gandė́ti, gañda, -ė́jo.
1. turėti pakankamai, ištekti: Jei sylõs gandì, t. y. stavóji, tai grùmkis, sprùdulk nuo gvoltauninko ir išsigrumsi, nepasiduosi. Jeigu gandė́si man darbo, aš vis padirbsiu. Gandė́k man duoti, o aš patieksiu visokių valgių tau. Kad šalta gyvoliui, tai ėdimu gañda jis, t. y. kruta, juda, kad nesušaltum.
2. norėti: Aš gandúos pieno, t. y. noriu, o tu jau atsigandė́jai.
3. sektis, laimėti: Norint ji pirmą ir antrą kartą negandė́jo, tačiau nepristoko, tris bingąsias ir dides pagundas ižkentė.
apgandė́ti. šiek tiek nusibosti, įkyrėti: Tas man apgandėjo.
atsigandė́ti nusibosti, įkyrėti: Atsigandė́jo mokytis. Tą darbą atsigandė́jau bedirbti. Atsigandė́jau aš nuo to valgio, t. y. atgrisau, atbodo man. Žąsys avižų atsigandė́jo. Višta atsigandė́jo sėdėti ant kiaušiniais. Atsigandė́jo skaityti, ir padaryk ką!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.