apdegti

dègti, dẽga (deñga), dẽgė

1. būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega. Pamiškėj laužas dẽga. Žiūrėk, kažkas dẽga (gaisras) ! Kaimynas dẽga, o ant mūs trobų plėnis neša, ar neuždegs? Degamà ugnis sunku ažgesyt. Regėjo krūmą, ugnyje degantį. Nèdenga pečius. Šitas stogas nedegamas (nebijo ugnies) . Degte dega ant tų vaikų drabužiai (greitai sudėvimi) . Vienas galas dega, kitas rūksta. Vagies kepurė dega (kaltą pažinsi iš jo elgesio) . Vaikis kaip medis šlapias nedegąs, t. y. vienur metas, kitur, niekur negerai. Gyvena kap žalias nedegąs, už tai nieko nė neturi. Kad ir bala dègtų (nieko nepaisydamas), eina ir jau. Ugnis iškilo, ir pradėjo dègtis trobelė.

2. duoti šviesą, šviesti, žibėti: Žvakė (lempa) dẽga. Dabar miestely visur elektra dẽga. Mechaniniame ceche degė blausi švieselė. Lempa gerai deñga. | Joninių naktį pinigai dẽga. skleisti karštį: Įkaitęs baltas smėlis degė po mano kojomis.

3. kurti ugnį, žiebti: Dega ugnį už ežerų. Jau tamsu, reikia degt žiburys. Dek, mamuže, šimtą likčių. Verčiau pypkes dekim. Po degamu stiklu deimantas pavirst ing dūmą, vadinamą anglimi. Taisos kai žylė jūrą degti. Dèkitos lempą, nesmagu tamsoj sėdėt. Atsimerkiu ir vėl užsimerkiu, matau, kaip tėtis degasi pypkę.

4. rūkyti: Aš rytą atsikeliu, tai valgyt nenoriu, ka tik dègt.

5. švytėti, žėrėti, blizgėti, spindėti: Jau dega žaromis saulėleidžio kraštai. Turbūt šąla, kad teip dega žarijos. Visas dangus degė auksu. Raudona šviesa degė (buvo apšviestos) aukštos grakščios pušys. Veide degė jaunystės ugnis. Švarink batus, kad degtų (labai blizgėtų) . Mano sijonas degantèsnis (skaistesnis) už tavąjį. Tamsios jo akys degė begaline panieka Danui. Tarė džiaugsmu degdamas Martynas.
dẽgančiai. Naktys ateina rūbuos baltuose, degančiai žiba deimantai juose.

6. šauti: Nèdegė šautuvas, aš ir pabėgau. Šoviau, ir nèdegė (neiššoviau) .

7. būti karštam: Padavė dẽgančios arbatos, tai ir liežuvį apšutinau. Degą̃s pienas. Košė degantì. Man labai degą̃. Regi, ore degantì, o jai šalta. Kam kavoliu [i] replės, kad nebūt degą. Nekišk nagų, kur degą̃ (degū). Sena meilė yr deganti.

8. deginimu stiprinti, kietinti: Puodus ir puodynes padirbę dẽga. Atminkit sau puodžius ir tuos, kurie plytas ar kalkius dega. Dẽgtos plytos. Pečius buvo iš nedegtų plytų.

9. deginimu gaminti, gauti: Dervą, arba smalą, ir degutą degė. Jie vopną (kalkes) dẽga ir parduoda. Vanduo iž žolių degtas. Mes būtinai atstosime nuog degtų gėralų. Seniau gavėnioj vis degtienę degė (karštame pečiuje gamino tokį ruginių miltų valgį) .

10. labai šildyti, kaitinti. Kap saulė dẽga, tai negerai [dviračiu važinėti].

11. kaisti nuo saulės, džiūti: Ko dẽgam saulėj – stokim po tuo medžiu. Nėr ir nėr lietaus, visas vasarojus baigia dègt. Kap jos. augs, kad jos dẽga. Tokia kaitra, žolė dẽga. Baisi kaitra – dega visi daržai šalin.

12. tamsėti nuo saulės: Aš nèdengu saule. Ji (ją) labai greit dẽga – tuoj ruda. tamsinti, rudinti, deginti. Saulė dẽga pavasarį. Saulė da šildo, bet nebèdega.

13. kaistant gesti, pūti: Suvežėm apydrėgnius dobilus, dabar pradėjo dègt. Sako, kad grūdai sandėliuos dẽga. Mėšlas, už vis nesutręšęs, dar degąs ir nesupuvęs, didžiai tankiai vodija jaunims medžiams.

14. svilti, skrusti: Pamaišyk bulbes, jos dabar dẽga, garuo [ja].

15. tvilkyti, plikinti: Degti pelus kiaulėms. Kam kalvis degs nagus, kad turi reples.

16. būti ėdamam kartumo: Perkandau pipirį – net burna dẽga. Nėką bedega [naminė],
jau nuvėso.

17. dilginti: Dabok, kad notrynos nedègtum teve. Ta dideliai deganti notryna. Notrynos baltosios nedega.

18. kaisti nuo darbo, bėgimo, spaudimo, trynimo, šalčio, skausmo: Kai šalta, padaužai, ir rankos dẽga. Čebatuose kojos dẽga, negaliu būt. Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu, Martynui pradeda degti padai. Veidai dẽga nuo šalčio. Kaip atsitekėjo rankos, ka pradėjo degti.
degtinaĩ. Daba gela degtinaĩ [koja]. Skaudulys ne gela, bet degtinai dega.

19. turėti aukštą temperatūrą, karščiuoti dėl ligos: Ligonis visas dega lyg ugny. Voliojas lovo [je],
karščiu dẽga. Karščiu dẽgė tris dienas, kol pagijo.

20. kaisti, rausti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi: Dẽga raudonuo [ja] iš gėdos. Iš piktumo, rodos, visas dẽga. Kas pasipiktina, o aš nedegu?

21. žydėti: Daržely degė jurginų žiedai. Pasodinti prieš saulę agurkai anksčiau dẽga. Šiuosmet bus obuolių, labai sodai dẽgė.

22. nerimti, nestygti vietoje: Vaikas nepabus namie – tik dẽga dẽga lėkt kur į sodžių. Aš tiesiog degù tą naują kaldrą pirkti. Aš degu šituo darbu (negaliu atsitraukti) . Šis amžinai degantis, niekad nenuilstantis žmogus sugebėjo tuojau visus išjudinti.

23. ieškoti. geisti: Kumelė dẽga, reiks rytoj vest pas kumelį. Merga lindo an bernus kai degdamà.

24. jungtis su deguonimi, oksiduotis: Visi metalai dega, t. y. jungiasi su deguonimi ir virsta deginiais.

25. būti skubiai atliktinam, aktualiam: O čia dega laukų darbai. Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj. Ar toks degąs darbas? Suspėsiu – negi dega. Ūmai degamas dalykas (skubus reikalas) . Naujasis mūsų skaitytojas pirmiausia reikalauja iš rašytojo atsakymo į degamuosius klausimus.
dẽgančiai. Juk to lytaus degančiai reikėjo.
2
6. būti brangiam: Dabar tik pigūs grūdai, o an pavasarį tai, dabok, dègs.
2
7. vykti, sektis: Kiškis per kelią perbėgo – nedègs. Ne, kad jau nèdega, tai ir nė nesvyla (visai nesiseka) .
2
8. smarkiai ką daryti (bėgti, mušti, mesti, virsti ir kt): Kad degsiu, tai tuoj būsiu namieje. Gavęs botagą, kad dẽga šuva per lauką. Kad dẽgė (įbėgo) an gryčią. Kaip dẽgė išilgai nugaros, tuoj arklys atsistojo. Aš tau kad dègsiu vieną į ausį, tai žinosi. Kad dègs kokią bombą kur, bus po juokais. Kad degiaũ ant šono, net žemė žnektelėjo.
ar balà dẽga. Paspėsit – a bala dega?
akìs dègti jausti gėdą: Man už jo tik akìs dèk. Aš ažu tavę akių̃ nedegsiù.
ãkys dẽga

1. gėda: Akys dega, bet širdis džiaugiasi.

2. labai norisi (ko): Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akùtės dẽga.
balà nèdega neskubu: Nuvažiuosim – bàla nèdega.
dantų̃ nedègti mažai turėti (maisto atsargų): Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių, maž tebūs.
dárbas dẽga (kieno)
rañkose. labai greit dirbama: Dukters rankose darbas degte dega.
mariàs dègti labai girtis: Girtas žėdnas mariàs dẽga.
nagaĩ dẽga labai norisi (ką veikti): Nagaĩ dẽga, norias mušties.
pãdai dẽga (kieno) nekantru, neramu (skubant): Aš stoviu, jau mano pãdai dẽga – turiu eit namo.
širdìs (šìrdys) dẽga pyksta: Mano širdis yr deganti – ar ans mane, ar aš aną užmušiu. Er nedegė mūsų širdys mūsuje.
žẽmė dẽga po kójomis (kójų) labai nesaugu, pavojinga: Vienoj vietoj dabar nepabūva, žemė dega po kojų! Žemė po imperializmo kojomis ima degti.
apdègti, àpdega, àpdegė

1. paviršium būti paveiktam ugnies: Truputį àpdegė malkos ir užgeso. Apdẽgęs pagalys. Malkų pliauska apdẽgusi. ugnimi apdeginti, aptvilkyti: Àpdegė pirštus. Kas apsidegė, tas ugnies bijo.

2. apsvilti, apskrusti: Duona apdẽgus.

3. kiek išdžiūti nuo saulės: Àpdegė kiek daržai, bet nuo lietaus dar atsigaus.

4. kiek patamsėti (nuo saulės): Apdegęs nuog saulės. Apdegęs veidas, sveikas ir raudonas.

5. apiplikyti: Skubinai putrą àpdegiau ir išbėgau. Apdegto ir nustovinto šarmo turėk i gal skalbties be kokio muilo.

6. paviršium susijungti su deguonimi: Žmonės sako – geležis surūdijo, o chemikai sako – geležis apdegė.
atidègti, atìdega, atìdegė

1. sudegti (ligi kurios vietos): Troba buvo par pusiau atidẽgusi. Lig pusės atàdegė [skala] ir užgeso.

2. iš naujo imti degti: Nedėgulis atsìdegė. Tų anglių nenešk į lauką, gali atsidègt. Žarijos atsideñga, bus šalčių.

3. atšilti, atsigauti: Jau rankos atsìdegė, dabar galiu važnyčioti. Susimušk gerai rankas, tai pirštai atsidègs. Pabėgiok po rasą, ir kojos atsidègs. | Prėsme atsìdega, atsigauna žolė (šienas) .
akìs atidègti patirti gėdą: Nebūk per drąsus – akis atidegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
įdègti, į̃dega, į̃degė

1. imti gerai degti, užsiliepsnoti: Įdẽgęs pagalys. Ugnis įsìdegė ir nekurstoma. Sausos malkos greičiau įsìdega. Nemaišyk, insdègs.

2. uždegti, įžiebti: Įdek lempą, jau pritemo. Su skiltuvu ir kempine seniau ugnį įdegdavo. Įsidèk sau pypkę. Ji įsidegė žvakigalį.

3. degimu padaryti žymę: Žymę įdègti.

4. įkaisti: Žemė įdẽgus – negali basa koja atsistoti.

5. patamsėti nuo saulės: Veidas tavo įdegė nuo saulės. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo saulėje. patamsinti (odos spalvą): Įdègs saulelė rankeles.

6. įkaisti pūvant: Įdegęs mėšlas kraunamas į duobes.

7. įkaisti, parausti. Anė lyg ir krūptelėjo, pajuto įsidegant veidus.

8. įsikarščiuoti, susijaudinti: Deksnys, dar labiau įsidegęs, pašoko ir ėmė pulti. Įsidegęs kalbėjo kitą vakarą mano draugas.

9. užsiaistrinti, įsigeisti: Ir kaip ji po jo akim atėjo, tuojaus jis prieš aną įsidegė (tuojaus ji jam pamilo).
įsìdegė širdìs įsijausmino: Iš tos gailystos insidegė širdis.
kaĩp į̃degtas labai greitai (bėgti): Tie bėgo kaip įdegti.
išdègti, ìšdega, ìšdegė

1. išnykti nuo ugnies, sudegti: Gaisrui kilus, ìšdegė pusė sodžiaus. Išdegė viskas iš fundamentų, nieko neliko. Saulė išdegs, marios išdžius. Kaip degte išdegė (išnyko) piningai iš kišenės. sudeginti. . Nelįsk į ugnį, išsidègsi akis.

2. degant išsiduobti, išdilti: Ve medyje kokia duobė ìšdegė. Reik pardirbti išdegusį pečių, kad būtų šiltas.

3. deginant išeikvoti, išdegioti: Visus degtukus ìšdegė.

4. išsišauti: Kai šavau kurapkas, neìšdegė, jos purptelėjo ir nulėkė.

5. deginimu sustiprinti, sukietinti: Parūpyk dešimts sieksnių malkų išdegt puodam. Jau trečią krosnį plytų išdegė. Išsidẽgęs plytų, dabar mūrysiuos namus.

6. deginant pagaminti: Išdegiau dvi duobes [anglių].

7. pabūti saulės kaitroje: Per visą dieną ìšdegiau prieš saulę.

8. pražūti nuo kaitros, išdžiūti: Tam žvyrynėly tai beveik kožni metai išdega vasarojus. Vieną vasarą išdegė javai, kitą prigėrė. Išdegęs buvo metas (viskas išdegė) .

9. patamsėti nuo saulės: Eš vaikščioju juodas, o tačiau saulės neesmi išdegamas.

10. išsiplikyti, nusiplikyti: Išdegiau gomurį. Išdegęs nasrus, šaltą pučia. peršusti krosnyje: Bul'bos išdegė tavo visos.

11. nusidilginti: Ir gudrioji višta kartais į notryną pasturgalį ìšdega.

12. prakarščiuoti: Par visą naktį karščiu ìšdegiau. Parnakt kaip ugny ìšdegė vaikas.

13. išrūdyti, surūdyti: Išdẽgę čviekai.

14. pasisekti, pavykti: Viskas labai gerai ìšdegė. Kaip jum su šienu šiemet ìšdegė, ar gerai sudorojot? Kaip tavo byla ìšdegė? Man neišdegė taip, kaip norėjau. Labai norėjo gauti, bet niekas neišdegė.

15. atsirasti: Iš kur pas jį ìšdegė tas arklys su vežimu, jei nepavogė?

16. smarkiai ką padaryti (sukirsti, išvažiuoti): Kaip ìšdegiau botėgšliu, tai net pasišokėjo. Kai priminiau seną skolą, jis į vežimą, ir ìšdegė.
akìs išdègti patirti gėdą: Ko lendi, kur nereikia, da akis išdegsi. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi.
dantų̃ neišdègti nieko negauti: Lindo lindo tas karšutis ir neišdegė dantų.
kaĩp akìs (gálvą) išdẽgęs labai greitai: Laksto kaip akis išdegęs. Tie arkliai eina lyg akìs išdẽgę. Lekia, lyg kad gálvą išdẽgus, musis į gerklę.
širdìs ìšdegė nurimo (jausmai): Širdis jau išdegė, plaukai pražilo.
paišdègti. daugeliui sudegti: Ir tvoros paìšdegė.
nudègti, nùdega, nùdegė

1. degant išnykti nuo paviršiaus: Kur nùdega pušynas, ten ir tekerta. Nùdegė samanos. Viskas nùdegė per karą. Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs. sudegti: Šešios žvakės jau nudegė, pakol perkalbėjo. dėl gaisro netekti trobesių: Nùdegėm tais metais, kad karas prasidėjo.

2. nusvilti nuo saulės, išdžiūti: Sausa b [uv] o, tai vasarojus nùdegė. Avižos gražutukai nudẽgę.

3. patamsėti nuo saulės: Kas greit saule nùdega, tas sveikas. Yra jau žmonių saulės nudẽgusių. patamsinti, nurudinti: Pavasarį greit saulė nùdega veidą. nusirudinti (nuo saulės): Per ūmai nudegiau veidą, dabar ir šerpetuoja.

4. nublukinti: Nùdegė paltą, reiks versti. nublukti: Šitos greit nùdega skarelės.

5. nuplikyti, nutvilkyti: Vakar pirštus nudegiau. Nudega šalčiu, ugnim. Nekaišiok liežuvio, kur nereikia, ba nudègsi. Nùdegė su skundais, tai atlyžo. Na na, lįsk tu prie tos mergos, žiūrėk, kad nenudègtum. Nudegęs kūdikis bijos ugnies (po nelaimės pasidarai gudrus) . Jeigu nùdegei [vieną ranką],
griebk iš antrosios (vieną kartą nepasisekus, mėgink kitą) . Kopūstų nudegęs, ir pro daržą eidamas pučia.

6. nusidilginti: Bebraidydamas po notrynas ir staibius nùdegiau.
pirštùs (nagùs) nudègti apsigauti, nukentėti: Vienas jau nùdegė pirštùs, tai dabar antras lenda. Už miško pardavinėjimą nùdegė nagùs.
padègti, pàdega, pàdegė

1. įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: Degė balaną – padegė namus. Mišką padegė, eiguliui pakliuvo. Jei nebus pistono, šaunant nepadegsi parako. Apmėtė padegamaisiais šoviniais. Kai tu pasakei tą žodį, tai jai kap kas pàdegė (baisiai įniršo) . įžiebti (šviesą): Žiburį padèk. Jau reiks pradėt vakarais šviesą pasidègt. pakurti: Padèk pečių.

2. išnykti nuo ugnies, sudegti: Ūsionyse pàdegė devyni namai. Mano seseries pàdegė pasas. Vìsa pàdegė. dėl gaisro netekti trobesių, turto: Jie pàdegė pavasarį, dabar čia pasistatė. Vìsa padegiau, net marškinių an savę neturiu.

3. kiek pabūti ugnies veikiamam: Padegusios gegnės griuvo į šalis. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė.

4. pasvilti, paskrusti: Valgyk, katrie nepadegę [kepti obuoliai]. Padegusi duona. Tik nenumiriau nuo padẽgusių (prisvilusių) dešrų.

5. padžiūti nuo sausros: Gelbėk lietum, Pone, javus padegusius. Padegė viešnės (vyšnios), viešnės kaitros neištūra. Per karščius padegė pievos, sunku bus su pašaru.

6. patamsėti nuo saulės: Sutinki vaikus, tai net ir su pilvais nuogais, saule padegusiais.
pérdegti.

1. išnykti nuo ugnies, sudegti: Susyk privarai daug malkų [į krosnį],
kol párdega, baisiai rūksta. Surinko perdegusius kaulus, sudėjo į vieną grabą ir dailiai palaidojo. Meilė perdegė, išblėso, tu man leidai nusivilt.

2. nuo degimo pertrūkti: Malkos per vidų pérdegė, o galai atsiliko. Perdegę lubos sukrito.

3. per karštai išdegti (degimu bekietinant): Pagal išdegimą yra trys plytų skyriai: plytos gerai išdegusios, plytos perdegusios ir plytos nepridegusios.

4. perkaisti: Kad perdegiau ant pečiaus, net akỹs raudona. Par daug párdegiau saulėj, ir pradėjo galva skaudėti. kurį laiką kaisti (saulėje): Pérdegė karvės perdien ant saulės – pieno neduos.

5. sukaisti, sugesti: Párdegę grūdai nebdygsta. Šienai nuo lietaus pérdegė. Turėjo turėjo karves nelaidytas, kolei pienas pérdegė. išpūti, perpūti: Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22° C. Gruntą liesą reikia įkrėsti mėšlais labai perdegusiais.

6. labai susijaudinti, užpykti: Kad pérdegė, tai begatavas sudraskyt.

7. nusiraminti, praeiti pykčiui: Perdegs greit ir jam. Ji duodavo laiko jam perdegti, tada juodu taikydavosi. nustoti ieškoti, prarasti norą: Neprileidei kumelės an kumelį, kai deginos, dabar pérdegė ir nesleidžia.

8. peržydėti: Visos pilnavidurės rožės pérdegę.

9. sukirsti, uždrožti: Nelįsk į svetimą sodą, žiūrėk, kad kas pagaliu nepérdegtų.
smìlga (šiáudas) nepérdegė trumpai pabuvus, užgaišus, neilgai trukus: Smìlga nepérdegė, ir vėl ėsti nori. Mat bijo, kad smìlga nepárdegtų be darbo (nenori nė kiek būti be darbo) . Yra be galo opi: šiaudas neperdegtų, jau ir užsirūstino. Par darbymetį nė šiáudui párdegant nebūs laiko.
širdìs pérdegė praėjo pyktis, nurimo: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus.
pradègti, pràdega, pràdegė

1. kiaurai išdegti: Pastatei lentą prieš ugnį, ir pràdegė. Kam rankovę pràdegei? Skylė pradẽgusi.

2. įsidegti: Ugnis rūksta, kol prasìdega.

3. pradėti naudoti apsišviesti: Žvakė jau pradegta.
dienà nepràdegė neilgai trukus: Diena nepradegė, jau jis ir reikalauja.
pridègti, prìdega, prìdegė;

1. degant pasiekti: Lig lubų prìdegė, ir užgeso. Jau žvakė stalą prìdegė.

2. uždegti nuo kito, prirūkyti: Pridèk papirosą. Gal pavelytai ugnies pypkei prisidègt?

3. prisvilti, priskrusti: Pridègs žuvys. Žiūrėk, kad košė nepridegtų̃. Kruopos pridenga pas puodą. Nepamačiau, ir pridegė puodas (viralas puode) . Nelaikykit proso ant drabužio, kad nepridegtų̃! Griebs už klemkos, ir ranka prìdegė. | Alus pridegęs.

4. susižaloti nuo ko nors karšto: Laikiau kaminėlį [lempos],
pridegiau pirštus. Pečius po duonai, užlipęs pridegsi šlaunis.

5. daug prikietinti degimu: Suvežė daugybę medžiagos, pridegė plytų, privertė akmenų.

6. prigaminti deginant: Jis visiem pridègdavo deguto. Kalvei reik anglių pridègti, be anglių nepakalsi. Prisidegdavom deguto. Anglių vandenviriui prisìdegiau.

7. prikaisti saulėje: Prìdegėm per kaitrą ant saulės, dabar pasipaunksniaukim. Šiandie prikaitau prisìdegiau ant saulės.

8. kaistant kiek apgesti: Matyt, miltai pridẽgę, kad karstelia kukulaičiai.

9. imti karščiuoti: Tulžis pridegusi.
balanà prìdegė nagùs paskutiniu momentu, nelaimei prisiartinus: Kai balana nagus pridega, ir čia, ir čia griebies.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagaĩ prìdegė.
kaĩp prìdegtas labai greitai: Kiškelis nubėgo kaip pridegtas.
razsidègti, razsìdega, razsìdegė.

1. užsidegti: Otgi greit razsìdegė Jurgio kluonas!

2. įsidegti: Žairos jau razsìdegė.
sudègti, sùdega, sùdegė

1. išnykti nuo ugnies: Sùdegė visi žabai. Pirtis sudeñga. Sudegė lyg žvakė, po puodu pavožta. Aš eisiu veizdėtų tą didį regėjimą, kodėlei krūmas nesudeg. Galėjau sudegti nu gėdos. Nemalonu prieš žmones, gali sudegt iš gėdos. Jo tėvas smilgose sudegė. O ka tu sudègtai! Ė kad tu šalčiu sudegtum! Kad sudègtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatveš. dėl gaisro netekti trobesių: Mes du sykius per šį karą sùdegėm. Neims tokio biesas: kad ir sudègs, pasistatis vėl.

2. visus ar daugelį uždegti: Jau sudegtos visos žvakės. Eina eina vaikužėliai žvakelių sudegti.

3. susvilti, suskrusti: Duona sùdegė. Ka duona sudeñga, tai iš plutų alų darom. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega. Nei virus, nei kepus, o kai ant ko ir sudegus. Jis an tų darbų tai sudẽgęs (labai darbštus, nepasėdi be darbo) .

4. išdžiūti nuo sausros: Javai blogi šiemet, viskas sùdegė. Šienas į taboką suspirgo, sùdegė. Sudẽgę metai buvo (viskas išdegė) .

5. mirti nuo alkoholio: Visokių samagonų su akmenims virtų yr, gali išgėręs sudègti.

6. patamsėti nuo saulės: Sudẽgęs žmogus nuo saulės kaip rudinė. Panelė sudẽgus saule.

7. perkaisti: Šiandie sudegiau ant saulės.

8. kaistant sugesti: Aruode grūdai sudeñga. Sùdegė aruode rugiai, reikia džiovyt. Mėšlas [krūvose] sùdega. susivirškinti: Dar nesùdegė toji, ir vėl jau prašai ėst.

9. užplikyti: Sùdegiau puodą pamintalės, tai rytdienai atsigert padirbsiu raugalės. Degtienei miltus sùdega.
gývas sudẽgęs labai gudrus: Juk žino, kad Jonis yra gyvas sudegęs.
kaĩp sudẽgęs

1. labai skubėdamas: Ans laksto kaĩp sudẽgęs. Vaikai, kaip sudegę parlėkę, skaito lig vakaro.

2. labai: Šaudyklės bijo kaip sudegęs.
kaĩp ugnyjè (sudègt) sùdegė dingo be žinios: Pinigai kaĩp ugnỹ sùdegė. Sùdegė kaĩp ugnỹ, niekur nebegaliu rast. Kirvis kaĩp sudègt sùdegė.
nórs sudèk labai (reikia): Man, nors sudek, reikia šimto litų.
uždègti, ùždega, ùždegė

1. įžiebti ugnį, sukelti gaisrą: Kas uždega namą, tą į ugnį įmeta. Jau uždegs kuodelį kielė. Skubinas lygiai peklą aždegęs. Aš sau ugnelę užsidegsiu ir valgyt išsivirsiu. Tu čionai pasėdėk, o aš eisiu pypkės užsidègt. | Priemenėj plikst ir užsìdegė malkos. Dėl ko užsidega ašis bevažiuojant? Uždegsi šiaudą, užsidègs ir stogas. Tai nebūtų po visas šalis karas užsidegęs. įžiebti (šviesą): Uždèk man, močiute, tris žvakeles, žiūrėsiu mergelei į akeles. Užsìdegiau tris žvakutes, pažiūrėjau į akutes. Gatvėse staiga užsidegė žiburiai.

2. iššauti: Strielba neuždegė dėl to, kad parakas buvo atsidrėkęs.

3. imti kaisti, gesti: Sukrovėt apyšlapį šieną, dar gali užsidègt.

4. užplikyti: Ažudegiau duoną (parengtą tešlą) .

5. užkaisti, parausti, užsiplieksti: Plonienei tada blykt veidas lyg ugnimi užsidegė. Užsìdegė ji kap žiburiukas.

6. sukelti karštį; imti karščiuoti: Ans karščio turia, ùždegtas yr šiandieną. Mano berniokas šiandie pardien ažùdegtas. Tik į vakarą, ir vėl ùždega. Uždegtà akis. Toks karvės tešmuo uždẽgęs yr, neišžinda nė veršis. Net ažsidegė, tep sopa. Dantų smegenys nuo drėgmės ir šalčio užsidegę.

7. alkoholiu apsinuodyti: Tiek išmovė degtinės, kad užsidegė ir atsisveikino su šiuo pasauliu.

8. sukelti didelį norą, entuziazmą: Uždek mus patsai tikrospi nobažnystėspi. Tai užsìdegė važiuot į svečius. Užsidegė visi dainiuoti. Ignas pasirodė esąs užsidegęs statybininkas. Merga užsìdegė eit už vyro. Ko taip užsìdegei, kaip velnias peklą degti? Meilėje užsidẽgęs. Nė vienas geidulys neuždegas. Meilė, kerštas, geidulys užsìdega.

9. labai užpykti: .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis