drožinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. drožti:
1. Vaikai, nedrožinė́kit, įsipjausit!
2. Senis drožinė́ [ja] dantis grėbliams. Skaptinykas prisidžioveno žilvitinių rąstelių ir drožinėja apaštalus.
3. drožti 6: Kam tą arklį taip drožinė́ji [važiuodamas] !
4. drožti 9: Kur tu kasvakar drožinėji?
apdrožinė́ti
1. apdrožti 1: Medžio žievė, mačiau, aplinkui apdrožinėta. Ar tu pats apsidrožinė́jai nagus?
2. meniškai išraižyti, apdailinti: Anas gražiai moka lazdą apdrožinė́t.
išdrožinė́ti. meniškai išpjaustyti, išraižyti: Meistras. su skapteliu išdrožinėdavo iš medžio visokiuos paveikslus.
nudrožinė́ti. nudrožti 1: Te, nudrožinė́k man šituos kuolelius!. Dančiai [grėbliui] dar ploniau nusidrožinė̃s, ir bus geri.
padrožinė́ti. padrožti 1: Padrožinė́k: kuolelis dar nelenda.
pridrožinė́ti. pridrožti:
1. Prisidrožinė́jau grėbliadančių ir padžiausiu.
2. Iššluok, ir vėl pridrožinė́ja [skiedrų].
sudrožinė́ti. sudrožti:
1. Kol sudrožinė́ji tus grėbladančius, ir rankos įsmilksta.
2. Nesudrožinė́k botkočio! Burokai nulupami, sudrožinėjami į smulkias drožles.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.