apgailėti

.
gailė́ti, gaĩli (gaĩlia), -ė́jo.

1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų. Aš jo gailiù. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per veidą. Jam ne teip gailė́jo to berno, kaip to arklio. Gailė́jo jam tos panos. Gaĩli vaikų anksti kelti. Ramink seną motinėlę, kad ji negailėtų. Išeina mergelė verkdama, žaliųjų rūtelių gailėdama. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdelė plyšo. Jis gailėjosi tragiškai žuvusių žmonių. Aš tavęs gailiúos. Jis nė savęs nesigaili. Gailisi mani žmonių. A tau gi gaĩlis žirgelio, ar jaunųjų dienelių, ar tau gaĩlis brolelių pulko? Anei man gaĩlis, anei aš verkiu, anei ašarėlės rieta. Marti gailėjos tris nedėleles, sesuo trejus metelius. Man gailėtis nesgailė́jo, tik širdelę suskaudėjo. Toks kietaširdis – dar jis ko gailė̃sis. | Gailė̃sis jiejie, kad žentas išvažiavo. Gailisi, kaip šunies įkąsta, neužsklendusi durų. Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs. Jaunas vedęs (jauna tekėjusi) nesigailėkis – užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs. Nesidžiauk radęs, negailė́k pametęs.

2. šykštėti, taupyti: Statėm šalį, jėgų negailėjom. Ji ir trupinių gaili. Ūbą lauko nenorėjo, molio puodo jai gailėjo. Negigailėk teipag tada trupučio duonos žmogui jo. Tokiam šlapume gailė́jau bristi čebatų. Mūsų valstybė nesigaili lėšų vaikams gerai prižiūrėti ir jaunimui auklėti. Aš nègailiuos savęs pri darbo. Prieplaukos rūmai įruošti tikrai šauniai, nesigailint nei pinigų, nei darbo. Sūnus taip pat šoko dirbti nesigailėdamas sveikatos.

3. užjausti: Dukteries da gailiù – nespaudžiu ant darbą. Jis nė kiek savo močios (sergančios) negaĩlia.

4. graužtis (ką padarius), krimstis, apgailestauti; daryti atgailą: Daiktas gailėtinas, jog žmonės. daro ją. varstotu visų piktybių. | Priversk savęsp žmones visas, jeib už griekus gailėtų. Gailiúos, t. y. dýžiuos, kremtúos tą padaręs. Aš gailiúos. tai padaręs.
akių̃ gailė́ti kaktojè pavydėti: Našlaitei ne vienas kaktõj akių̃ gaĩli.
apgailė́ti

1. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs. Apgailė́jom apverkėm – mislijom, kad jau miręs. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailė́t. Mirk – būsi apgailė́tas, ženykis – būsi apkalbėtas.

2. krimstis: Mažne apgailiu, kad pradėjau dirbti žinomoj draugystėj. Anė esanti nieko sau merga, gavęs ją vyras tikrai neapgailėsiąs.
apgailė́tinai. Murinai. savo žemėsa didei vargingai bei apgailėtinai gyvena. Jei nepirksi teip pigiai, tai paskui apsigailė́si.
atgailė́ti

1. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailė́t, kad kitam ką negerai padarei. Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailė́ti teip kvailai padaręs.

2. nepašykštėti: Atgailė́k tu man tuos kelis rublius. Teip tas atsigailėjo ir tų piningų, kuriuos užmokėjo. Atsigailė́k šimto ir nusipirk važį.

3. besigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padaryti: Gailė́k negailė́jęs – numirusio nebeatgailė́si. Viso svieto neatgailė́si (negali visų gailėti) .

4. liautis gailėti; nugalėti gailestį: Paskuo atsigailėjo ir papjovė veršelį. O kaip pratarsi. žodelį, tai aš tavęs n'atsigailė́siu. Aš rūteles ir kitas pasėsiu, bernelio žirgelio neatsigailėsiu.
išgailė́ti.

1. atgailėti
2. Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailė́si nevalgęs.

2. atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus.
nugailė́ti.

1. atgailėti 4: Jie jau nugailė́jo, t. y. numaudė, numiršo. Ko gailėjo, nugailė́jo, ir širdelę nusopėjo.

2. apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailė́jom. Daug nusìgailia [mirusio] daktaro. Tie žmonys nusirėkė, nusigailė́jos savo vaiko. Bernelis apsiverkė, mergelės nusgailė́jo.

3. apgailestauti: Tas yra nugailėtinas daiktas, jog tos dainės mažne visos yra nepilnos. Nugailėtina, kad nėra daugiaus tokių raštų. Per tai yra vargu žinoti, katras daiktas būtų nugailėtinesnis.

4. graužtis, kankintis: Jei apsimislysi, vėliau nenusigailėsi.
pagailė́ti.

1. pajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo. Verk, mergele, ir mes pagailė́sim. Paguosk mane, t. y. pagailė́k ligonį.
pagailė́tinai. Priverstas esi pagailėtinai vėplioti svetimu [liežuviu]. Pasigesi manęs ir pasigailėsi. Argi tat nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau? Anas. pagailėjos pavargėlių. Luizė turėjo pasigailinčią širdį. Pamigailies vargstančio, teip sunkioj ligoj sančio. Badas ne tėvas – nepasigailė̃s. Bepigu dejuoti, kad yra kam pasigailė́ti.

2. pasaugoti, pataupyti: Nepagailėti jėgų. Nebepagailì nė kojų – vaikštai basa tokiam šalty. pašykštėti: Tėvai vaikam nieko nepagaĩli. Traukis iš čia, kitaip nepagailė́siu virvẽlinio. Jau tavo nepagailė́ta druskos viralan įdėt.

3. imti graužtis, sau priekaištauti: Marė nuliūdo ir pagailėjo, jog nepasakė teisybės. Geriau nieko nekalbėti, negu paskui pasigailėti.
pérgailėti. pergailė́ti, pergaĩli (-ia), -ė́jo. baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo. Man gailė́jos pérsgailėjo ir širdelę persopėjo.
prigailė́ti.

1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies.

2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailė́si dukters.
sugailė́ti

1. prigailėti 2: Tesižino, viso svieto nesugailė́si.

2. pasigailėti: Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailė́jo.
užsigailė́ti labai gailėtis: Ans vis to pjaunio kaip užsigailė́jo ir užsigailė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>gailė́ti, </b>gaĩli (gaĩlia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">jausti gailestį, gailestauti: </span> Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų. Aš jo gailiù. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per veidą. Jam ne teip gailė́jo to berno, kaip to arklio. Gailė́jo jam tos panos. Gaĩli vaikų anksti kelti. Ramink seną motinėlę, kad ji negailėtų. Išeina mergelė verkdama, žaliųjų rūtelių gailėdama. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdelė plyšo. Jis gailėjosi tragiškai žuvusių žmonių. Aš tavęs gailiúos. Jis nė savęs nesigaili. Gailisi mani žmonių. A tau gi gaĩlis žirgelio, ar jaunųjų dienelių, ar tau gaĩlis brolelių pulko? Anei man gaĩlis, anei aš verkiu, anei ašarėlės rieta. Marti gailėjos tris nedėleles, sesuo trejus metelius. Man gailėtis nesgailė́jo, tik širdelę suskaudėjo. Toks kietaširdis – dar jis ko gailė̃sis. | Gailė̃sis jiejie, kad žentas išvažiavo. Gailisi, kaip šunies įkąsta, neužsklendusi durų. Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs. Jaunas vedęs (jauna tekėjusi) nesigailėkis – užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs. Nesidžiauk radęs, negailė́k pametęs. <br/>2. <span class="explanation">šykštėti, taupyti: </span> Statėm šalį, jėgų negailėjom. Ji ir trupinių gaili. Ūbą lauko nenorėjo, molio puodo jai gailėjo. Negigailėk teipag tada trupučio duonos žmogui jo. Tokiam šlapume gailė́jau bristi čebatų. Mūsų valstybė nesigaili lėšų vaikams gerai prižiūrėti ir jaunimui auklėti. Aš nègailiuos savęs pri darbo. Prieplaukos rūmai įruošti tikrai šauniai, nesigailint nei pinigų, nei darbo. Sūnus taip pat šoko dirbti nesigailėdamas sveikatos. <br/>3. <span class="explanation">užjausti: </span> Dukteries da gailiù – nespaudžiu ant darbą. Jis nė kiek savo močios (sergančios) negaĩlia. <br/>4. <span class="explanation">graužtis (ką padarius), krimstis, apgailestauti; daryti atgailą: </span> Daiktas gailėtinas, jog žmonės. daro ją. varstotu visų piktybių. | Priversk savęsp žmones visas, jeib už griekus gailėtų. Gailiúos, t. y. dýžiuos, kremtúos tą padaręs. Aš gailiúos. tai padaręs. <br/><b> akių̃ gailė́ti kaktojè</b> <span class="explanation">pavydėti: </span> Našlaitei ne vienas kaktõj akių̃ gaĩli. <br/><b>apgailė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">jausti gailestį: </span> Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs. Apgailė́jom apverkėm – mislijom, kad jau miręs. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailė́t. Mirk – būsi apgailė́tas, ženykis – būsi apkalbėtas. <br/>2. <span class="explanation">krimstis: </span> Mažne apgailiu, kad pradėjau dirbti žinomoj draugystėj. Anė esanti nieko sau merga, gavęs ją vyras tikrai neapgailėsiąs. <br/><b>apgailė́ti</b>nai. Murinai. savo žemėsa didei vargingai bei apgailėtinai gyvena. Jei nepirksi teip pigiai, tai paskui apsigailė́si. <br/><b>atgailė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">blogai ką nors padarius atkentėti: </span> Reik atgailė́t, kad kitam ką negerai padarei. Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailė́ti teip kvailai padaręs. <br/>2. <span class="explanation">nepašykštėti: </span> Atgailė́k tu man tuos kelis rublius. Teip tas atsigailėjo ir tų piningų, kuriuos užmokėjo. Atsigailė́k šimto ir nusipirk važį. <br/>3. <span class="explanation">besigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padaryti: </span> Gailė́k negailė́jęs – numirusio nebeatgailė́si. Viso svieto neatgailė́si <span class="explanation"> (negali visų gailėti) </span>. <br/>4. <span class="explanation">liautis gailėti; nugalėti gailestį: </span> Paskuo atsigailėjo ir papjovė veršelį. O kaip pratarsi. žodelį, tai aš tavęs n'atsigailė́siu. Aš rūteles ir kitas pasėsiu, bernelio žirgelio neatsigailėsiu. <br/><b>išgailė́ti</b>. <br/>1. atgailėti 2. Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailė́si nevalgęs. <br/>2. atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus. <br/><b>nugailė́ti</b>. <br/>1. atgailėti 4: Jie jau nugailė́jo, t. y. numaudė, numiršo. Ko gailėjo, nugailė́jo, ir širdelę nusopėjo. <br/>2. apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailė́jom. Daug nusìgailia [mirusio] daktaro. Tie žmonys nusirėkė, nusigailė́jos savo vaiko. Bernelis apsiverkė, mergelės nusgailė́jo. <br/>3. <span class="explanation">apgailestauti: </span> Tas yra nugailėtinas daiktas, jog tos dainės mažne visos yra nepilnos. Nugailėtina, kad nėra daugiaus tokių raštų. Per tai yra vargu žinoti, katras daiktas būtų nugailėtinesnis. <br/>4. <span class="explanation">graužtis, kankintis: </span> Jei apsimislysi, vėliau nenusigailėsi. <br/><b>pagailė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajausti gailestį: </span> Neturiu bernelio, niekas nepagaili. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo. Verk, mergele, ir mes pagailė́sim. Paguosk mane, t. y. pagailė́k ligonį. <br/><b>pagailė́ti</b>nai. Priverstas esi pagailėtinai vėplioti svetimu [liežuviu]. Pasigesi manęs ir pasigailėsi. Argi tat nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau? Anas. pagailėjos pavargėlių. Luizė turėjo pasigailinčią širdį. Pamigailies vargstančio, teip sunkioj ligoj sančio. Badas ne tėvas – nepasigailė̃s. Bepigu dejuoti, kad yra kam pasigailė́ti. <br/>2. <span class="explanation">pasaugoti, pataupyti: </span> Nepagailėti jėgų. Nebepagailì nė kojų – vaikštai basa tokiam šalty. <span class="explanation">pašykštėti: </span> Tėvai vaikam nieko nepagaĩli. Traukis iš čia, kitaip nepagailė́siu virvẽlinio. Jau tavo nepagailė́ta druskos viralan įdėt. <br/>3. <span class="explanation">imti graužtis, sau priekaištauti: </span> Marė nuliūdo ir pagailėjo, jog nepasakė teisybės. Geriau nieko nekalbėti, negu paskui pasigailėti. <br/><b>pérgailėti</b>. pergailė́ti, pergaĩli (-ia), -ė́jo. <span class="explanation">baigti, nustoti gailėti: </span> Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo. Man gailė́jos pérsgailėjo ir širdelę persopėjo. <br/><b>prigailė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: </span> Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai gailėti: </span> Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailė́si dukters. <br/><b>sugailė́ti</b><br/>1. prigailėti 2: Tesižino, viso svieto nesugailė́si. <br/>2. <span class="explanation">pasigailėti: </span> Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailė́jo. <br/><b>užsigailė́ti</b> <span class="explanation">labai gailėtis: </span> Ans vis to pjaunio kaip užsigailė́jo ir užsigailė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.