apdabinti

dabìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabìno. I – IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė, rankos. Vainikas nepintas, lelijoms nedabintas. Saklyčią, grinčią dabìnti pradėjo sesuo, bus svečiai, regis. Budavojate nes grabus pranašų ir dabinate magylas teisųjų. Dabinu, mantumi darau. Jauną zūbai, o seną rūbai dabina. Ir juodas darbas žmogų dabina. Geras giriamas, gražus dabinamas. Svočia dabìnas eidama į veseliją. Dabýkis greičiau, ir einam. Dabinas kai kerdžiaus pati prieš vakarą. Bepigu dabintis motulės rankom. Augu dabinuosi, senstu mokinuosi.

2. taikyti, tinkinti: Dabìnk kopūstus smulkiau pjaustyt. Vyžas pina, sau dabina, ketin eiti į jaunimą. Tai ji dabìno lengvus darbelius, tai ji dabìno meilius žodelius. Jonas dabìnosi (taisėsi, rengėsi) ir neprisidabìno pas mus ateiti. Dabìnkis (saugokis), kad eidamas nenupultai. Einant sėt žirnių, reikia dabytis, kad nesustiktai kiaulės, ba išvirs visi žirniai pelialęšiais. Dabinasi kap nuogas dirgėlėsa.

3. varžytis, kuklintis: Mergos dabìnasi prie stalo, nevalgo, turbūt vyrų nedrįsta. Nesidabìnk, valgyk.
apdabìnti. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau. Burtikais apsiuvu, apdabinu. Apdabìnk savo dukrą, leisdamas kieminėti. Apdabinai ir išrėdei. Apadabink ir mus. Apsidabìnk, atvažiuos svetys tuo [j].
įdabìnti

1. įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabìnus – negali nė pažint.

2. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė.

3. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù.
išdabìnti

1. išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabìnta, išrėdyta. Iždabinti namai. Iždabintos lubos. Mergaitė išsidabìno savo kambarį. Išsiprausė, išsidabìno – jau eis kur.

2. išsitaikyti išeiti, praeiti: Ar išsidabysi per krūmus? Tu niekap neišsidabini (neišsirengi) iš namų.
nudabìnti.

1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino. Mergelė vainikėlį. nuspynus nusdabinus ant galvelės užsidėjo. nužibinti, nužvilginti: Nudabýk i ma [n] batus.

2. nuimti papuošalus: Praėjo šumas, tai, ma [n] rodos, galima viską nudabint.

3. dabinantis neskoningai pasipuošti: Na, jau ir nusidabinaĩ! – sarmatykis žmonių.
padabìnti

1. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta. An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino. Gražūs svotukai pasidabinę. Šiandie tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk.

2. pataikyti: Žiūrėk, jam visada valgį padabìna. Nors ir slidu, bet pasidabìndamas vis šiap tep nueisi.

3. parengti: Pavojaus didelio nebuvo, tik padabýta buvo ant didelio pavojaus.

4. paskirti, nulemti: Jam padabýta ją ženytis.
pridabìnti

1. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją?. Kol tu prisidabìnsi, tai ir naktis užpuls.

2. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù kūdos mėsos.
sudabìnti.

1. papuošti, pagražinti: Mūsų tėvų tėvai. sopagų, jau prancūziškai sudabytų, ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti. Sau veidelį susdabìnus.

2. sutvarkyti: Ugnį gražiai sudabinaũ, sužarsčiau, o jis išdraskė! Sutvėręs esmi ant savo šlovės ir juos sudabinęs ir padaręs.

3. būti suvestiems, paskirtiems likimo: Abu Dievo duoti, abu sudabinti, gale gryčios, ant tartyčios, abu susodinti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdabinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis