apdegti

dègti, dẽga (deñga), dẽgė

1. būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega. Pamiškėj laužas dẽga. Žiūrėk, kažkas dẽga (gaisras) ! Kaimynas dẽga, o ant mūs trobų plėnis neša, ar neuždegs? Degamà ugnis sunku ažgesyt. Regėjo krūmą, ugnyje degantį. Nèdenga pečius. Šitas stogas nedegamas (nebijo ugnies) . Degte dega ant tų vaikų drabužiai (greitai sudėvimi) . Vienas galas dega, kitas rūksta. Vagies kepurė dega (kaltą pažinsi iš jo elgesio) . Vaikis kaip medis šlapias nedegąs, t. y. vienur metas, kitur, niekur negerai. Gyvena kap žalias nedegąs, už tai nieko nė neturi. Kad ir bala dègtų (nieko nepaisydamas), eina ir jau. Ugnis iškilo, ir pradėjo dègtis trobelė.

2. duoti šviesą, šviesti, žibėti: Žvakė (lempa) dẽga. Dabar miestely visur elektra dẽga. Mechaniniame ceche degė blausi švieselė. Lempa gerai deñga. | Joninių naktį pinigai dẽga. skleisti karštį: Įkaitęs baltas smėlis degė po mano kojomis.

3. kurti ugnį, žiebti: Dega ugnį už ežerų. Jau tamsu, reikia degt žiburys. Dek, mamuže, šimtą likčių. Verčiau pypkes dekim. Po degamu stiklu deimantas pavirst ing dūmą, vadinamą anglimi. Taisos kai žylė jūrą degti. Dèkitos lempą, nesmagu tamsoj sėdėt. Atsimerkiu ir vėl užsimerkiu, matau, kaip tėtis degasi pypkę.

4. rūkyti: Aš rytą atsikeliu, tai valgyt nenoriu, ka tik dègt.

5. švytėti, žėrėti, blizgėti, spindėti: Jau dega žaromis saulėleidžio kraštai. Turbūt šąla, kad teip dega žarijos. Visas dangus degė auksu. Raudona šviesa degė (buvo apšviestos) aukštos grakščios pušys. Veide degė jaunystės ugnis. Švarink batus, kad degtų (labai blizgėtų) . Mano sijonas degantèsnis (skaistesnis) už tavąjį. Tamsios jo akys degė begaline panieka Danui. Tarė džiaugsmu degdamas Martynas.
dẽgančiai. Naktys ateina rūbuos baltuose, degančiai žiba deimantai juose.

6. šauti: Nèdegė šautuvas, aš ir pabėgau. Šoviau, ir nèdegė (neiššoviau) .

7. būti karštam: Padavė dẽgančios arbatos, tai ir liežuvį apšutinau. Degą̃s pienas. Košė degantì. Man labai degą̃. Regi, ore degantì, o jai šalta. Kam kavoliu [i] replės, kad nebūt degą. Nekišk nagų, kur degą̃ (degū). Sena meilė yr deganti.

8. deginimu stiprinti, kietinti: Puodus ir puodynes padirbę dẽga. Atminkit sau puodžius ir tuos, kurie plytas ar kalkius dega. Dẽgtos plytos. Pečius buvo iš nedegtų plytų.

9. deginimu gaminti, gauti: Dervą, arba smalą, ir degutą degė. Jie vopną (kalkes) dẽga ir parduoda. Vanduo iž žolių degtas. Mes būtinai atstosime nuog degtų gėralų. Seniau gavėnioj vis degtienę degė (karštame pečiuje gamino tokį ruginių miltų valgį) .

10. labai šildyti, kaitinti. Kap saulė dẽga, tai negerai [dviračiu važinėti].

11. kaisti nuo saulės, džiūti: Ko dẽgam saulėj – stokim po tuo medžiu. Nėr ir nėr lietaus, visas vasarojus baigia dègt. Kap jos. augs, kad jos dẽga. Tokia kaitra, žolė dẽga. Baisi kaitra – dega visi daržai šalin.

12. tamsėti nuo saulės: Aš nèdengu saule. Ji (ją) labai greit dẽga – tuoj ruda. tamsinti, rudinti, deginti. Saulė dẽga pavasarį. Saulė da šildo, bet nebèdega.

13. kaistant gesti, pūti: Suvežėm apydrėgnius dobilus, dabar pradėjo dègt. Sako, kad grūdai sandėliuos dẽga. Mėšlas, už vis nesutręšęs, dar degąs ir nesupuvęs, didžiai tankiai vodija jaunims medžiams.

14. svilti, skrusti: Pamaišyk bulbes, jos dabar dẽga, garuo [ja].

15. tvilkyti, plikinti: Degti pelus kiaulėms. Kam kalvis degs nagus, kad turi reples.

16. būti ėdamam kartumo: Perkandau pipirį – net burna dẽga. Nėką bedega [naminė],
jau nuvėso.

17. dilginti: Dabok, kad notrynos nedègtum teve. Ta dideliai deganti notryna. Notrynos baltosios nedega.

18. kaisti nuo darbo, bėgimo, spaudimo, trynimo, šalčio, skausmo: Kai šalta, padaužai, ir rankos dẽga. Čebatuose kojos dẽga, negaliu būt. Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu, Martynui pradeda degti padai. Veidai dẽga nuo šalčio. Kaip atsitekėjo rankos, ka pradėjo degti.
degtinaĩ. Daba gela degtinaĩ [koja]. Skaudulys ne gela, bet degtinai dega.

19. turėti aukštą temperatūrą, karščiuoti dėl ligos: Ligonis visas dega lyg ugny. Voliojas lovo [je],
karščiu dẽga. Karščiu dẽgė tris dienas, kol pagijo.

20. kaisti, rausti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi: Dẽga raudonuo [ja] iš gėdos. Iš piktumo, rodos, visas dẽga. Kas pasipiktina, o aš nedegu?

21. žydėti: Daržely degė jurginų žiedai. Pasodinti prieš saulę agurkai anksčiau dẽga. Šiuosmet bus obuolių, labai sodai dẽgė.

22. nerimti, nestygti vietoje: Vaikas nepabus namie – tik dẽga dẽga lėkt kur į sodžių. Aš tiesiog degù tą naują kaldrą pirkti. Aš degu šituo darbu (negaliu atsitraukti) . Šis amžinai degantis, niekad nenuilstantis žmogus sugebėjo tuojau visus išjudinti.

23. ieškoti. geisti: Kumelė dẽga, reiks rytoj vest pas kumelį. Merga lindo an bernus kai degdamà.

24. jungtis su deguonimi, oksiduotis: Visi metalai dega, t. y. jungiasi su deguonimi ir virsta deginiais.

25. būti skubiai atliktinam, aktualiam: O čia dega laukų darbai. Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj. Ar toks degąs darbas? Suspėsiu – negi dega. Ūmai degamas dalykas (skubus reikalas) . Naujasis mūsų skaitytojas pirmiausia reikalauja iš rašytojo atsakymo į degamuosius klausimus.
dẽgančiai. Juk to lytaus degančiai reikėjo.
2
6. būti brangiam: Dabar tik pigūs grūdai, o an pavasarį tai, dabok, dègs.
2
7. vykti, sektis: Kiškis per kelią perbėgo – nedègs. Ne, kad jau nèdega, tai ir nė nesvyla (visai nesiseka) .
2
8. smarkiai ką daryti (bėgti, mušti, mesti, virsti ir kt): Kad degsiu, tai tuoj būsiu namieje. Gavęs botagą, kad dẽga šuva per lauką. Kad dẽgė (įbėgo) an gryčią. Kaip dẽgė išilgai nugaros, tuoj arklys atsistojo. Aš tau kad dègsiu vieną į ausį, tai žinosi. Kad dègs kokią bombą kur, bus po juokais. Kad degiaũ ant šono, net žemė žnektelėjo.
ar balà dẽga. Paspėsit – a bala dega?
akìs dègti jausti gėdą: Man už jo tik akìs dèk. Aš ažu tavę akių̃ nedegsiù.
ãkys dẽga

1. gėda: Akys dega, bet širdis džiaugiasi.

2. labai norisi (ko): Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akùtės dẽga.
balà nèdega neskubu: Nuvažiuosim – bàla nèdega.
dantų̃ nedègti mažai turėti (maisto atsargų): Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių, maž tebūs.
dárbas dẽga (kieno)
rañkose. labai greit dirbama: Dukters rankose darbas degte dega.
mariàs dègti labai girtis: Girtas žėdnas mariàs dẽga.
nagaĩ dẽga labai norisi (ką veikti): Nagaĩ dẽga, norias mušties.
pãdai dẽga (kieno) nekantru, neramu (skubant): Aš stoviu, jau mano pãdai dẽga – turiu eit namo.
širdìs (šìrdys) dẽga pyksta: Mano širdis yr deganti – ar ans mane, ar aš aną užmušiu. Er nedegė mūsų širdys mūsuje.
žẽmė dẽga po kójomis (kójų) labai nesaugu, pavojinga: Vienoj vietoj dabar nepabūva, žemė dega po kojų! Žemė po imperializmo kojomis ima degti.
apdègti, àpdega, àpdegė

1. paviršium būti paveiktam ugnies: Truputį àpdegė malkos ir užgeso. Apdẽgęs pagalys. Malkų pliauska apdẽgusi. ugnimi apdeginti, aptvilkyti: Àpdegė pirštus. Kas apsidegė, tas ugnies bijo.

2. apsvilti, apskrusti: Duona apdẽgus.

3. kiek išdžiūti nuo saulės: Àpdegė kiek daržai, bet nuo lietaus dar atsigaus.

4. kiek patamsėti (nuo saulės): Apdegęs nuog saulės. Apdegęs veidas, sveikas ir raudonas.

5. apiplikyti: Skubinai putrą àpdegiau ir išbėgau. Apdegto ir nustovinto šarmo turėk i gal skalbties be kokio muilo.

6. paviršium susijungti su deguonimi: Žmonės sako – geležis surūdijo, o chemikai sako – geležis apdegė.
atidègti, atìdega, atìdegė

1. sudegti (ligi kurios vietos): Troba buvo par pusiau atidẽgusi. Lig pusės atàdegė [skala] ir užgeso.

2. iš naujo imti degti: Nedėgulis atsìdegė. Tų anglių nenešk į lauką, gali atsidègt. Žarijos atsideñga, bus šalčių.

3. atšilti, atsigauti: Jau rankos atsìdegė, dabar galiu važnyčioti. Susimušk gerai rankas, tai pirštai atsidègs. Pabėgiok po rasą, ir kojos atsidègs. | Prėsme atsìdega, atsigauna žolė (šienas) .
akìs atidègti patirti gėdą: Nebūk per drąsus – akis atidegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
įdègti, į̃dega, į̃degė

1. imti gerai degti, užsiliepsnoti: Įdẽgęs pagalys. Ugnis įsìdegė ir nekurstoma. Sausos malkos greičiau įsìdega. Nemaišyk, insdègs.

2. uždegti, įžiebti: Įdek lempą, jau pritemo. Su skiltuvu ir kempine seniau ugnį įdegdavo. Įsidèk sau pypkę. Ji įsidegė žvakigalį.

3. degimu padaryti žymę: Žymę įdègti.

4. įkaisti: Žemė įdẽgus – negali basa koja atsistoti.

5. patamsėti nuo saulės: Veidas tavo įdegė nuo saulės. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo saulėje. patamsinti (odos spalvą): Įdègs saulelė rankeles.

6. įkaisti pūvant: Įdegęs mėšlas kraunamas į duobes.

7. įkaisti, parausti. Anė lyg ir krūptelėjo, pajuto įsidegant veidus.

8. įsikarščiuoti, susijaudinti: Deksnys, dar labiau įsidegęs, pašoko ir ėmė pulti. Įsidegęs kalbėjo kitą vakarą mano draugas.

9. užsiaistrinti, įsigeisti: Ir kaip ji po jo akim atėjo, tuojaus jis prieš aną įsidegė (tuojaus ji jam pamilo).
įsìdegė širdìs įsijausmino: Iš tos gailystos insidegė širdis.
kaĩp į̃degtas labai greitai (bėgti): Tie bėgo kaip įdegti.
išdègti, ìšdega, ìšdegė

1. išnykti nuo ugnies, sudegti: Gaisrui kilus, ìšdegė pusė sodžiaus. Išdegė viskas iš fundamentų, nieko neliko. Saulė išdegs, marios išdžius. Kaip degte išdegė (išnyko) piningai iš kišenės. sudeginti. . Nelįsk į ugnį, išsidègsi akis.

2. degant išsiduobti, išdilti: Ve medyje kokia duobė ìšdegė. Reik pardirbti išdegusį pečių, kad būtų šiltas.

3. deginant išeikvoti, išdegioti: Visus degtukus ìšdegė.

4. išsišauti: Kai šavau kurapkas, neìšdegė, jos purptelėjo ir nulėkė.

5. deginimu sustiprinti, sukietinti: Parūpyk dešimts sieksnių malkų išdegt puodam. Jau trečią krosnį plytų išdegė. Išsidẽgęs plytų, dabar mūrysiuos namus.

6. deginant pagaminti: Išdegiau dvi duobes [anglių].

7. pabūti saulės kaitroje: Per visą dieną ìšdegiau prieš saulę.

8. pražūti nuo kaitros, išdžiūti: Tam žvyrynėly tai beveik kožni metai išdega vasarojus. Vieną vasarą išdegė javai, kitą prigėrė. Išdegęs buvo metas (viskas išdegė) .

9. patamsėti nuo saulės: Eš vaikščioju juodas, o tačiau saulės neesmi išdegamas.

10. išsiplikyti, nusiplikyti: Išdegiau gomurį. Išdegęs nasrus, šaltą pučia. peršusti krosnyje: Bul'bos išdegė tavo visos.

11. nusidilginti: Ir gudrioji višta kartais į notryną pasturgalį ìšdega.

12. prakarščiuoti: Par visą naktį karščiu ìšdegiau. Parnakt kaip ugny ìšdegė vaikas.

13. išrūdyti, surūdyti: Išdẽgę čviekai.

14. pasisekti, pavykti: Viskas labai gerai ìšdegė. Kaip jum su šienu šiemet ìšdegė, ar gerai sudorojot? Kaip tavo byla ìšdegė? Man neišdegė taip, kaip norėjau. Labai norėjo gauti, bet niekas neišdegė.

15. atsirasti: Iš kur pas jį ìšdegė tas arklys su vežimu, jei nepavogė?

16. smarkiai ką padaryti (sukirsti, išvažiuoti): Kaip ìšdegiau botėgšliu, tai net pasišokėjo. Kai priminiau seną skolą, jis į vežimą, ir ìšdegė.
akìs išdègti patirti gėdą: Ko lendi, kur nereikia, da akis išdegsi. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi.
dantų̃ neišdègti nieko negauti: Lindo lindo tas karšutis ir neišdegė dantų.
kaĩp akìs (gálvą) išdẽgęs labai greitai: Laksto kaip akis išdegęs. Tie arkliai eina lyg akìs išdẽgę. Lekia, lyg kad gálvą išdẽgus, musis į gerklę.
širdìs ìšdegė nurimo (jausmai): Širdis jau išdegė, plaukai pražilo.
paišdègti. daugeliui sudegti: Ir tvoros paìšdegė.
nudègti, nùdega, nùdegė

1. degant išnykti nuo paviršiaus: Kur nùdega pušynas, ten ir tekerta. Nùdegė samanos. Viskas nùdegė per karą. Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs. sudegti: Šešios žvakės jau nudegė, pakol perkalbėjo. dėl gaisro netekti trobesių: Nùdegėm tais metais, kad karas prasidėjo.

2. nusvilti nuo saulės, išdžiūti: Sausa b [uv] o, tai vasarojus nùdegė. Avižos gražutukai nudẽgę.

3. patamsėti nuo saulės: Kas greit saule nùdega, tas sveikas. Yra jau žmonių saulės nudẽgusių. patamsinti, nurudinti: Pavasarį greit saulė nùdega veidą. nusirudinti (nuo saulės): Per ūmai nudegiau veidą, dabar ir šerpetuoja.

4. nublukinti: Nùdegė paltą, reiks versti. nublukti: Šitos greit nùdega skarelės.

5. nuplikyti, nutvilkyti: Vakar pirštus nudegiau. Nudega šalčiu, ugnim. Nekaišiok liežuvio, kur nereikia, ba nudègsi. Nùdegė su skundais, tai atlyžo. Na na, lįsk tu prie tos mergos, žiūrėk, kad nenudègtum. Nudegęs kūdikis bijos ugnies (po nelaimės pasidarai gudrus) . Jeigu nùdegei [vieną ranką],
griebk iš antrosios (vieną kartą nepasisekus, mėgink kitą) . Kopūstų nudegęs, ir pro daržą eidamas pučia.

6. nusidilginti: Bebraidydamas po notrynas ir staibius nùdegiau.
pirštùs (nagùs) nudègti apsigauti, nukentėti: Vienas jau nùdegė pirštùs, tai dabar antras lenda. Už miško pardavinėjimą nùdegė nagùs.
padègti, pàdega, pàdegė

1. įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: Degė balaną – padegė namus. Mišką padegė, eiguliui pakliuvo. Jei nebus pistono, šaunant nepadegsi parako. Apmėtė padegamaisiais šoviniais. Kai tu pasakei tą žodį, tai jai kap kas pàdegė (baisiai įniršo) . įžiebti (šviesą): Žiburį padèk. Jau reiks pradėt vakarais šviesą pasidègt. pakurti: Padèk pečių.

2. išnykti nuo ugnies, sudegti: Ūsionyse pàdegė devyni namai. Mano seseries pàdegė pasas. Vìsa pàdegė. dėl gaisro netekti trobesių, turto: Jie pàdegė pavasarį, dabar čia pasistatė. Vìsa padegiau, net marškinių an savę neturiu.

3. kiek pabūti ugnies veikiamam: Padegusios gegnės griuvo į šalis. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė.

4. pasvilti, paskrusti: Valgyk, katrie nepadegę [kepti obuoliai]. Padegusi duona. Tik nenumiriau nuo padẽgusių (prisvilusių) dešrų.

5. padžiūti nuo sausros: Gelbėk lietum, Pone, javus padegusius. Padegė viešnės (vyšnios), viešnės kaitros neištūra. Per karščius padegė pievos, sunku bus su pašaru.

6. patamsėti nuo saulės: Sutinki vaikus, tai net ir su pilvais nuogais, saule padegusiais.
pérdegti.

1. išnykti nuo ugnies, sudegti: Susyk privarai daug malkų [į krosnį],
kol párdega, baisiai rūksta. Surinko perdegusius kaulus, sudėjo į vieną grabą ir dailiai palaidojo. Meilė perdegė, išblėso, tu man leidai nusivilt.

2. nuo degimo pertrūkti: Malkos per vidų pérdegė, o galai atsiliko. Perdegę lubos sukrito.

3. per karštai išdegti (degimu bekietinant): Pagal išdegimą yra trys plytų skyriai: plytos gerai išdegusios, plytos perdegusios ir plytos nepridegusios.

4. perkaisti: Kad perdegiau ant pečiaus, net akỹs raudona. Par daug párdegiau saulėj, ir pradėjo galva skaudėti. kurį laiką kaisti (saulėje): Pérdegė karvės perdien ant saulės – pieno neduos.

5. sukaisti, sugesti: Párdegę grūdai nebdygsta. Šienai nuo lietaus pérdegė. Turėjo turėjo karves nelaidytas, kolei pienas pérdegė. išpūti, perpūti: Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22° C. Gruntą liesą reikia įkrėsti mėšlais labai perdegusiais.

6. labai susijaudinti, užpykti: Kad pérdegė, tai begatavas sudraskyt.

7. nusiraminti, praeiti pykčiui: Perdegs greit ir jam. Ji duodavo laiko jam perdegti, tada juodu taikydavosi. nustoti ieškoti, prarasti norą: Neprileidei kumelės an kumelį, kai deginos, dabar pérdegė ir nesleidžia.

8. peržydėti: Visos pilnavidurės rožės pérdegę.

9. sukirsti, uždrožti: Nelįsk į svetimą sodą, žiūrėk, kad kas pagaliu nepérdegtų.
smìlga (šiáudas) nepérdegė trumpai pabuvus, užgaišus, neilgai trukus: Smìlga nepérdegė, ir vėl ėsti nori. Mat bijo, kad smìlga nepárdegtų be darbo (nenori nė kiek būti be darbo) . Yra be galo opi: šiaudas neperdegtų, jau ir užsirūstino. Par darbymetį nė šiáudui párdegant nebūs laiko.
širdìs pérdegė praėjo pyktis, nurimo: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus.
pradègti, pràdega, pràdegė

1. kiaurai išdegti: Pastatei lentą prieš ugnį, ir pràdegė. Kam rankovę pràdegei? Skylė pradẽgusi.

2. įsidegti: Ugnis rūksta, kol prasìdega.

3. pradėti naudoti apsišviesti: Žvakė jau pradegta.
dienà nepràdegė neilgai trukus: Diena nepradegė, jau jis ir reikalauja.
pridègti, prìdega, prìdegė;

1. degant pasiekti: Lig lubų prìdegė, ir užgeso. Jau žvakė stalą prìdegė.

2. uždegti nuo kito, prirūkyti: Pridèk papirosą. Gal pavelytai ugnies pypkei prisidègt?

3. prisvilti, priskrusti: Pridègs žuvys. Žiūrėk, kad košė nepridegtų̃. Kruopos pridenga pas puodą. Nepamačiau, ir pridegė puodas (viralas puode) . Nelaikykit proso ant drabužio, kad nepridegtų̃! Griebs už klemkos, ir ranka prìdegė. | Alus pridegęs.

4. susižaloti nuo ko nors karšto: Laikiau kaminėlį [lempos],
pridegiau pirštus. Pečius po duonai, užlipęs pridegsi šlaunis.

5. daug prikietinti degimu: Suvežė daugybę medžiagos, pridegė plytų, privertė akmenų.

6. prigaminti deginant: Jis visiem pridègdavo deguto. Kalvei reik anglių pridègti, be anglių nepakalsi. Prisidegdavom deguto. Anglių vandenviriui prisìdegiau.

7. prikaisti saulėje: Prìdegėm per kaitrą ant saulės, dabar pasipaunksniaukim. Šiandie prikaitau prisìdegiau ant saulės.

8. kaistant kiek apgesti: Matyt, miltai pridẽgę, kad karstelia kukulaičiai.

9. imti karščiuoti: Tulžis pridegusi.
balanà prìdegė nagùs paskutiniu momentu, nelaimei prisiartinus: Kai balana nagus pridega, ir čia, ir čia griebies.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagaĩ prìdegė.
kaĩp prìdegtas labai greitai: Kiškelis nubėgo kaip pridegtas.
razsidègti, razsìdega, razsìdegė.

1. užsidegti: Otgi greit razsìdegė Jurgio kluonas!

2. įsidegti: Žairos jau razsìdegė.
sudègti, sùdega, sùdegė

1. išnykti nuo ugnies: Sùdegė visi žabai. Pirtis sudeñga. Sudegė lyg žvakė, po puodu pavožta. Aš eisiu veizdėtų tą didį regėjimą, kodėlei krūmas nesudeg. Galėjau sudegti nu gėdos. Nemalonu prieš žmones, gali sudegt iš gėdos. Jo tėvas smilgose sudegė. O ka tu sudègtai! Ė kad tu šalčiu sudegtum! Kad sudègtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatveš. dėl gaisro netekti trobesių: Mes du sykius per šį karą sùdegėm. Neims tokio biesas: kad ir sudègs, pasistatis vėl.

2. visus ar daugelį uždegti: Jau sudegtos visos žvakės. Eina eina vaikužėliai žvakelių sudegti.

3. susvilti, suskrusti: Duona sùdegė. Ka duona sudeñga, tai iš plutų alų darom. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega. Nei virus, nei kepus, o kai ant ko ir sudegus. Jis an tų darbų tai sudẽgęs (labai darbštus, nepasėdi be darbo) .

4. išdžiūti nuo sausros: Javai blogi šiemet, viskas sùdegė. Šienas į taboką suspirgo, sùdegė. Sudẽgę metai buvo (viskas išdegė) .

5. mirti nuo alkoholio: Visokių samagonų su akmenims virtų yr, gali išgėręs sudègti.

6. patamsėti nuo saulės: Sudẽgęs žmogus nuo saulės kaip rudinė. Panelė sudẽgus saule.

7. perkaisti: Šiandie sudegiau ant saulės.

8. kaistant sugesti: Aruode grūdai sudeñga. Sùdegė aruode rugiai, reikia džiovyt. Mėšlas [krūvose] sùdega. susivirškinti: Dar nesùdegė toji, ir vėl jau prašai ėst.

9. užplikyti: Sùdegiau puodą pamintalės, tai rytdienai atsigert padirbsiu raugalės. Degtienei miltus sùdega.
gývas sudẽgęs labai gudrus: Juk žino, kad Jonis yra gyvas sudegęs.
kaĩp sudẽgęs

1. labai skubėdamas: Ans laksto kaĩp sudẽgęs. Vaikai, kaip sudegę parlėkę, skaito lig vakaro.

2. labai: Šaudyklės bijo kaip sudegęs.
kaĩp ugnyjè (sudègt) sùdegė dingo be žinios: Pinigai kaĩp ugnỹ sùdegė. Sùdegė kaĩp ugnỹ, niekur nebegaliu rast. Kirvis kaĩp sudègt sùdegė.
nórs sudèk labai (reikia): Man, nors sudek, reikia šimto litų.
uždègti, ùždega, ùždegė

1. įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: Kas uždega namą, tą į ugnį įmeta. Jau uždegs kuodelį kielė. Skubinas lygiai peklą aždegęs. Aš sau ugnelę užsidegsiu ir valgyt išsivirsiu. Tu čionai pasėdėk, o aš eisiu pypkės užsidègt. | Priemenėj plikst ir užsìdegė malkos. Dėl ko užsidega ašis bevažiuojant? Uždegsi šiaudą, užsidègs ir stogas. Tai nebūtų po visas šalis karas užsidegęs. įžiebti (šviesą): Uždèk man, močiute, tris žvakeles, žiūrėsiu mergelei į akeles. Užsìdegiau tris žvakutes, pažiūrėjau į akutes. Gatvėse staiga užsidegė žiburiai.

2. iššauti: Strielba neuždegė dėl to, kad parakas buvo atsidrėkęs.

3. imti kaisti, gesti: Sukrovėt apyšlapį šieną, dar gali užsidègt.

4. užplikyti: Ažudegiau duoną (parengtą tešlą) .

5. užkaisti, parausti, užsiplieksti: Plonienei tada blykt veidas lyg ugnimi užsidegė. Užsìdegė ji kap žiburiukas.

6. sukelti karštį; imti karščiuoti: Ans karščio turia, ùždegtas yr šiandieną. Mano berniokas šiandie pardien ažùdegtas. Tik į vakarą, ir vėl ùždega. Uždegtà akis. Toks karvės tešmuo uždẽgęs yr, neišžinda nė veršis. Net ažsidegė, tep sopa. Dantų smegenys nuo drėgmės ir šalčio užsidegę.

7. alkoholiu apsinuodyti: Tiek išmovė degtinės, kad užsidegė ir atsisveikino su šiuo pasauliu.

8. sukelti didelį norą, entuziazmą: Uždek mus patsai tikrospi nobažnystėspi. Tai užsìdegė važiuot į svečius. Užsidegė visi dainiuoti. Ignas pasirodė esąs užsidegęs statybininkas. Merga užsìdegė eit už vyro. Ko taip užsìdegei, kaip velnias peklą degti? Meilėje užsidẽgęs. Nė vienas geidulys neuždegas. Meilė, kerštas, geidulys užsìdega.

9. labai užpykti: .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dègti, </b>dẽga (deñga), dẽgė<br/>1. <span class="explanation">būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: </span> Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega. Pamiškėj laužas dẽga. Žiūrėk, kažkas dẽga <span class="explanation"> (gaisras) </span> ! Kaimynas dẽga, o ant mūs trobų plėnis neša, ar neuždegs? Degamà ugnis sunku ažgesyt. Regėjo krūmą, ugnyje degantį. Nèdenga pečius. Šitas stogas nedegamas <span class="explanation"> (nebijo ugnies) </span>. Degte dega ant tų vaikų drabužiai <span class="explanation"> (greitai sudėvimi) </span>. Vienas galas dega, kitas rūksta. Vagies kepurė dega <span class="explanation"> (kaltą pažinsi iš jo elgesio) </span>. Vaikis kaip medis šlapias nedegąs, t. y. vienur metas, kitur, niekur negerai. Gyvena kap žalias nedegąs, už tai nieko nė neturi. Kad ir bala dègtų <span class="explanation"> (nieko nepaisydamas), </span> eina ir jau. Ugnis iškilo, ir pradėjo dègtis trobelė. <br/>2. <span class="explanation">duoti šviesą, šviesti, žibėti: </span> Žvakė (lempa) dẽga. Dabar miestely visur elektra dẽga. Mechaniniame ceche degė blausi švieselė. Lempa gerai deñga. \| Joninių naktį pinigai dẽga. <span class="explanation">skleisti karštį: </span> Įkaitęs baltas smėlis degė po mano kojomis. <br/>3. <span class="explanation">kurti ugnį, žiebti: </span> Dega ugnį už ežerų. Jau tamsu, reikia degt žiburys. Dek, mamuže, šimtą likčių. Verčiau pypkes dekim. Po degamu stiklu deimantas pavirst ing dūmą, vadinamą anglimi. Taisos kai žylė jūrą degti. Dèkitos lempą, nesmagu tamsoj sėdėt. Atsimerkiu ir vėl užsimerkiu, matau, kaip tėtis degasi pypkę. <br/>4. <span class="explanation">rūkyti: </span> Aš rytą atsikeliu, tai valgyt nenoriu, ka tik dègt. <br/>5. <span class="explanation">švytėti</span>, <span class="explanation">žėrėti</span>, <span class="explanation">blizgėti, spindėti: </span> Jau dega žaromis saulėleidžio kraštai. Turbūt šąla, kad teip dega žarijos. Visas dangus degė auksu. Raudona šviesa degė <span class="explanation"> (buvo apšviestos) </span> aukštos grakščios pušys. Veide degė jaunystės ugnis. Švarink batus, kad degtų <span class="explanation"> (labai blizgėtų) </span>. Mano sijonas degantèsnis <span class="explanation"> (skaistesnis) </span> už tavąjį. Tamsios jo akys degė begaline panieka Danui. Tarė džiaugsmu degdamas Martynas. <br/><b>dẽgančiai</b></b>. Naktys ateina rūbuos baltuose, degančiai žiba deimantai juose. <br/>6. <span class="explanation">šauti: </span> Nèdegė šautuvas, aš ir pabėgau. Šoviau, ir nèdegė <span class="explanation"> (neiššoviau) </span>. <br/>7. <span class="explanation">būti karštam: </span> Padavė dẽgančios arbatos, tai ir liežuvį apšutinau. Degą̃s pienas. Košė degantì. Man labai degą̃. Regi, ore degantì, o jai šalta. Kam kavoliu [i] replės, kad nebūt degą. Nekišk nagų, kur degą̃ (degū). Sena meilė yr deganti. <br/>8. <span class="explanation">deginimu stiprinti, kietinti: </span> Puodus ir puodynes padirbę dẽga. Atminkit sau puodžius ir tuos, kurie plytas ar kalkius dega. Dẽgtos plytos. Pečius buvo iš nedegtų plytų. <br/>9. <span class="explanation">deginimu gaminti, gauti: </span> Dervą, arba smalą, ir degutą degė. Jie vopną <span class="explanation"> (kalkes) </span> dẽga ir parduoda. Vanduo iž žolių degtas. Mes būtinai atstosime nuog degtų gėralų. Seniau gavėnioj vis degtienę degė <span class="explanation"> (karštame pečiuje gamino tokį ruginių miltų valgį) </span>. <br/>10. <span class="explanation">labai šildyti, kaitinti</span>. Kap saulė dẽga, tai negerai [dviračiu važinėti]. <br/>11. <span class="explanation">kaisti nuo saulės, džiūti: </span> Ko dẽgam saulėj – stokim po tuo medžiu. Nėr ir nėr lietaus, visas vasarojus baigia dègt. Kap jos. augs, kad jos dẽga. Tokia kaitra, žolė dẽga. Baisi kaitra – dega visi daržai šalin. <br/>12. <span class="explanation">tamsėti nuo saulės: </span> Aš nèdengu saule. Ji (ją) labai greit dẽga – tuoj ruda. <span class="explanation">tamsinti, rudinti</span>, <span class="explanation">deginti</span>. Saulė dẽga pavasarį. Saulė da šildo, bet nebèdega. <br/>13. <span class="explanation">kaistant gesti, pūti: </span> Suvežėm apydrėgnius dobilus, dabar pradėjo dègt. Sako, kad grūdai sandėliuos dẽga. Mėšlas, už vis nesutręšęs, dar degąs ir nesupuvęs, didžiai tankiai vodija jaunims medžiams. <br/>14. <span class="explanation">svilti, skrusti: </span> Pamaišyk bulbes, jos dabar dẽga, garuo [ja]. <br/>15. <span class="explanation">tvilkyti, plikinti: </span> Degti pelus kiaulėms. Kam kalvis degs nagus, kad turi reples. <br/>16. <span class="explanation">būti ėdamam kartumo: </span> Perkandau pipirį – net burna dẽga. Nėką bedega [naminė], jau nuvėso. <br/>17. <span class="explanation">dilginti: </span> Dabok, kad notrynos nedègtum teve. Ta dideliai deganti notryna. Notrynos baltosios nedega. <br/>18. <span class="explanation">kaisti nuo darbo, bėgimo, spaudimo, trynimo</span>, <span class="explanation">šalčio, skausmo: </span> Kai šalta, padaužai, ir rankos dẽga. Čebatuose kojos dẽga, negaliu būt. Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu, Martynui pradeda degti padai. Veidai dẽga nuo šalčio. Kaip atsitekėjo rankos, ka pradėjo degti. <br/><b>degtinaĩ</b>. Daba gela degtinaĩ [koja]. Skaudulys ne gela, bet degtinai dega. <br/>19. <span class="explanation">turėti aukštą temperatūrą, karščiuoti dėl ligos: </span> Ligonis visas dega lyg ugny. Voliojas lovo [je], karščiu dẽga. Karščiu dẽgė tris dienas, kol pagijo. <br/>20. <span class="explanation">kaisti, rausti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi: </span> Dẽga raudonuo [ja] iš gėdos. Iš piktumo, rodos, visas dẽga. Kas pasipiktina, o aš nedegu? <br/>21. <span class="explanation">žydėti: </span> Daržely degė jurginų žiedai. Pasodinti prieš saulę agurkai anksčiau dẽga. Šiuosmet bus obuolių, labai sodai dẽgė. <br/>22. <span class="explanation">nerimti, nestygti vietoje: </span> Vaikas nepabus namie – tik dẽga dẽga lėkt kur į sodžių. Aš tiesiog degù tą naują kaldrą pirkti. Aš degu šituo darbu <span class="explanation"> (negaliu atsitraukti) </span>. Šis amžinai degantis, niekad nenuilstantis žmogus sugebėjo tuojau visus išjudinti. <br/>23. <span class="explanation">ieškoti</span>. <span class="explanation">geisti: </span> Kumelė dẽga, reiks rytoj vest pas kumelį. Merga lindo an bernus kai degdamà. <br/>24. <span class="explanation">jungtis su deguonimi, oksiduotis: </span> Visi metalai dega, t. y. jungiasi su deguonimi ir virsta deginiais. <br/>25. <span class="explanation">būti skubiai atliktinam, aktualiam: </span> O čia dega laukų darbai. Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj. Ar toks degąs darbas? Suspėsiu – negi dega. Ūmai degamas dalykas <span class="explanation"> (skubus reikalas) </span>. Naujasis mūsų skaitytojas pirmiausia reikalauja iš rašytojo atsakymo į degamuosius klausimus. <br/><b>dẽgančiai</b></b>. Juk to lytaus degančiai reikėjo. <br/>26. <span class="explanation">būti brangiam: </span> Dabar tik pigūs grūdai, o an pavasarį tai, dabok, dègs. <br/>27. <span class="explanation">vykti, sektis: </span> Kiškis per kelią perbėgo – nedègs. Ne, kad jau nèdega, tai ir nė nesvyla <span class="explanation"> (visai nesiseka) </span>. <br/>28. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (bėgti, mušti</span>, <span class="explanation">mesti, virsti ir kt): </span> Kad degsiu, tai tuoj būsiu namieje. Gavęs botagą, kad dẽga šuva per lauką. Kad dẽgė <span class="explanation"> (įbėgo) </span> an gryčią. Kaip dẽgė išilgai nugaros, tuoj arklys atsistojo. Aš tau kad dègsiu vieną į ausį, tai žinosi. Kad dègs kokią bombą kur, bus po juokais. Kad degiaũ ant šono, net žemė žnektelėjo. <br/><b> ar balà dẽga</b>. Paspėsit – a bala dega? <br/><b>akìs dègti</b> <span class="explanation">jausti gėdą: </span> Man už jo tik akìs dèk. Aš ažu tavę akių̃ nedegsiù. <br/><b>ãkys dẽga</b><br/>1. <span class="explanation">gėda: </span> Akys dega, bet širdis džiaugiasi. <br/>2. <span class="explanation">labai norisi (ko): </span> Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akùtės dẽga. <br/><b>balà nèdega</b> <span class="explanation">neskubu: </span> Nuvažiuosim – bàla nèdega. <br/><b>dantų̃ nedègti</b> <span class="explanation">mažai turėti (maisto atsargų): </span> Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių, maž tebūs. <br/><b>dárbas dẽga</b> (kieno) <br/><b>rañkose</b>. <span class="explanation">labai greit dirbama: </span> Dukters rankose darbas degte dega. <br/><b>mariàs dègti</b> <span class="explanation">labai girtis: </span> Girtas žėdnas mariàs dẽga. <br/><b>nagaĩ dẽga</b> <span class="explanation">labai norisi (ką veikti): </span> Nagaĩ dẽga, norias mušties. <br/><b>pãdai dẽga</b> (kieno) <span class="explanation">nekantru, neramu (skubant): </span> Aš stoviu, jau mano pãdai dẽga – turiu eit namo. <br/><b>širdìs (šìrdys) dẽga</b> <span class="explanation">pyksta: </span> Mano širdis yr deganti – ar ans mane, ar aš aną užmušiu. Er nedegė mūsų širdys mūsuje. <br/><b>žẽmė dẽga po kójomis (kójų) </b> <span class="explanation">labai nesaugu, pavojinga: </span> Vienoj vietoj dabar nepabūva, žemė dega po kojų! Žemė po imperializmo kojomis ima degti. <br/><b>apdègti, </b>àpdega, àpdegė<br/>1. <span class="explanation">paviršium būti paveiktam ugnies: </span> Truputį àpdegė malkos ir užgeso. Apdẽgęs pagalys. Malkų pliauska apdẽgusi. <span class="explanation">ugnimi apdeginti, aptvilkyti: </span> Àpdegė pirštus. Kas apsidegė, tas ugnies bijo. <br/>2. <span class="explanation">apsvilti, apskrusti: </span> Duona apdẽgus. <br/>3. <span class="explanation">kiek išdžiūti nuo saulės: </span> Àpdegė kiek daržai, bet nuo lietaus dar atsigaus. <br/>4. <span class="explanation">kiek patamsėti (nuo saulės): </span> Apdegęs nuog saulės. Apdegęs veidas, sveikas ir raudonas. <br/>5. <span class="explanation">apiplikyti: </span> Skubinai putrą àpdegiau ir išbėgau. Apdegto ir nustovinto šarmo turėk i gal skalbties be kokio muilo. <br/>6. <span class="explanation">paviršium susijungti su deguonimi: </span> Žmonės sako – geležis surūdijo, o chemikai sako – geležis apdegė. <br/><b>atidègti, </b>atìdega, atìdegė<br/>1. <span class="explanation">sudegti (ligi kurios vietos): </span> Troba buvo par pusiau atidẽgusi. Lig pusės atàdegė [skala] ir užgeso. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo imti degti: </span> Nedėgulis atsìdegė. Tų anglių nenešk į lauką, gali atsidègt. Žarijos atsideñga, bus šalčių. <br/>3. <span class="explanation">atšilti, atsigauti: </span> Jau rankos atsìdegė, dabar galiu važnyčioti. Susimušk gerai rankas, tai pirštai atsidègs. Pabėgiok po rasą, ir kojos atsidègs. \| Prėsme atsìdega, atsigauna žolė <span class="explanation"> (šienas) </span>. <br/><b> akìs atidègti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> </span> Nebūk per drąsus – akis atidegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. <br/><b>įdègti, </b>į̃dega, į̃degė<br/>1. <span class="explanation">imti gerai degti, užsiliepsnoti: </span> Įdẽgęs pagalys. Ugnis įsìdegė ir nekurstoma. Sausos malkos greičiau įsìdega. Nemaišyk, insdègs. <br/>2. <span class="explanation">uždegti, įžiebti: </span> Įdek lempą, jau pritemo. Su skiltuvu ir kempine seniau ugnį įdegdavo. Įsidèk sau pypkę. Ji įsidegė žvakigalį. <br/>3. <span class="explanation">degimu padaryti žymę: </span> Žymę įdègti. <br/>4. <span class="explanation">įkaisti: </span> Žemė įdẽgus – negali basa koja atsistoti. <br/>5. <span class="explanation">patamsėti nuo saulės: </span> </span> </span> </span> </span> Veidas tavo įdegė nuo saulės. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo saulėje. <span class="explanation">patamsinti (odos spalvą): </span> Įdègs saulelė rankeles. <br/>6. <span class="explanation">įkaisti pūvant: </span> Įdegęs mėšlas kraunamas į duobes. <br/>7. <span class="explanation">įkaisti, parausti</span>. Anė lyg ir krūptelėjo, pajuto įsidegant veidus. <br/>8. <span class="explanation">įsikarščiuoti, susijaudinti: </span> Deksnys, dar labiau įsidegęs, pašoko ir ėmė pulti. Įsidegęs kalbėjo kitą vakarą mano draugas. <br/>9. <span class="explanation">užsiaistrinti, įsigeisti: </span> Ir kaip ji po jo akim atėjo, tuojaus jis prieš aną įsidegė (tuojaus ji jam pamilo). <br/><b> įsìdegė širdìs</b> <span class="explanation">įsijausmino: </span> Iš tos gailystos insidegė širdis. <br/><b>kaĩp į̃degtas</b> <span class="explanation">labai greitai (bėgti): </span> Tie bėgo kaip įdegti. <br/><b>išdègti, </b>ìšdega, ìšdegė<br/>1. <span class="explanation">išnykti nuo ugnies, sudegti: </span> </span> </span> Gaisrui kilus, ìšdegė pusė sodžiaus. Išdegė viskas iš fundamentų, nieko neliko. Saulė išdegs, marios išdžius. Kaip degte išdegė <span class="explanation"> (išnyko) </span> piningai iš kišenės. <span class="explanation">sudeginti. </span>. Nelįsk į ugnį, išsidègsi akis. <br/>2. <span class="explanation">degant išsiduobti, išdilti: </span> Ve medyje kokia duobė ìšdegė. Reik pardirbti išdegusį pečių, kad būtų šiltas. <br/>3. <span class="explanation">deginant išeikvoti, išdegioti: </span> Visus degtukus ìšdegė. <br/>4. <span class="explanation">išsišauti: </span> Kai šavau kurapkas, neìšdegė, jos purptelėjo ir nulėkė. <br/>5. <span class="explanation">deginimu sustiprinti, sukietinti: </span> Parūpyk dešimts sieksnių malkų išdegt puodam. Jau trečią krosnį plytų išdegė. Išsidẽgęs plytų, dabar mūrysiuos namus. <br/>6. <span class="explanation">deginant pagaminti: </span> Išdegiau dvi duobes [anglių]. <br/>7. <span class="explanation">pabūti saulės kaitroje: </span> Per visą dieną ìšdegiau prieš saulę. <br/>8. <span class="explanation">pražūti nuo kaitros, išdžiūti: </span> Tam žvyrynėly tai beveik kožni metai išdega vasarojus. Vieną vasarą išdegė javai, kitą prigėrė. Išdegęs buvo metas <span class="explanation"> (viskas išdegė) </span> </span>. <br/>9. <span class="explanation">patamsėti nuo saulės: </span> </span> </span> </span> </span> Eš vaikščioju juodas, o tačiau saulės neesmi išdegamas. <br/>10. <span class="explanation">išsiplikyti, nusiplikyti: </span> Išdegiau gomurį. Išdegęs nasrus, šaltą pučia. <span class="explanation">peršusti krosnyje: </span> Bul'bos išdegė tavo visos. <br/>11. <span class="explanation">nusidilginti: </span> </span> Ir gudrioji višta kartais į notryną pasturgalį ìšdega. <br/>12. <span class="explanation">prakarščiuoti: </span> Par visą naktį karščiu ìšdegiau. Parnakt kaip ugny ìšdegė vaikas. <br/>13. <span class="explanation">išrūdyti, surūdyti: </span> Išdẽgę čviekai. <br/>14. <span class="explanation">pasisekti, pavykti: </span> Viskas labai gerai ìšdegė. Kaip jum su šienu šiemet ìšdegė, ar gerai sudorojot? Kaip tavo byla ìšdegė? Man neišdegė taip, kaip norėjau. Labai norėjo gauti, bet niekas neišdegė. <br/>15. <span class="explanation">atsirasti: </span> Iš kur pas jį ìšdegė tas arklys su vežimu, jei nepavogė? <br/>16. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti (sukirsti, išvažiuoti): </span> Kaip ìšdegiau botėgšliu, tai net pasišokėjo. Kai priminiau seną skolą, jis į vežimą, ir ìšdegė. <br/><b> akìs išdègti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> </span> Ko lendi, kur nereikia, da akis išdegsi. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi. <br/><b>dantų̃ neišdègti</b> <span class="explanation">nieko negauti: </span> Lindo lindo tas karšutis ir neišdegė dantų. <br/><b>kaĩp akìs (gálvą) išdẽgęs</b> <span class="explanation">labai greitai: </span> </span> Laksto kaip akis išdegęs. Tie arkliai eina lyg akìs išdẽgę. Lekia, lyg kad gálvą išdẽgus, musis į gerklę. <br/><b>širdìs ìšdegė</b> <span class="explanation">nurimo (jausmai): </span> Širdis jau išdegė, plaukai pražilo. <br/><b>paišdègti</b>. <span class="explanation">daugeliui sudegti: </span> Ir tvoros paìšdegė. <br/><b>nudègti, </b>nùdega, nùdegė<br/>1. <span class="explanation">degant išnykti nuo paviršiaus: </span> Kur nùdega pušynas, ten ir tekerta. Nùdegė samanos. Viskas nùdegė per karą. Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs. <span class="explanation">sudegti: </span> Šešios žvakės jau nudegė, pakol perkalbėjo. <span class="explanation">dėl gaisro netekti trobesių: </span> </span> Nùdegėm tais metais, kad karas prasidėjo. <br/>2. <span class="explanation">nusvilti nuo saulės, išdžiūti: </span> Sausa b [uv] o, tai vasarojus nùdegė. Avižos gražutukai nudẽgę. <br/>3. <span class="explanation">patamsėti nuo saulės: </span> </span> </span> </span> </span> Kas greit saule nùdega, tas sveikas. Yra jau žmonių saulės nudẽgusių. <span class="explanation">patamsinti, nurudinti: </span> Pavasarį greit saulė nùdega veidą. <span class="explanation">nusirudinti (nuo saulės): </span> Per ūmai nudegiau veidą, dabar ir šerpetuoja. <br/>4. <span class="explanation">nublukinti: </span> Nùdegė paltą, reiks versti. <span class="explanation">nublukti: </span> Šitos greit nùdega skarelės. <br/>5. <span class="explanation">nuplikyti, nutvilkyti: </span> Vakar pirštus nudegiau. Nudega šalčiu, ugnim. Nekaišiok liežuvio, kur nereikia, ba nudègsi. Nùdegė su skundais, tai atlyžo. Na na, lįsk tu prie tos mergos, žiūrėk, kad nenudègtum. Nudegęs kūdikis bijos ugnies <span class="explanation"> (po nelaimės pasidarai gudrus) </span>. Jeigu nùdegei [vieną ranką], griebk iš antrosios <span class="explanation"> (vieną kartą nepasisekus, mėgink kitą) </span>. Kopūstų nudegęs, ir pro daržą eidamas pučia. <br/>6. <span class="explanation">nusidilginti: </span> </span> Bebraidydamas po notrynas ir staibius nùdegiau. <br/><b> pirštùs (nagùs) nudègti</b> <span class="explanation">apsigauti, nukentėti: </span> Vienas jau nùdegė pirštùs, tai dabar antras lenda. Už miško pardavinėjimą nùdegė nagùs. <br/><b>padègti, </b>pàdega, pàdegė<br/>1. <span class="explanation">įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: </span> </span> Degė balaną – padegė namus. Mišką padegė, eiguliui pakliuvo. Jei nebus pistono, šaunant nepadegsi parako. Apmėtė padegamaisiais šoviniais. Kai tu pasakei tą žodį, tai jai kap kas pàdegė <span class="explanation"> (baisiai įniršo) </span>. <span class="explanation">įžiebti (šviesą): </span> </span> Žiburį padèk. Jau reiks pradėt vakarais šviesą pasidègt. <span class="explanation">pakurti: </span> Padèk pečių. <br/>2. <span class="explanation">išnykti nuo ugnies, sudegti: </span> </span> </span> Ūsionyse pàdegė devyni namai. Mano seseries pàdegė pasas. Vìsa pàdegė. <span class="explanation">dėl gaisro netekti trobesių, turto: </span> Jie pàdegė pavasarį, dabar čia pasistatė. Vìsa padegiau, net marškinių an savę neturiu. <br/>3. <span class="explanation">kiek pabūti ugnies veikiamam: </span> Padegusios gegnės griuvo į šalis. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė. <br/>4. <span class="explanation">pasvilti, paskrusti: </span> Valgyk, katrie nepadegę [kepti obuoliai]. Padegusi duona. Tik nenumiriau nuo padẽgusių <span class="explanation"> (prisvilusių) </span> dešrų. <br/>5. <span class="explanation">padžiūti nuo sausros: </span> Gelbėk lietum, Pone, javus padegusius. Padegė viešnės <span class="explanation"> (vyšnios), </span> viešnės kaitros neištūra. Per karščius padegė pievos, sunku bus su pašaru. <br/>6. <span class="explanation">patamsėti nuo saulės: </span> </span> </span> </span> </span> Sutinki vaikus, tai net ir su pilvais nuogais, saule padegusiais. <br/><b>pérdegti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išnykti nuo ugnies, sudegti: </span> </span> </span> Susyk privarai daug malkų [į krosnį], kol párdega, baisiai rūksta. Surinko perdegusius kaulus, sudėjo į vieną grabą ir dailiai palaidojo. Meilė perdegė, išblėso, tu man leidai nusivilt. <br/>2. <span class="explanation">nuo degimo pertrūkti: </span> Malkos per vidų pérdegė, o galai atsiliko. Perdegę lubos sukrito. <br/>3. <span class="explanation">per karštai išdegti (degimu bekietinant): </span> Pagal išdegimą yra trys plytų skyriai: plytos gerai išdegusios, plytos perdegusios ir plytos nepridegusios. <br/>4. <span class="explanation">perkaisti: </span> </span> Kad perdegiau ant pečiaus, net akỹs raudona. Par daug párdegiau saulėj, ir pradėjo galva skaudėti. <span class="explanation">kurį laiką kaisti (saulėje): </span> Pérdegė karvės perdien ant saulės – pieno neduos. <br/>5. <span class="explanation">sukaisti, sugesti: </span> Párdegę grūdai nebdygsta. Šienai nuo lietaus pérdegė. Turėjo turėjo karves nelaidytas, kolei pienas pérdegė. <span class="explanation">išpūti</span>, <span class="explanation">perpūti: </span> Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22° C. Gruntą liesą reikia įkrėsti mėšlais labai perdegusiais. <br/>6. <span class="explanation">labai susijaudinti, užpykti: </span> Kad pérdegė, tai begatavas sudraskyt. <br/>7. <span class="explanation">nusiraminti, praeiti pykčiui: </span> Perdegs greit ir jam. Ji duodavo laiko jam perdegti, tada juodu taikydavosi. <span class="explanation">nustoti ieškoti, prarasti norą: </span> Neprileidei kumelės an kumelį, kai deginos, dabar pérdegė ir nesleidžia. <br/>8. <span class="explanation">peržydėti: </span> Visos pilnavidurės rožės pérdegę. <br/>9. <span class="explanation">sukirsti, uždrožti: </span> Nelįsk į svetimą sodą, žiūrėk, kad kas pagaliu nepérdegtų. <br/><b> smìlga (šiáudas) nepérdegė</b> <span class="explanation">trumpai pabuvus, užgaišus, neilgai trukus: </span> Smìlga nepérdegė, ir vėl ėsti nori. Mat bijo, kad smìlga nepárdegtų be darbo <span class="explanation"> (nenori nė kiek būti be darbo) </span>. Yra be galo opi: šiaudas neperdegtų, jau ir užsirūstino. Par darbymetį nė šiáudui párdegant nebūs laiko. <br/><b>širdìs pérdegė</b> <span class="explanation">praėjo pyktis, nurimo: </span> Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus. <br/><b>pradègti, </b>pràdega, pràdegė<br/>1. <span class="explanation">kiaurai išdegti: </span> Pastatei lentą prieš ugnį, ir pràdegė. Kam rankovę pràdegei? Skylė pradẽgusi. <br/>2. <span class="explanation">įsidegti: </span> </span> Ugnis rūksta, kol prasìdega. <br/>3. <span class="explanation">pradėti naudoti apsišviesti: </span> Žvakė jau pradegta. <br/><b> dienà nepràdegė</b> <span class="explanation">neilgai trukus: </span> Diena nepradegė, jau jis ir reikalauja. <br/><b>pridègti, </b>prìdega, prìdegė; <br/>1. <span class="explanation">degant pasiekti: </span> Lig lubų prìdegė, ir užgeso. Jau žvakė stalą prìdegė. <br/>2. <span class="explanation">uždegti nuo kito, prirūkyti: </span> Pridèk papirosą. Gal pavelytai ugnies pypkei prisidègt? <br/>3. <span class="explanation">prisvilti, priskrusti: </span> Pridègs žuvys. Žiūrėk, kad košė nepridegtų̃. Kruopos pridenga pas puodą. Nepamačiau, ir pridegė puodas <span class="explanation"> (viralas puode) </span>. Nelaikykit proso ant drabužio, kad nepridegtų̃! Griebs už klemkos, ir ranka prìdegė. \| Alus pridegęs. <br/>4. <span class="explanation">susižaloti nuo ko nors karšto: </span> Laikiau kaminėlį [lempos], pridegiau pirštus. Pečius po duonai, užlipęs pridegsi šlaunis. <br/>5. <span class="explanation">daug prikietinti degimu: </span> Suvežė daugybę medžiagos, pridegė plytų, privertė akmenų. <br/>6. <span class="explanation">prigaminti deginant: </span> Jis visiem pridègdavo deguto. Kalvei reik anglių pridègti, be anglių nepakalsi. Prisidegdavom deguto. Anglių vandenviriui prisìdegiau. <br/>7. <span class="explanation">prikaisti saulėje: </span> Prìdegėm per kaitrą ant saulės, dabar pasipaunksniaukim. Šiandie prikaitau prisìdegiau ant saulės. <br/>8. <span class="explanation">kaistant kiek apgesti: </span> Matyt, miltai pridẽgę, kad karstelia kukulaičiai. <br/>9. <span class="explanation">imti karščiuoti: </span> Tulžis pridegusi. <br/><b> balanà prìdegė nagùs</b> <span class="explanation">paskutiniu momentu, nelaimei prisiartinus: </span> Kai balana nagus pridega, ir čia, ir čia griebies. <br/><b>nagaĩ prìdegė</b> <span class="explanation">pasidarė striuka: </span> Jau jam nagaĩ prìdegė. <br/><b>kaĩp prìdegtas</b> <span class="explanation">labai greitai: </span> </span> Kiškelis nubėgo kaip pridegtas. <br/><b>razsidègti</b>, razsìdega, razsìdegė. <br/>1. <span class="explanation">užsidegti: </span> Otgi greit razsìdegė Jurgio kluonas! <br/>2. <span class="explanation">įsidegti: </span> </span> Žairos jau razsìdegė. <br/><b>sudègti, </b>sùdega, sùdegė<br/>1. <span class="explanation">išnykti nuo ugnies: </span> Sùdegė visi žabai. Pirtis sudeñga. Sudegė lyg žvakė, po puodu pavožta. Aš eisiu veizdėtų tą didį regėjimą, kodėlei krūmas nesudeg. Galėjau sudegti nu gėdos. Nemalonu prieš žmones, gali sudegt iš gėdos. Jo tėvas smilgose sudegė. O ka tu sudègtai! Ė kad tu šalčiu sudegtum! Kad sudègtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatveš. <span class="explanation">dėl gaisro netekti trobesių: </span> </span> Mes du sykius per šį karą sùdegėm. Neims tokio biesas: kad ir sudègs, pasistatis vėl. <br/>2. <span class="explanation">visus ar daugelį uždegti: </span> Jau sudegtos visos žvakės. Eina eina vaikužėliai žvakelių sudegti. <br/>3. <span class="explanation">susvilti, suskrusti: </span> Duona sùdegė. Ka duona sudeñga, tai iš plutų alų darom. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega. Nei virus, nei kepus, o kai ant ko ir sudegus. Jis an tų darbų tai sudẽgęs <span class="explanation"> (labai darbštus, nepasėdi be darbo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">išdžiūti nuo sausros: </span> Javai blogi šiemet, viskas sùdegė. Šienas į taboką suspirgo, sùdegė. Sudẽgę metai buvo <span class="explanation"> (viskas išdegė) </span> </span>. <br/>5. <span class="explanation">mirti nuo alkoholio: </span> Visokių samagonų su akmenims virtų yr, gali išgėręs sudègti. <br/>6. <span class="explanation">patamsėti nuo saulės: </span> </span> </span> </span> </span> Sudẽgęs žmogus nuo saulės kaip rudinė. Panelė sudẽgus saule. <br/>7. <span class="explanation">perkaisti: </span> </span> Šiandie sudegiau ant saulės. <br/>8. <span class="explanation">kaistant sugesti: </span> Aruode grūdai sudeñga. Sùdegė aruode rugiai, reikia džiovyt. Mėšlas [krūvose] sùdega. <span class="explanation">susivirškinti: </span> Dar nesùdegė toji, ir vėl jau prašai ėst. <br/>9. <span class="explanation">užplikyti: </span> </span> Sùdegiau puodą pamintalės, tai rytdienai atsigert padirbsiu raugalės. Degtienei miltus sùdega. <br/><b> gývas sudẽgęs</b> <span class="explanation">labai gudrus: </span> Juk žino, kad Jonis yra gyvas sudegęs. <br/><b>kaĩp sudẽgęs</b><br/>1. <span class="explanation">labai skubėdamas: </span> Ans laksto kaĩp sudẽgęs. Vaikai, kaip sudegę parlėkę, skaito lig vakaro. <br/>2. <span class="explanation">labai: </span> Šaudyklės bijo kaip sudegęs. <br/><b>kaĩp ugnyjè (sudègt) sùdegė</b> <span class="explanation">dingo be žinios: </span> Pinigai kaĩp ugnỹ sùdegė. Sùdegė kaĩp ugnỹ, niekur nebegaliu rast. Kirvis kaĩp sudègt sùdegė. <br/><b>nórs sudèk</b> <span class="explanation">labai (reikia): </span> Man, nors sudek, reikia šimto litų. <br/><b>uždègti, </b>ùždega, ùždegė<br/>1. <span class="explanation">įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: </span> </span> Kas uždega namą, tą į ugnį įmeta. Jau uždegs kuodelį kielė. Skubinas lygiai peklą aždegęs. Aš sau ugnelę užsidegsiu ir valgyt išsivirsiu. Tu čionai pasėdėk, o aš eisiu pypkės užsidègt. \| Priemenėj plikst ir užsìdegė malkos. Dėl ko užsidega ašis bevažiuojant? Uždegsi šiaudą, užsidègs ir stogas. Tai nebūtų po visas šalis karas užsidegęs. <span class="explanation">įžiebti (šviesą): </span> </span> Uždèk man, močiute, tris žvakeles, žiūrėsiu mergelei į akeles. Užsìdegiau tris žvakutes, pažiūrėjau į akutes. Gatvėse staiga užsidegė žiburiai. <br/>2. <span class="explanation">iššauti: </span> Strielba neuždegė dėl to, kad parakas buvo atsidrėkęs. <br/>3. <span class="explanation">imti kaisti, gesti: </span> Sukrovėt apyšlapį šieną, dar gali užsidègt. <br/>4. <span class="explanation">užplikyti: </span> </span> Ažudegiau duoną <span class="explanation"> (parengtą tešlą) </span>. <br/>5. <span class="explanation">užkaisti, parausti, užsiplieksti: </span> Plonienei tada blykt veidas lyg ugnimi užsidegė. Užsìdegė ji kap žiburiukas. <br/>6. <span class="explanation">sukelti karštį; imti karščiuoti: </span> Ans karščio turia, ùždegtas yr šiandieną. Mano berniokas šiandie pardien ažùdegtas. Tik į vakarą, ir vėl ùždega. Uždegtà akis. Toks karvės tešmuo uždẽgęs yr, neišžinda nė veršis. Net ažsidegė, tep sopa. Dantų smegenys nuo drėgmės ir šalčio užsidegę. <br/>7. <span class="explanation">alkoholiu apsinuodyti: </span> Tiek išmovė degtinės, kad užsidegė ir atsisveikino su šiuo pasauliu. <br/>8. <span class="explanation">sukelti didelį norą, entuziazmą: </span> Uždek mus patsai tikrospi nobažnystėspi. Tai užsìdegė važiuot į svečius. Užsidegė visi dainiuoti. Ignas pasirodė esąs užsidegęs statybininkas. Merga užsìdegė eit už vyro. Ko taip užsìdegei, kaip velnias peklą degti? Meilėje užsidẽgęs. Nė vienas geidulys neuždegas. Meilė, kerštas, geidulys užsìdega. <br/>9. <span class="explanation">labai užpykti: </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apdegti

#