grémžti, -ia (-džia, -da), -ė (-dė).
1. ruopti, drožti, skusti, brūžuoti, draskyti: Giltinė su dalgiu, nei seną grémždama barzdą, būrams tuo visiems visur ištuštino pievas. Garlaivis, rodosi, įsispirs visomis keturiomis ir gremš, gilins sau kelią. Dabar pradėjo akmens jųdviejų laivą gremžti. Baigiu šaukšto galvą grémžti. Grémžia vežėčiai (drobynos, gar̃dys) į tekinius, t. y. gramdos. Grémžk roputes. Aš grémždžiu iš pat galo, t. y. imu. Grémždžiau grémždžiau, kol sugrémždžiau, t. y. vos vos gavau. Kartais kažkas gremždžiasi apie sieną, lyg skeveldrų smūgis. Tik kažkur pro tamsą gremžias alkana peliūkštė.
2. kasyti: Jis kažką sunkiai galvoja, gremždamas ranka pasmakrę. Ãpjausius (vietą apie ausis) grémžia (kaso, nenori duoti pinigų prašomas) . Eik pirtin, tai nereiks pečių grémžti. Tu grémžies, kad niežą turi, t. y. kasais. Ligonis grémžas iki kraujų. Grémžiasi lyg utėlių pjaunamas. Arkliai gremžiasi.
3. gramzdinti: Aš tave grémšiu į vandenį.
apgrémžti. apskusti, apgrandyti: Suodžiai reikia apgrémžt, per suodžius nedega [pintis, skeliant skiltuvu]. Tegu kiekvienas apsigremžia.
išgrémžti. išruopti, išskaptuoti: Išgrémžk samtį. Kam tu teip bulvę išgremžei? Išgrémžk obuoliui vidurį ir prikišk uogų. | Onos kaktą dar gilesnės raukšlės išgremžė. Per sandą (teismą) ir vienas išsigrémžė, ir kitas, ir abudu liko alì (pliki) .
nugrémžti. nuskusti, nugrandyti: Morką, buroką nugrémžk, t. y. nuskusk. Ar gerai nugremžei nuo ližės tešlą? Ir jis ėmė šukę ir nugremžė savo kūną. Su peiliu sau pirštus nusigremžė vaikas. Šiap tep nusigrémžiau barzdą. Kur eini, čia nusidauži, ką imi, čia nusigrémži. Savo šašą nusigrémžei.
pagrémžti. pakasyti: Pagrémžk pečius, tep niežti. Baltrus pasigremžė pakaušį ir atsiduso.
pragrémžti. praskusti, pragrandyti: Bedailindamas šaukštą pragrémžė.
susigrémžti. susiglemžti, susiimti: Susigrémžė viską ir išėjo iš namų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.