apgnaibyti

gnáibyti, -o, -ė. gnaibýti, gnaĩbo, gnaĩbė.

1. pirštų galais ar snapu. spaudžiant skaudinti, žnaibyti: Žąsis ančiukus gnáibo. Žąsinas Petrį pavertė, plakė su sparnais, o su snapu gnaibė jo burną. Negnaibýk, man skauda. | Kažkoki vabzdžiai negailestingai gnaibė mano šonus. Vėjas ima gnaibyti nosį bei ausis. Šaltis gnaibė veidą, stingdė rankų pirštus. Vienas ponas dažnai papratęs buvo šlovę kitų žmonių gnaibyti. Žmonės išgirdę jį akimis gnaibytų. Esu labai silpnos širdies, vis širdį gnáibo. Ką tu čia gnaibais – skauda! Negnáibykis – rėksiam.

2. knaibyti, laupyti: Anyta gnáibo kleckus, dirbdama iš tešlos. Ar voliotus kleckus darysim, ar gnáibytus? Kad lauži, laužk [duonos iš riekės],
negnáibyk. Gnaĩbė kumpį ir valgė. Nebegnáibykit skilandžio – jį pietum palikau. Po truputį gnaĩbo (lyg nenorom valgo) .

3. skainioti, raškinėti; kirtinėti: Radau darže – įėjęs gnaĩbo pupeles. Koks ten miškas – menkas, ir tą dar gnáibo (kirtinėja po medį) .
šìrdį gnáibyti kelti rūpestį: Kažin kas ir jam širdį gnaibė.
apgnáibyti.

1. apžnaibyti: Žąsinas apgnaibė vaiką.

2. aplaupyti, apknaibyti: Duoną apgnaĩbė, kraštus nulupinėjo – valgyk dabar!

3. apskainioti (nagais): Lapai reikia apgnáibyt, visų nelaikyt.
išgnáibyti. išskainioti (spaudžiant, gnybant pirštais): Pomidorams reikia išgnaibyti iš lapų pažastų auglius. Buvo kelios eglaitės, ir tas daeidamas kada ne kada išgnáibė. Ligos išgnáibė jaunus. Mes labai daug šįmet paršiukų išsignáibėme (prisiskerdėme) .
nugnáibyti.

1. nuskainioti, nuspaudyti: Reiks braškes nugnáibyt. Dabar nugnaibo su žirklėms iltis ligu mažims paršeliams.

2. gnaibant užkankinti: Priėjusi pamatė savo kūdikį be dovanų ir į smertį nugnaibytą.
pagnáibyti. kiek gnaibyti, žnaibyti: Vadas sau rudą ūsą pagnaibė. Su nauju žiponu – reik pagnáibyti.
prignáibyti.

1. smarkiai gnaibyti: Prignaibysu mėlynai.

2. priknaibyti, prilaupyti: Katiliuką bulbyčių prignaibiaũ (priskutau) . Aš gerų grybų prisirinkau, o jis prisignaĩbė (prisirinko) tokių šungrybių.
sugnáibyti.

1. pirštų galais ar snapu priskaudinti, sužnaibyti: Nuėjusi nuo ryto atrado vaikelį visą sugnaibytą ir mėlyną.

2. suknaibyti: Tu sugnaibýk zacirką, aš einu karves pamelšiu. Padirba, sugnáibo kankolus i supila į karštą vandenį.
užgnáibyti. gnaibant, žnaibant užkankinti: Žąsis užgnaibė žiurkę [vištininke]. Vaikas mažas užgnáibė paukštį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gnáibyti, </b>-o, -ė. gnaibýti, gnaĩbo, gnaĩbė. <br/>1. <span class="explanation">pirštų galais ar snapu</span>. <span class="explanation">spaudžiant skaudinti, žnaibyti: </span> Žąsis ančiukus gnáibo. Žąsinas Petrį pavertė, plakė su sparnais, o su snapu gnaibė jo burną. Negnaibýk, man skauda. | Kažkoki vabzdžiai negailestingai gnaibė mano šonus. Vėjas ima gnaibyti nosį bei ausis. Šaltis gnaibė veidą, stingdė rankų pirštus. Vienas ponas dažnai papratęs buvo šlovę kitų žmonių gnaibyti. Žmonės išgirdę jį akimis gnaibytų. Esu labai silpnos širdies, vis širdį gnáibo. Ką tu čia gnaibais – skauda! Negnáibykis – rėksiam. <br/>2. <span class="explanation">knaibyti, laupyti: </span> Anyta gnáibo kleckus, dirbdama iš tešlos. Ar voliotus kleckus darysim, ar gnáibytus? Kad lauži, laužk [duonos iš riekės], negnáibyk. Gnaĩbė kumpį ir valgė. Nebegnáibykit skilandžio – jį pietum palikau. Po truputį gnaĩbo <span class="explanation"> (lyg nenorom valgo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">skainioti, raškinėti; kirtinėti: </span> Radau darže – įėjęs gnaĩbo pupeles. Koks ten miškas – menkas, ir tą dar gnáibo <span class="explanation"> (kirtinėja po medį) </span>. <br/><b> šìrdį gnáibyti</b> <span class="explanation">kelti rūpestį: </span> Kažin kas ir jam širdį gnaibė. <br/><b>apgnáibyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apžnaibyti: </span> Žąsinas apgnaibė vaiką. <br/>2. <span class="explanation">aplaupyti, apknaibyti: </span> Duoną apgnaĩbė, kraštus nulupinėjo – valgyk dabar! <br/>3. <span class="explanation">apskainioti (nagais): </span> Lapai reikia apgnáibyt, visų nelaikyt. <br/><b>išgnáibyti</b>. <span class="explanation">išskainioti (spaudžiant, gnybant pirštais): </span> Pomidorams reikia išgnaibyti iš lapų pažastų auglius. Buvo kelios eglaitės, ir tas daeidamas kada ne kada išgnáibė. Ligos išgnáibė jaunus. Mes labai daug šįmet paršiukų išsignáibėme <span class="explanation"> (prisiskerdėme) </span>. <br/><b>nugnáibyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuskainioti, nuspaudyti: </span> Reiks braškes nugnáibyt. Dabar nugnaibo su žirklėms iltis ligu mažims paršeliams. <br/>2. <span class="explanation">gnaibant užkankinti: </span> Priėjusi pamatė savo kūdikį be dovanų ir į smertį nugnaibytą. <br/><b>pagnáibyti</b>. <span class="explanation">kiek gnaibyti, žnaibyti: </span> Vadas sau rudą ūsą pagnaibė. Su nauju žiponu – reik pagnáibyti. <br/><b>prignáibyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai gnaibyti: </span> Prignaibysu mėlynai. <br/>2. <span class="explanation">priknaibyti, prilaupyti: </span> Katiliuką bulbyčių prignaibiaũ <span class="explanation"> (priskutau) </span>. Aš gerų grybų prisirinkau, o jis prisignaĩbė <span class="explanation"> (prisirinko) </span> tokių šungrybių. <br/><b>sugnáibyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pirštų galais ar snapu</span> priskaudinti, sužnaibyti: Nuėjusi nuo ryto atrado vaikelį visą sugnaibytą ir mėlyną. <br/>2. <span class="explanation">suknaibyti: </span> Tu sugnaibýk zacirką, aš einu karves pamelšiu. Padirba, sugnáibo kankolus i supila į karštą vandenį. <br/><b>užgnáibyti</b>. <span class="explanation">gnaibant, žnaibant užkankinti: </span> Žąsis užgnaibė žiurkę [vištininke]. Vaikas mažas užgnáibė paukštį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.