atgal (pinigus, gyvulius, daiktus): Gal skolos kiek grę̃žė? Auksu krividą grę̃žia.
apgrę̃žti, -ia (àpgręžia), àpgręžė.

1. apsukti: Apgręžia vežimą, įsuka į platų vieškelį. Apgrę̃žk arklį, tuoj važiuosim. Aš àpgręžiau arklius. Malūno. kepurę (sparnus) apgrę̃žia prieš vėją. Jis man arklį apìgręžė. Apsìgręžė, suragino arklius ir nuvažiavo. Paduodi valgyt, apsigrę̃žia ir valgo. Turguj negaišk – pardavei, apsigrę̃žęs važiuok. Ragina mus, idant iž visos širdies apsigręžtume jop. Tie vaikai tai valgyt ir valgyt apsigręždamì (nuolat, dažnai) . Per pietus suvalgysta rytykščius blynus apsigręždamì (apsisukdami, su apetitu) .

2. pakeisti (obracać): O apgręš ing vyną vandenį tavo. Ir perdarys kalavijus savuosius ant žuobrių, o ragotines apgręš ant pjautuvų. Nuliūdimas jūsų apsigręš ing džiaugsmą. Apsigręžia ing dulkes.
atgrę̃žti, -ia (àtgręžia), àtgręžė.

1. atsukti, atkreipti: Atgrę̃žk antrą galą rąsto. Vežimą atgręžė nuo sienos. Jis man atgrę̃žia nugarą. Ji atàgręžė galvą ir pasižiūrėjo. Į tą kraštą reik mums atgręžti akis. Eik, atgrę̃žk skatynas (atvaryk galvijus) . Atgręžiu širdį nuog ko. Neatgręžk akių tavo nuo pavargėlio. Ir niekad nebėgo prieš amžiną jėgą atgal atsigręžus srovė vandenų. Su vežimu atsigrę̃žk, važiuok atgal. Neatsìgręžia kitas vėjas. Atsigrę̃žęs pamačiau vilką. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu.

2. grąžinti, atiduoti: Atgręžiu piningus. Paskolink saiką miltų, atgręšiu, kaip susimalsiu. Reikė dabeltavi rankpinigiai atgręžt. Atgrę̃žk tokią meilę dėl manęs, kokią pirm turėjai. Urėdas tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti, atsigręžti.
išgrę̃žti, -ia (ìšgręžia), ìšgręžė

1. išsisukti, apsigręžti: Net furmanka neišsigręšì (dėl gatvės siaurumo) .

2. iškeisti: Senis gręžte ìšgręžė pinigus, t. y. iškeitė, davė smulkius.
nugrę̃žti, -ia (nùgręžia), nùgręžė. nukreipti, nusukti: Berniukas nugręžė veidą į šalį. Pasižiūrės ir vėl nugrę̃žia galvą. Nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik kojas skersai nugręždamas ir tada jau pilvu nušliauždamas. Stov žirgai pakinkyti, pro vartus nugręžti. Pagrobęs kibirą, išmetė pro duris, vandenį išliejo, tuo nugręžė savo apmaudą ant šunies. Nesang tu skubus gėrybėsp, nugręžti verksmą linksmybėsp. Motina kilstelėjo galvą ir, nusigręžusi nuo lango, ėmė delnais šluostytis skruostus. Nusigrę̃žk į sieną. Kaip meška nusìgręžė nuo manę. Mūsų liaudis su pasipiktinimu nusigręžė nuo buržuazinių nacionalistų likučių. Laimė nusìgręžė nuo jo.
pagrę̃žti, -ia (pàgręžia), pàgręžė. pakreipti atgal: Šiandiej galvos nepagręžiù. Nueik ir pagręžk gyvulius nuo javų. Širdis, kietesnes ažu geležį, savęsp pagręžia. Ant savo naudos paverčiu, pagręžiu. Vyrai spėjo į jį pasigręžti.
prigrę̃žti, -ia (prìgręžia), prìgręžė.

1. prikreipti, priartinti: Prigręžiù nugarą. Prigrę̃žia nugarą prie šilto pečiaus ir sėdžia. Prigręžk manęsp ausis savo. Kop galiu prisigręžti (į ką turiu kreiptis) ?

2. grąžinti: Prigręžtų jamui vėl vietą, pateriotą jo.
sugrę̃žti, -ia (sùgręžia), sùgręžė.

1. atgręžti, atsukti: Stovi kuinai ažupkalius sugrę̃žę. Sugrę̃žia nugaras ir mieruojas (žiūri, katras didesnis) . Tas lėktuvas susigręžė ir skrenda atgal. Vaikai, vienas prieš kitą susigręžę, kažką žaidė. Tep buvau išbadėjęs, kad paskui kelias dienas tai valgiau kur susgręždamas.

2. sugrąžinti: Paskolink kokį šimtą, užporyt sugręšiu. Padavė duoną ir dar penkias kapeikas sùgręžė. Sugręšiu lobį, skriaudas atlyginsiu.
užgrę̃žti, -ia (ùžgręžia), ùžgręžė.

1. užsukti: Ažùgręžei arklį ant vietos, ir nuskėlė ratai. | Jis užgręžė šuniui ausį.

2. nukreipti, nugręžti: Visi kvietkeliai nog tavi žiedelius užgrę̃š.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>grę̃žti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">kreipti, sukti atgal: </span> Grę̃žk ašvíenius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk. Aš jam būtau negręžęs iš kelio. Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai nuvargintas. Nenori ji su manim kalbėti, grę̃žia nugarą. Žmona kartkartėmis gręžia galvą į duris. Kai gręžiu akį, ir slenka kaip koks dūlelis, kaip koks debesėlis ties langu. Vėjas nuo pietų grę̃žiasi. Grę̃žiasi ant šono ir miega. Kur jam reikia gręžties, kas daryti? Gręžkis manęspi ir būk man malonus. Su panieka grę̃žtis (nuo ko). <br/>2. <span class="explanation">grąžinti, atiduoti atgal (pinigus, gyvulius, daiktus): </span> Gal skolos kiek grę̃žė? Auksu krividą grę̃žia. <br/><b>apgrę̃žti, </b>-ia (àpgręžia), àpgręžė. <br/>1. <span class="explanation">apsukti: </span> Apgręžia vežimą, įsuka į platų vieškelį. Apgrę̃žk arklį, tuoj važiuosim. Aš àpgręžiau arklius. Malūno. kepurę <span class="explanation"> (sparnus) </span> apgrę̃žia prieš vėją. Jis man arklį apìgręžė. Apsìgręžė, suragino arklius ir nuvažiavo. Paduodi valgyt, apsigrę̃žia ir valgo. Turguj negaišk – pardavei, apsigrę̃žęs važiuok. Ragina mus, idant iž visos širdies apsigręžtume jop. Tie vaikai tai valgyt ir valgyt apsigręždamì <span class="explanation"> (nuolat, dažnai) </span>. Per pietus suvalgysta rytykščius blynus apsigręždamì <span class="explanation"> (apsisukdami, su apetitu) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pakeisti</span> (obracać): O apgręš ing vyną vandenį tavo. Ir perdarys kalavijus savuosius ant žuobrių, o ragotines apgręš ant pjautuvų. Nuliūdimas jūsų apsigręš ing džiaugsmą. Apsigręžia ing dulkes. <br/><b>atgrę̃žti, </b>-ia (àtgręžia), àtgręžė. <br/>1. <span class="explanation">atsukti, atkreipti: </span> Atgrę̃žk antrą galą rąsto. Vežimą atgręžė nuo sienos. Jis man atgrę̃žia nugarą. Ji atàgręžė galvą ir pasižiūrėjo. Į tą kraštą reik mums atgręžti akis. Eik, atgrę̃žk skatynas <span class="explanation"> (atvaryk galvijus) </span>. Atgręžiu širdį nuog ko. Neatgręžk akių tavo nuo pavargėlio. Ir niekad nebėgo prieš amžiną jėgą atgal atsigręžus srovė vandenų. Su vežimu atsigrę̃žk, važiuok atgal. Neatsìgręžia kitas vėjas. Atsigrę̃žęs pamačiau vilką. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. <br/>2. <span class="explanation">grąžinti, atiduoti: </span> Atgręžiu piningus. Paskolink saiką miltų, atgręšiu, kaip susimalsiu. Reikė dabeltavi rankpinigiai atgręžt. Atgrę̃žk tokią meilę dėl manęs, kokią pirm turėjai. Urėdas tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti, atsigręžti. <br/><b>išgrę̃žti, </b>-ia (ìšgręžia), ìšgręžė<br/>1. <span class="explanation">išsisukti, apsigręžti: </span> Net furmanka neišsigręšì <span class="explanation"> (dėl gatvės siaurumo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iškeisti: </span> Senis gręžte ìšgręžė pinigus, t. y. iškeitė, davė smulkius. <br/><b>nugrę̃žti, </b>-ia (nùgręžia), nùgręžė. <span class="explanation">nukreipti, nusukti: </span> Berniukas nugręžė veidą į šalį. Pasižiūrės ir vėl nugrę̃žia galvą. Nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik kojas skersai nugręždamas ir tada jau pilvu nušliauždamas. Stov žirgai pakinkyti, pro vartus nugręžti. Pagrobęs kibirą, išmetė pro duris, vandenį išliejo, tuo nugręžė savo apmaudą ant šunies. Nesang tu skubus gėrybėsp, nugręžti verksmą linksmybėsp. Motina kilstelėjo galvą ir, nusigręžusi nuo lango, ėmė delnais šluostytis skruostus. Nusigrę̃žk į sieną. Kaip meška nusìgręžė nuo manę. Mūsų liaudis su pasipiktinimu nusigręžė nuo buržuazinių nacionalistų likučių. Laimė nusìgręžė nuo jo. <br/><b>pagrę̃žti, </b>-ia (pàgręžia), pàgręžė. <span class="explanation">pakreipti atgal: </span> Šiandiej galvos nepagręžiù. Nueik ir pagręžk gyvulius nuo javų. Širdis, kietesnes ažu geležį, savęsp pagręžia. Ant savo naudos paverčiu, pagręžiu. Vyrai spėjo į jį pasigręžti. <br/><b>prigrę̃žti, </b>-ia (prìgręžia), prìgręžė. <br/>1. <span class="explanation">prikreipti, priartinti: </span> Prigręžiù nugarą. Prigrę̃žia nugarą prie šilto pečiaus ir sėdžia. Prigręžk manęsp ausis savo. Kop galiu prisigręžti <span class="explanation"> (į ką turiu kreiptis) </span> ? <br/>2. <span class="explanation">grąžinti: </span> Prigręžtų jamui vėl vietą, pateriotą jo. <br/><b>sugrę̃žti, </b>-ia (sùgręžia), sùgręžė. <br/>1. <span class="explanation">atgręžti, atsukti: </span> Stovi kuinai ažupkalius sugrę̃žę. Sugrę̃žia nugaras ir mieruojas <span class="explanation"> (žiūri, katras didesnis) </span>. Tas lėktuvas susigręžė ir skrenda atgal. Vaikai, vienas prieš kitą susigręžę, kažką žaidė. Tep buvau išbadėjęs, kad paskui kelias dienas tai valgiau kur susgręždamas. <br/>2. <span class="explanation">sugrąžinti: </span> Paskolink kokį šimtą, užporyt sugręšiu. Padavė duoną ir dar penkias kapeikas sùgręžė. Sugręšiu lobį, skriaudas atlyginsiu. <br/><b>užgrę̃žti, </b>-ia (ùžgręžia), ùžgręžė. <br/>1. <span class="explanation">užsukti: </span> Ažùgręžei arklį ant vietos, ir nuskėlė ratai. | Jis užgręžė šuniui ausį. <br/>2. <span class="explanation">nukreipti, nugręžti: </span> Visi kvietkeliai nog tavi žiedelius užgrę̃š.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.