apdirbti

dìrbti, -a (-ia), -o (-ė)

1. atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą. Žmonės vasarą pluša dìrba. Jis dieną naktį dìrba. Darbininkas dìrba darbą dirbamose dienose. Jis dar tebedìrba lauke. Senelis jau seniai nebedìrba, serga. Reikia ben kiek dirbtienai namuos, o popiet gal priseis mėšlas vežtienai. Gerai yr, kad mokslo turi – nereik iš peties dirbti. Čia it kojoms (prastai) dirbta. Dìrbk dìrbk žmogus be jokio pasilsio. Dìrbu už pilvą, o daugiau nieko negaunu. Iš akies dirbau, nė vinkelio neturėjau. Dìrbk dìrbdamas, nežiūrėk, kas kur šneka. Tu jam dìrbk, būk, o jis dvakinės. Samdė mane darbui dirbti. Dìrbk tu kaip dìrbdamas, o pasirodys, kad ponui neįtiksi. Kai ateisim jūsų raginti, būkit jau bedirbą, tai nė raginti nereikės. Aš neįtinku anam dìrbęs. Dìrbantis pakėlė galvą ir nusijuokė. Čia žmogus dirbantỹs užsimsi su šnekom. Dirbant nereik juokų daryti. Dirbus reiks ir pasilsėti. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti. Nėra nė vieno dìrbamo žmogaus (kuris galėtų dirbti) . Šiūpelio galas prarūdijo, matyt, nedirbdamas. Šventos dienos ir jomarko dienos nedirbamos buvo. Dabar arkliai ne ką juk dìrbamys yr. Čia jo dirbamas kambarys. Čia laikom ir jaučius dirbamus (ariamus). Dirbtais arkliais nevažiuoja turgun. Kurgi tavo dirbančióji kumelė? Sau dirbai ką nedirbai, reikėjo ponui dirbti. Dirbtinus darbus padirbęs, grįžo į Rymą. Dirbau darbelį be pailselio. Kad būt dirbtas sunkus darbas, žiedeliai žibėtų. Šešias dienas žmogus tedirb, o sekma diena yra. atilsis. Dirbsi dirbęs, o po darbo galėsi pasilsėti. Aš jį bedìrbant radau. | Dirbamà diena. Psalmus. paeiliui imk taip ant šventų dienų, kaip ant prastų, alba dirbamų, dienų. | Dìrbu kiek galėdamas: kẽliais alkūnėms einu. Vasarą žiemai dìrba, žiema vasarai. Vieną pusę darbo dìrba protas, kitą rankos. Jis dirba, kad net kojos virba. Dìrba kaip svetimais nagais. Tu dìrbi kaip ne savo rankoms. Dirba kaip be nagų. Suvertė malkas po kojų, dirba kaip ne sau. Dirba kaip juodas jautis (daug, sunkiai) . Jie tenai kaip jaučiai dirbdavę. Dìrbau, lyg būčio pasamdytas. Iš jo darbininkas geras: par dieną dìrba kaip skruzdėlė. Iš karto matyti, kad supranta darbą: dìrba kaip senis. Par dieną teišvarė kelias vagas: dirba kaip miegodamas. Taip dirba, kaip žalias nedega. Valgyk, kad pilvas plyštų, dìrbk, kad akys lįstų. Nereiktų dìrbti, jei duonos nenorėtum. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk. Kas nedirba, tas nevalgo. Duok, Dieve, visa žinoti, ne visa dirbti. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti. Nieko nedirbdami mokomės piktai daryti. Dìrbos jie dìrbos su tais linais, o dabar reikia už niekus parduot. Iš pagirių nesidìrba, ir tiek. Duktė dìrbas ir dìrbas su tais gyvoliais. Dìrbamos visa naktį, bet piningų neiškasėm. Be rankų pats darbas nesidirba. Kaip tik sukrauja negyvėliai tuos grabus, tai jis vėl užgieda, ir vėl sugriūva – taip jis dirbosi iki gaidžių. turėti užsiėmimą, tarnauti, verstis: Kuo tu verties, ką tu dirbi? Jie čia savo drabužiais (savo drapana) dirba (tarnauja). judėti, krutėti: Vaikas nepasėdi ramiai – tai rankom, tai kojom dìrba. Ir senukai kartais ima biznute eiti – tik kojos smulkiai dìrba. atlikti, daryti, vykdyti: Nuvažiuosme an daktarą, aparaciją dir̃bs. Atėjo vakaras, pavogė meitelį, o ūkinykas kratą dìrba. veikti, daryti, elgtis: Ką dirbsi nepykęs – kiaurą dieną neėdęs stoviu! Ką dirbs šuva nelojęs. Neteisiai dirbom ir piktenybę padarėm. Kiek provojos, dìrbos, bet palangiškiai nėko grapuo nepadarė. Kaip ponai norėjo, taip dìrbosis su baudžiauninkais. ruošti, rengti, daryti: Lytus dirba badus, bulvės supuvo.

2. gaminti, daryti, kurti: Čia jau geležinkelį baigia dìrbti į Panevėžį. Ar namo kampus dìrbsi į šulą, ar į kertę (leisdamas rąstus į šulus ar nerdamas) ? Moterys marškinius dìrbo namie, krautuvėj nebuvo. Įejo į širdį kuniguo, kad reik dìrbti mūro koplyčią ant Birutės kalno. Mūsų karvė gera mėšluo dìrbti, o pienuo nekoki. Jis sakė, kad šiandie dìrbsiąs kurpes. Toks geras vaikis, o dar indus taip gražiai moka dirbti. Upė Gauja, o kita dirbtà dabar. Turguje pirkau medų – išrūgo, išputojo, mat netikras buvo – dìrbtas. | Į tuos korius jos tą medų dìrbdavo (nešdavo) . Ta vanelė dìrbas iš lentelių. Rėčkelė rūgštyniuota, putos tuoj dìrbas [giroje]. Iš tokios šlynos dirbasi plytos ir stogdangčiai. Ar čia sau ratus dìrbies? daryti (kuo), keisti pavidalą, versti: Į vagis dìrbi tu vaiką tokiais patarimais. Pievas dirbsiam į dirvas. Į bekoną kiaulaitę dìrbsu. kurti, sudarinėti: Ir terminai turi būti dirbami taip, kaip yra žmonių dirbami paprastieji kalbos žodžiai.

3. purenti, taisyti sėjai (žemę): Ar mokės žemę dìrbti? Aš dìrbau pūdymus (ariau, akėjau) . Gargždiškiai kiteip laukus dìrba. Kiek turit dirbamõs žemės? To krašto laukai buvo gerai dirbami.

4. megzti, nerti, pinti: Mama pirštines dirba. Jis moka jau doklą dìrbti. Tą virbaliuką išbaigsiu dìrbt ir lempą degsiu. Gaspadorius pančius vija, o gaspadinė pirštines dirba.

5. daryti tinkamą dėvėti, minti, minkštinti (odą, kailį): Jis kailius moka dìrbti. Dirbtà skūra yra brangesnė. Už vieną kailį dirbtą dešimtį duoda nedirbtų.

6. gadinti, trypti: Aure žąsys kad dìrba avižas – išvykit!

7. teršti, dergti: Tos antys tik kiemą dìrba.

8. niekinti, plūsti: Visaip kaip dìrba tave jis žmonių akyse. bartis, skandalyti: Dirbkis kiek tu nori, aš tavęs nebijau.

9. tepti, dažyti, daryti: Tėvelis, išrauginęs kailius, dirbdavo juos baltai kreida.
gývus pìnigus dìrbti daug pelnyti: Tas gývus pìningus dìrba.
juokùs dìrbti tyčiotis: Juokus dirbti gan pavojingas dalykas.
káilį dìrbti mušti, perti: Namo. su tokiu drabužiu nemisliju eiti, bo Liciperis pradėtų man kailį dirbti.
liežùvis dìrba daug kalba: Liežuvis dirba, ir dar kaip dirba!
su liežuviù dìrbti (dìrbtis) plepėti: Su liežuviù dìrbo dìrbo, tai i pakliuvo. Eina tik bobos drūžėms, su liežùviais dìrbas.
antsidìrbti. užsidirbti: Jei antbūsiu metus, gerą paviržį antdìrbsiuos pas gaspadorio.
apdìrbti.

1. padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba. Didumą darbų apdirbau. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę. Vis bėga, šniokščia uždusęs, vis neapsidirba. Mes jau kaip ir apsidìrbę į šį tarpą. Palauk, kai apsdirbsiu didumą, maž padarysiu. Su vagimi mes vieni apsidirbsime (susidorosime) . Tiek suvirto tų darbų, kad tiesiog nebegali apsidirbti. nugalėti, priveikti: Paduok tik, su tokiais vaikais dviem galiu apsidìrbti. Da aš lengvai apsdirbsiu su tokiuo.

2. apdoroti, sutvarkyti (konkretų daiktą): Mūsų brigada greičiau rugius apdirbs. | Žėdnas kaimas kapinaites laikė: aptvertos, kapai apdirbti. Tas vertimas buvo išleistas naujai, 1755 m. apdirbtas mokykloms. aptaisyti, apvesti: Teip, tėvas apdirbo savo sodną aukštu mūru. Reik šulinio viršų apdìrbti. | [Pypkė] gražiai išmarginta, ištaisyta, auksu apdirbta.

3. išpurenti, išdirbti (žemę): Susiedas apdirba su arkliais [daržą]. Ar tu savo lauką jau apdìrbai? Laukai jau apdirbti. Išsiuntė tada jį Viešpats Dievas iš sodo Eden, kad apdirbtų žemę.

4. apmegzti, apnerti: Apdìrbo visus kraštelius karbatkėlėm.

5. apteršti, aptepti: Ogi kad apdirbtì musių langai! Apdìrbot stalą ir nueinat kai paršeliai. Žąsys purvinom kojom apdìrbo audeklus. Vienas (sūnus), ir tas apdirba sienas. Kurgi tu buvai inlindęs, kad visas teip apsidirbęs! Pasaugok rūbus, kad degutu neapsidirbt.

6. apgadinti: Palikau atkilus vartus, gyvuliai ir apdìrbo (išmynė) daržą. Ką čia ieškot, jau baigta – apdìrbo varnos. | Tamsi, o tu dar skaitai – nori akis apdìrbti. apiplėšyti, apdėvėti: Tai greit apdìrbai suknelės alkūnes. Nusipirko gražų nertiniuką i tuoj apdìrbo.

7. apgauti, apsukti, apvogti: Su tuo žemės pirkimu dailiai mane apdìrbo. Šiandien mieste mane apdìrbo (apvogė) . suvilioti: Bernas mergą apdìrbo.
atidìrbti

1. (iš naujo) padirbti: Mistras apgulė Kauno pilį, iš naujo atdirbtą.

2. atsilyginti darbu: Tam ponui atidirba už pašarą, už ganiavą. Atidìrbk, kiek buvai žadėjęs. Daviau tūkstantį, daugiau, sako, atsidirbsim.
atsidirbtinaĩ. Atsidirbtinaĩ talkinėtis.

3. tam tikru atstumu (nuo ko) padirbti: Toliau nu sienos atidirbtas pečius vadinas užkaklis.

4. daug išdirbti, dirbant privargti, prisidirbti: Aš savo dienas jau atdìrbau. Nenoriu pas kunigus, aš pas juos atsidìrbau. Aš savo jau atsidìrbau, vaikai dabar tegul dirba.

5. dirbant apgadinti: Kirvį atadìrbo (į akmenį atšipino, išdaužė) .
įdìrbti.

1. padirbti, nudirbti: Kiek darbo lauke nuvalioju, įdìrbu, o tu namie nieko nepadarai. pastatyti (viduje): Įdìrbk pečių, įdėk langus saklyčio [je]. Įsidìrbau pečių, ir žiemos nebijau.

2. įstatyti, įkelti: Darže, netoli namų, davė iškasti naują šulinį; daržo gale vartelius įdirbti. Jei par trejus metus neįdirbo barčių (neįkėlė į pažymėtus medžius), tad svetimas tą medį gal naudoti. Palangoj yra tiltas, įdirbtas į jūrą. dirbant įlįsti: Anglių kasikams giliai į žemę įsidirbus, pratrūko vakar vandens versmė.

3. įkibti, įnikti į darbą: Kad įsidìrbo, tai nė valgyt neina. Jo šiam dalykui ištirti ir suprasti gerokai įsidirbta. | Kiškis bus insidirbęs in obeleles. | Tarp laikų sudurtinių reikėtų skirti – sudurtiniai pabaigos ir pradžios, arba įsidirbamieji, laikai.

4. darbu pelnyti: Perniai du šimtu darbadienių įdìrbau. Ten muno yr įdìrbta aplink šimto rublių. Kiek esi įdìrbęs, tiek gausi.

5. pripratinti prie darbo: Bobutė mane savo šiurkščia, įdirbta rankele pamielavo. Pirštai neįsidirbę, lankstūs.

6. įtręšti, išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Reikia mokėti kaip žemę įdirbti. Augalai mėgsta gerai įsidirbusią žemę. įsėti (įarti, įakėti): Ir miežius pabaigėm sėti, tik dar neįdìrbom. Pavasarį, vasarojų įdìrbę, misliam pradėt statyt. Katras grūdas giliau įsidìrbo, tas išdygo.

7. įmegzti: Raštus įdìrbsiu į pirštinę.

8. įminkštinti, išdirbti (kailį, odą): Gerai įdirbtas kailis.

9. įtepti, įjuodinti, įterlioti: Tiek įdìrbau kelines, kad niekuo negaliu išimti dėmės. Andìrbai rankas, dabar rašai. Insidìrbo kraujin veidą.

10. įskųsti: Įdìrbau aš aną gerai, t. y. įskundžiau.
kilį įdìrbti įmušti, įlupti: Kap įdir̃bs jai káilį, tai pasijudins prie darbo.
išdìrbti; .

1. išdaryti, ištaisyti: Išmislijo, iš ko išdìrbtie. Dar išdirbčia tau kryželį baltų akmenėlių, prisirinkus, prisinešus net nuo Nemunėlio. Visi mūrai išdirbti kalkėm, be jokio cemento. Išdirbo bokštą aukščiausį. Kanalai [pelkėse] dabar visur išdirbtì. Pašaluo bėgant, išdirbk (išvažinėk, išmink, išark) į juodą purvą, ir išnyks žlūgės ar šalpusniai. Keletai dienų praėjus, midus išsidirbo (išsistovėjo) . apdirbti, apdoroti (linus): Oi čia bus geri linai, kai išsidir̃bs. išskirti: Nebišdirba mašina grūdų iš pelų, leiskiat mažiau. išskobti: Iš visokių medžių vidurį išdìrbs išdìrbs, i būs aulys. sunaudoti ką dirbant: Senūsius sijonus į kaldras išdirbom. Šiaudus išdìrbi kūliam, nėra mėšlo.

2. išgražinti, išmarginti: Reikia tik išdìrbt gražiai, o pirkėjų bus. Mūsų trobos puikios, išdìrbtos.

3. kurį laiką dirbti: Metus išdìrbo i nežino, ką jis gaus.

4. išvarginti ilgai, daug dirbant: Išdirbtos rankos skauda senatvėj. Arkliai neišdirbtì – eina gerai. Ko benorėti iš jo stiprumo – taip išsidìrbęs, išsipliekęs. Sveika buvau, neišsidirbusi. Sena, išsidirbusi, bet dar paiškalbi boba. Kai išsidìrbęs, ir poilsis in greitųjų nepadeda.

5. išmiklinti, išlavinti: Tas arklys mažai išdìrbtas, daug vargo ariant. Jis turėjo liežuvį išdirbtą. Išsidìrbo geras meistras. ištobulinti, išugdyti, sukurti darbe: Mūsų terminologija šioje srityje dar neišdirbta. Išsidirbo tam tikros normos, kaip toji valdžia tenka kitiems, kaip galima ji paveldėti. Aš išsidirbau sau pažiūrą.

6. išpurenti, paruošti sėjai (žemę): Žemė išdìrbta. Miško kerpę išdirbti į dirvą negal, reik išdeginti. Kad iždirbsi žemę, neišduos tau daugiaus galybės savo.
išdirbtinaĩ. Žentas paėmė pusininką išdirbtinai, t. y. kurs jam išdirbs laukus ir visus darbus. Čia pirm buvo Nemuno šlaitas; žmonės išsidirbo tuos krantus.

7. išmegzti: Visokiais kvietkais ana išdìrba. O, kaip pati bemokanti išdìrbt raštus! mezgant susinaudoti: Visi siūlai išsidìrbo – nebėr kuo pirštines pabaigt.

8. išminkštinti, išminti (odą, kailį): Turiu keturius išdìrbtus kailius. Skranda blogai išdirbta – tuojau šlampa. O suskaitykime, kiek kailių išdirba patys lietuviai. Ožena išdirbta. Oda neišdirbta – batų nenešiosi.

9. išgadinti, išniokoti, išnaikinti: Visas avižas išdìrbo arkliai. Kviečiai kap patalas išdirbtì (nušliaužioti paukščių) . Išdìrbo (išdaužė) tiek langų! Visi miestai išdirbtì (subombarduoti) . Kas čia tuos visus šaukštus išdìrbo (išmėtė) .

10. ištepti: Veršis su snukiu išdìrbo tavo nugarą. Su suodžiais išsidìrbo visą veidą. Išsitepęs, išsidìrbęs, sakytum koks kaminkrėtis.

11. išplūsti, iškeikti: Išdìrbo, išjuodino visai nekaltai. Pala, aš ją sutikus da ne teip išdìrbsiu! Išdirbau kai šunį už tokius darbus. Išdìrbo į kojos autą (smarkiai) . Išdirbsiu aš jį į šuns dienas. Aš jį išdìrbau šunio karnon. Abu susitikę visokiais žodžiais išsidirbo.

12. Teip bemylėdamas išvaišino išdirbo lig nebnorint.

káilį (skū̃rą) išdìrbti išperti, išlupti: Kaip išdir̃bs tėvas káilį, tai žinosi! Da išdirbo gerai abiem skūrą ir išvijo.
liežùviais išsidìrbti išsiplūsti: Išsidìrbo liežùviais, kiek galėjo.
su liežuviù išdìrbti išplūsti: Jis tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu.
nudìrbti; .

1. atlikti darbą, nudoroti, sutvarkyti: Ana apgrabu darbus nudirba. Vasarojų pradienykais nudìrbau. Esam sveiki, viską nudìrbom. Pasisėdęs krestuką (pintinėlę) tik nudìrba (nebeturi sveikatos) . Visas darbymetes nudirbdavo dienininkai. Jau diktą šmotelį [runkelių] nudìrbo (apkaupė) . Nusipirko mašiną, užsisėdęs pavaikščiojo, ir nudìrbta (nupjauta) . Ėdi už tris, o nenudirbi nei už vieną. Viena linelius nudirbau, liūlia, viena linužėlius nudirbau, liūlia. Šešias dienas dirbsi, ir visus tavo darbus nudirbsi. Jis jau nebepaėjo, nei ką nudirbti galėjo. | Vertėjas šitą savo darbą turėjo kiek rūpestingiau nudirbti. Ko akys baidos, rankos nudìrbs. Nusidirbti žmonėms kad bent nelytų. Šiemet laukai anksti nusidìrbo. | Kai nusidìrbo, labai gražus [antkapis]. atsilyginti darbu, atidirbti: Vieną parą nudìrbau.
nudirbtinai. Nudirbtinai atduoti.

2. mokamai padaryti: Kaminą turbūt nenudìrbo (blogai padarė), kad rūksta ir rūksta.

3. darbu nuvarginti: Rankos buvo nudìrbtos į smertį. Tiek nusidìrbau par dieną, ka vos kojas bepavelku. Aš nuilsus, nusidìrbus nuo sunkių darbelių. Eikiat gult, vaikai, išvargę, nusidìrbę. Žmogus nusidirbęs pasensti. Nusidirbo kaip rugius pjovęs. nuo darbo nudilti: Žirklės jau visai nusidìrbusios, vien pentys.

4. ką nors (laukų darbus) dirbant nutolti, nueiti: Ji nusidirbo toly [n] su savo darbu, ateina ant tos vietos – vaiko nėra.

5. paskubomis nueiti, nubėgti: Nudìrbo i nudìrbo šuva per lauką – an zuikį ani pažiūrėjo. Kad nudìrbo tai nudìrbo, kai pasakiau.

6. išdirbti (žemę): Maž vienas visą žemę nudirbo. Jei nedirbsi, gyvenimas (sodybos žemė) pats nenusidirbs.

7. numegzti: Nudìrbk man naujas pirštines. Tuojaus nudirbo šilkų tinklą, pradėjo gaudyt ir sugavo žalią žuvaitę. Anas šią žiemą nusidìrbo bradinį. Nusidìrbau skarelę.

8. nugadinti, numindžioti, sunaikinti: Arkliai įeję ir kad nudìrbę kviečius. Naują čemodanelį nudìrbo. Šaką nuo medžio nudìrbti, nuanuoti. Visai man tu batus nudìrbai.

9. nutepti, nuteršti: Nudìrbs jūsų skarytę gražiąją tos musys. Nusidìrbo, nusitepė kningelės.

10. apvogti, apiplėšti: Nudirbo mumis vokyčiai kaip po krikšto.

11. Vainos nuplikė nudìrbo visus. Kiek žmonių karėj nudìrba nušauja. Tokiais trumpais batais nušlapsi nudìrbsi be [e] idamas.
deviñtą káilį nudìrbti labai išnaudoti: Tas tik ir žiūri, kaip darbininkui devintą kailį nudirbti.
káilį nudìrbti išperti: Taip ir niežti nudìrbti káilį.
padìrbti

1. atlikti kokį darbą: Aš tai nieko nepadìrbau par tuos mėnesius, i dyka nesėdėjau. Daug tu padirbsi, in saulę žiūrėdamas. Dviejų darbų draug aš nepadìrbu. Ką padìrbsi šiandien, rytoj nereiks. Darbą šiandien padìrbk, pyragą rytui pasidėk. Gulėdamas nedaug tepadirbsi. Pasidirbai darbą – gali pasilsėti. Darbas dirbant pasidìrba.

2. pagaminti, padaryti, sukurti: Da berniokai išeidami kaip padìrbo kruopų, tai vis ir turim. Reik iš molio aslą padirbti. | Neilgai gyveno, bet jau skolos padìrbo. Kaip liepė, taip ir padìrbo. Tokį ten padirbau bildesį, kad pats Gumbakis vienmarškinis išpuolė veizdėti. Ežys pasidirbo kinį, išklojo jį lapais. Turėjo pasidirbtõs arielkos ir girkščiojo. Trinant [kanapes, ] pasidìrba kaip ir pienas. | Kad pasidìrbo (pasirūpino) vaiką, tegul ir augina. | Kaip pasidìrbau (nepasisekė), negaliu nė žmogui pasakyti. Mergaujo mergaujo, martaujo martaujo, akis pasidìrbo ir pati išlindo. užmegzti, užauginti: Muno rugiai grūdo nepadìrba.

3. padirbėti, pasidarbuoti: Padirbk ben kiek ore – sveikiau. Kai pasidìrbi, valgis eina kai su medum. Kaip jis jau pasidirbo, jau jam visi valgiai gardūs.

4. padaryti, paversti: Padìrbai mane nelaimingu. | Žaltys i prašo: „Padìrbk muni žmogum“. Ranka juoda pasdìrbo tokia. | Ūkvedis velniu buvo pasidìrbęs.

5. įdirbti (žemę): Kaip tik nekaip padìrbta, ir nebeauga.

6. paveikti: Teip yr, nieko nepadìrbsi!
pardìrbti; . nuvarginti darbu: Parvaikščiojau kojas šitom klumpėm, pardirbau pūslėtas rankas. Žmonelė (moteris) visai jau parsidìrbus.
pérdirbti; .

1. iš naujo padirbti, pertaisyti: Tai ne tikra arbata, tik krautuvės perdirbta. Párdirbau užėdį (ėdžias), i vėl laikys kelis metus. Bibliotekoms perdirbamos senų kareivinių daržinės. | Nebuvo perdirbtas tas tekstas ir vėliaus. Persidirbo eilutę – ir vėl kap nauja. Persidirbo (persistatė) stubas, ir turi padėjimo. perauklėti, pakeisti (charakterį): Karūmenėj žmogų pérdirba. Kad būtų pas svetimą, mažu pérsidirbtų. Ot pérsidirbo, lygiai ne tas po vestuvėm. Kazimieras persidirbo visai į kitą žmogų. suvirškinti: Obelius greit pérdirba.

2. daugiau dirbti, negu reikia: Aprokuoja, ka jis pérdirbo. Perdirbai visą nedėlią.

3. praleisti kurį laiką dirbant: Pri tos trobos visą vasarą párdirbau.

4. pervarginti darbu: Iš jauno párdirbtas arklys būna kiaurbira. Pietų oras persidirbusiai Sofijai buvo visai tinkamas. Vaikas prie darbo pérsidirbo – guli kap negyvas.
pradìrbti

1. praleisti kurį laiką dirbant: Žinoma, vargas pradirbti tuo pradėjimu 6 – 7 valandas.

2. padaryti pradžią; truputį, nedaug padaryti: Važiuok par vėputinius ir pradìrbk pradžią. Man tik pradžią pradìrbk, toliau pati moku. Prasidirbau (prasibloškiau) sėklos, galiu sėti rugius. Rozą pravažiuok, ir prasdir̃bs kelias.

3. įprasti į darbą: Pusbernis prasidir̃bs ir da berną atstos.

4. dirbant prarasti: Sveikatą pradirbau, o dvaro neuždirbau.

5. turėti nuostolių dirbant: Daugiau pradìrbsi, nekaip aždirbsi. Ne tiek uždirba, kiek pradìrba. išeikvoti, prašvaistyti: Uždirbt ir pradìrbt jam sekasi. Pradìrbt yr kam, uždirbt nėr kam. In mėnasio aždìrba nemažai, ale ir pradìrba.

6. kiek išdirbti, išpurenti (žemę): Kitimet pasodėj pradirbsma kopūstam. Pradrįstu išeiti nors su medžio arklu į lietuviškos kalbotyros dirvą ir, pagal išgalių, mėgysiu pradirbti kur geresnį sklypą. Paėmė ganyklas, tai bus darbo, kol prasidir̃bs žemės.
pridìrbti

1. daug prigaminti, pridaryti: Tų [plytų] vis nevalioja pridirbtie. Malkų reikėdavo pridìrbt ant vasaros. Kodėl tu, seniuk, plutelių pridìrbai (valgydamas palikai) ? | Ta knyga daug triukšmo pridirbo. Prisidìrbo vyno statinę. Prisidìrbo pyragaičių ir laukia svečių. Turint medžiagos, galima prisidirbti daiktų daugiau negu tam kartui. | Prisidìrbo vaikų, trimis kartoms aplink pečių (labai daug) . | Prisidìrbo skolų iki kaklo. Ot prisidir̃bs sau bėdos. Prisidirbo giros, kaip ragana deguto.

2. smarkiai padirbėti, prisidarbuoti: Jau aš iš jaunų dienų pridìrbau dvare. Ką pridìrbi perdien, davė čerkelę degtinės, ir visas užmokestis. Ir tu gana prisidirbai vakar. Aš prisidìrbau gerai – šieną variau į krūvas.

3. pridaryti, pridurti (prie ko): Kas gi, kad tu kelinti metai nebepridìrbi rūmui kito galo. prisigludinti, prisišlifuoti: Iš šios medžiagos pagaminti guoliai gerai prisidirba. pritaikyti, pririnkti: Nesunku pridìrbti spynai raktas iš senųjų.

4. papildomai, iš šalies uždirbti: Kad iš šalies nepridìrbčio, vaikai badu išdvasiotum. Turi darbovietę ir prie šalies prisidìrba.

5. primegzti, mezgant pridurti: Turėjo blauzdines, tai galvas pridìrbo. Tik kelios akys reikė [jo] bučiui pridìrbt. daug primegzti: Visos piemenės prisidìrbo tokių pirštinių.

6. priteršti, pribjauroti: Stuba kap kiaulinykas vištų pridirbtà. Katė pridìrbo miltus. Pridìrbai (užteršei) viralą. Prisidìrbęs kelnes ir vaikščioja dvokdamas.
sudìrbti.

1. padirbti, padaryti: Aš savo rankoms viską sudìrbau. Šitą andarėką sudìrbo mano rankos jaunų metų. Sudìrbau budinką numie ir atvežiau į vietą. Sudìrbo pėdas į svetimą kiemą, bet prisisekė ir reštavo aną patį. O vagos kada sudìrbtos. Plienas, kuris čionai sudirbamas yra, yra iš geriausio švediško gelžies. | Visą galvą sudìrbo (sugarbiniavo) . | Kiek turi, kiek sudìrba, tiek užrašo. Sytus [arpui] pats susidìrbsiu. daryti, kad atsirastų, sukelti: Sudirba jomarką (barnius, triukšmą), negal apsiklausyti. Ar nesudir̃bs kokius pletkus? Sudirba liežuvius, paskiau ir pykstas.

2. sunaudoti ką dirbant: Kiaulės rietus sudìrbau į dešras. Visus žilvečius į krežį sudirbau. Sudirbau aš visus siūlus į tą nėrinį.

3. darbu išvarginti, nuvaryti: Mano rankos sudìrbtos: plaštakos kai mintinės naginės kietos. Jos rankos jau nebedailios, nudegusios, sudirbtos. Su medžių vežimu kumelės labai susidìrbo. Susidìrbę jau plaučiai. | Mašinos nelygiuos laukuos tuoj susidìrba (sudyla, sugenda) .

4. paruošti sėjai, suarti, suakėti: Jis sudìrba daržiuką visiem. Devynis aktarus žemės argi te senam žmogui sudìrbt. Prastai šiemet sudìrbom bulbas (bulvėms žemę) . Tą visą plečių į smulkias dulkes buvo sudirbę (suakėję) . Linai apakėt senam mėnesy, tai žemė geriau susidirbs.

5. sugadinti, sunaikinti: Visą amželį sudìrbo. Kiaulės sudìrbo linus. Kai užkliuvau už kelmo, i sudìrbau roges. Toks kriaučius medžiagą tik sudìrbo, sukarpė. Šuo sudìrbo marškinius į skvytus. Ji juodan dumblan sudirbo jo ramią nuotaiką. Susidirbo gyvenimą, i tiek. sumušti, sužaloti: Sudìrbo jį kap kartų obuolį. Guli visas sudìrbtas, nepasijudina. Tę kumeliai jį sudir̃bs. Ka sudìrbo jam veidą, net baisu.

6. sutepti, subjauroti: Pẽklasmale rankos sudìrbtos. Vyk katę nuo kelių, sudir̃bs drabužius! Reikė ar pasraityt kelnias – labai sudìrbsi po arimą. Nesiglausk prie rato, su degutu susidìrbsi. Neik pro molynę, susidìrbsi visas. Nežinau ir pats, kuo aš čia rankovę susidirbau. | Vaikas vygėj susidìrbo (apsikakojo) . Merga, užsiimdama su juo, tik susidìrbo (nustojo garbės) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdirbti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis